- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 1S-1852-317/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. P3-566 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės eismo saugumo nusikaltimų įstatymo (1995:649) 4 paragrafo 2 dalį, Baudžiamojo bausmių už narkotikus įstatymo 1 paragrafo 1 dalies 4 punktą ir 6 punktą bei 3 paragrafą (1968:64), Baudžiamojo kontrabandos įstatymo 3 paragrafo 1 dalį ir 6 paragrafo 3 dalį (2000:1225), paskiriant galutinę bausmę – 10 metų laisvės atėmimo. Svejos apeliacinis teismas 2009 m. rugpjūčio 19 d. paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi Švedijos Karalystės Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 2 dalimi, ir palikta ta pati 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Pagal Stokholmo miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nuosprendį E. K. už Švedijos Karalystės eismo saugumo nusikaltimų įstatymo (1951:649) 4 paragrafo 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė nederinta su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, nes jo padaryta veika neuždrausta Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo.
Bausmės pradžia 2009 m. spalio 13 d., bausmės pabaiga 2019 m. sausio 27 d. (įsk. 259 d.). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. liepos 16 d. – 4 metai 5 mėnesiai 20 dienų.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi. Skunde teigia, kad per ilgas buvimas įkalinimo įstaigoje trukdo asmens įsiliejimui į normalią visuomenę ir neatliktos bausmės dydis negali būti pretekstu neišleisti jo lygtinio paleidimo sąlygomis, jei įstatymas tokią galimybę suteikia. Nurodo, kad jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, t. y. atlikęs reikiamą dalį paskirtos bausmės laiko, teigiamai charakterizuojamas, pataisos namuose dirba. Be to, jis įvykdė tiek individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tiek Komisijos skirtas rekomendacijas, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, buvo skatintas tris kartus. Laisvalaikiu sportuoja, skaito, dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje, linkęs propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Savarankiškai mokėsi bei tobulina anglų kalbą. Nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys” metodiką, nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Pažymi, kad jis 1982 metais baigė Kauno miesto 27-tą vidurinę mokyklą ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirbo Lietuvos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)”, išėjęs iš pataisos namų planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)”. E. K. turi žmoną, du pilnamečius sūnus ir seserį, kurie jį lanko pataisos namuose, pastovią gyvenamąją vietą, bei santaupų naujai gyvenimo pradžiai. Akcentuoja, jog jis šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2013 m. liepos 4 d. jam buvo suteikta teisė dirbti bei gyventi be sargybos, t. y. jis šiuo metu dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. E. K. teigimu, tokia teisė suteikiama tik asmenims savo nepriekaištingu elgesiu įrodžiusiems, kad yra pasiruošę integruotis į visuomenę, pelniusiems socialinių bei administracijos darbuotojų pasitikėjimą. Nepaisant to, nuteistojo nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turėjo pareigą tik patikrinti ar Komisijos nutarimas yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų, ar nuteistasis yra faktiškai atlikęs įstatyme numatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus susijusius su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, taip pat į pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos, socialinio darbuotojo išvadas, įvertinti ar nuteistasis savo elgesiu bei darbu įrodė, kad pasitaisė, kitaip tariant ar atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, ir jeigu taip, tai teismas neturėjo teisės prieštarauti Komisijos išvadai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema (20 balų pagal OASys metodiką), bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, yra skatintas 3 kartus, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime dar nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai jau šiuo metu. Įvertinus visus duomenis, darytina išvada, jog šiuo metu lygtinai paleidus E. K. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes nėra objektyvaus pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju sunkų tyčinį nusikaltimą, padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nuteistasis yra atlikęs tik šiek tiek daugiau nei ½ dalį bausmės ir likusi bausmės dalis (2014 m. rugpjūčio 7 d. – 4 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų), palyginus, yra labai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Nagrinėjamu atveju įvertinus E. K. teigiamą nuostatą į darbą, šiltus socialinius ryšius su artimaisiais ir tai, kad jis nuteistas pirmą kartą, manytina, jog pritaikius lygtinį paleidimą atlikus šiek tiek daugiau nei ½ skirtos laisvės atėmimo bausmės (5 metus ir 9 mėnesius iš paskirtų 10 metų laisvės atėmimo), būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nuteistasis ne tik kad neišgyvena dėl padaryto nusikaltimo, kaltės teisme nepripažino, bet ir atlikdamas bausmę nesielgė nepriekaištingai. Jis net keturis kartus pažeidė pataisos namuose nustatytą vidaus tvarką, paskutinį pažeidimą padarė 2014-08-21, jau po to, kai komisija 2014-08-12 priėmė sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, yra baustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis dar nevisiškai pakeitęs savo elgesį. Atsižvelgus ir į jo elgesį šiuo metu dar negalima padaryti išvados, kad jis jau pasitaisė taip, kad ateityje laikysis įstatymų ir tikrai nenusikals. Būtent ir dėl šios priežasties nuteistajam E. K. šiuo metu dar negali būti taikomas lygtinis paleidimas.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad E. K. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. P3-566 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K.“ netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.