Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Byla Nr. ATP-1078-245/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
ATP-1078-245/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Administracinė byla Nr. ATP-1078-245/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 65; 79.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. nutarimu sujungė į vieną bylą Nr. 2.9.-6090-825/2012 S. K. ir A. K. administracines bylas Nr. 2.9.-6090-825/2012 ir 2.9.-6089-825/2012, kadangi šiose administracinių teisės pažeidimų bylose šie asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už tokio paties pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 174 straipsnyje padarymą.

Šalies argumentai

A. K. ir S. K. atskirajame skunde prašoma perduoti visą procesinę medžiagą kompetentingoms teisėsaugos institucijoms atlikti ikiteisminį tyrimą dėl B. ir L. netinkamo elgesio bei veiksmų. Pareiškėjai nurodo, kad prieš apklausą pas Kauno miesto apylinkės teismo teisėją B. Varsackį jie pateikė raštą su papildoma medžiaga, kuriame buvo nurodyti Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnų darbo trūkumai, nagrinėjant eilę analogiškų administracinių bylų pagal B. ir L. pateiktus skundus Žaliakalnio PK, kuriuose jie kaltino A. ir Sch. K. pasikartojančiais administraciniais teisės pažeidimais. Nuo 2009 metų Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismuose vyksta 5 civilinės bei viena administracinė byla dėl kaimynų L. bei B. savavališkai pastatytų statinių, pareiškėjai į visas šias bylas įtraukti šalimis ir liudija prieš kaimynus, todėl jie turi pagrindo manyti, kad paminėti kaimynai ketina susidoroti su jais. Sch. K. nesuprantama, kodėl teisėjas B. Varsackis neleido jai kalbėti teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kodėl šis teisėjas nusprendė sujungti dvi administracinių teisės pažeidimų bylas į vieną. Žaliakalnio PK tyrėjai netinkamai atliko savo pareigas, nesurinko įrodančios medžiagos, buvo padaryta eilė kitų grubių pažeidimų, nenagrinėjo A. ir Sch. K. pateiktų skundų. R. L. panaudojus fizinį smurtą prieš A. K., ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas du metus. A. ir Sch. K. nepagrįstai kaltinami administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 174 str. padarymu, kadangi nėra surinkta jokios tai įrodančios medžiagos.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

A. K. ir S. K. atskirasis skundas atmetamas.

Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, procesinių teisės normų pažeidimų nenustatyta. Administracinių teisės pažeidimų bylų sujungimas į vieną bylą ATPK nėra numatytas, tačiau tokia galimybė numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 str. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai vadovavosi šia įstatymo nuostata. Be to, ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (ATPK 249 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso kodekso 233 str. 2 d. numatyta teismo teisė, perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, išspręsti bylų sujungimo klausimą. O pagal BPK 254 str. 1 d. teismas nagrinėjimo teisme metu gali kelias bylas sujungti į vieną. Todėl šiuo atveju, siekiant laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, Sch. K. ir A. K. administracinių teisės pažeidimų bylos sujungtos į vieną visiškai pagrįstai ir teisėtai, kadangi jie abu yra traukiami administracinėn atsakomybėn už tokio paties pažeidimo padarymą, numatyto tokiame pačiame administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje. Be to, administracinių teisės pažeidimų protokolus surašė ta pati institucija, tą pačią dieną, pažeidimo aprašymas taip pat suformuluotas.

Skundo argumentas, jog teisėjas neleido Sch. K. kalbėti teismo posėdžio metu, atmetamas, kadangi tai nėra aukštesnės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatyme suteikiama teisė teismo posėdžio metu duoti paaiškinimus apie bylos esmę, tačiau nagrinėjant skundą dėl apylinkės teismo nutarimo sujungti dvi administracines bylas, to patikrinti negalima, nesant teismo posėdžio protokolo.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo dalykas ir skundai dėl tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo yra paduodami atskira baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka. Nagrinėjant atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismas tik patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tai padarius, nenustatyta, kad teismo sprendimas sujungti abi A. ir Sch. K. administracinių teisės pažeidimų bylas į vieną, būtų neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl to pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu

nutarė:

A. K. ir S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjas Kęstutis Dargužis