Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017-07-12 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 178 str. 2 d., 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 m.; 2017-12-01 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė 1 m. pakeista areštu 45 paroms (bausmę atlikęs); 2) 2017-12-01 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1d., 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., bausmės vykdymą vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant 1 m. 6 mėn.; 2018-07-27 Panevėžio apylinkės teismas panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė atlikti 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-07-27 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės (bausmę atliko 2019-11-29); 3) 2022-01-26 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedant 2 metams, skiriant pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. 2021 m. gruodžio 11 d., apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, parvertęs ant dvigulio fotelio savo artimą šeimos narį-motiną L. Š., rankoje laikydamas du peilius, pridėjęs prie motinos kaklo, šaukdamas: „Nori, aš dabar tave papjausiu“, grasino ją nužudyti, dėl šių jo veiksmų buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus, siekdamas atimti iš motinos telefonus, koridoriuje L. Š. pargriovė ant grindų, griūnant ji užsigavo kairės rankos alkūnę, taip jis sukėlė fizinį skausmą motinai L. Š..

Kaltinamasis Ž. T. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama L. Š. ir broliu K. Š.. 2021-12-11 buvo vidurnaktis, tikslaus laiko nepamena, jis su dviem draugais, kurių asmens duomenų neįvardino, grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kad mamai L. Š. tai labai nepatiko, ji liepė draugams išeiti iš buto. Jis buvo stipriai išgėręs, ne visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai. Pamena, kad jo abu draugai išėjo, o jis liko namuose. Tarp jo ir mamos L. Š. toliau vyko tarpusavio žodinis konfliktas, tiksliai dabar jau nebepamena dėl ko, nes buvo stipriai apgirtęs. 2021-12-11, vidurnaktį, galėjo būti apie 3 val., apimtas pykčio, kambaryje jis mamą pervertė ant nugaros, ant miegamojo fotelio. Viena ranka mamą laikė prispaudęs prie fotelio, o dešinėje rankoje pamena, kad laikė du peilius, kuriuos buvo pasiėmęs iš virtuvės, juos buvo pridėjęs prie mamos kaklo. Neatsimena dėl girtumo, ar jis ką nors motinai tuo metu sakė. Pamena, kad motinos peiliais nesužalojo. Nepamena, kad jis būtų sakęs, kad persipjaus riešus ar kitaip save susižalos. L. Š. apsirengė, ji kažkur norėjo išeiti, kur mama eis, jam nesakė. Rankose L. Š. turėjo du mobiliojo ryšio telefonus ir šaukė, kad iškvies policiją. Apimtas pykčio, buto koridoriuje motiną pargriovė ant grindų. Jis nepamena, kuria kūno dalimi perkrito, jis užgulė motiną ir iš jos rankų atėmė mobiliojo ryšio telefonus. Motina atsikėlė ir išbėgo į lauką. Jis jai iš paskos. Kas vyko po to, nepamena. Nepamena, kur tiksliai jis buvo ir ką veikė. Po dviejų dienų jis nuėjo pas mamą į namus, jai grąžino mobiliojo ryšio telefonus, atsiprašė mamos. Nuo 2022 sausio 3 d. jis su mama nebegyvena, nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), su mama bendrauja artimai, dažnai skambinasi, nuvyksta, ją aplanko. Po įvykio jis visiškai nebevartoja alkoholio, nes suprato, kad jo vartoti negali, tampa neprognozuojamas. Nepamena, ar įvykio metu namuose buvo pašalinių asmenų (b. l. 155-158).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius abi inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios L. Š. apklausos protokolo matyti, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dviem pilnamečiais sūnumis K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jiems būnant su K. namuose apie 23.30 val. į namus grįžo neblaivus Ž., kartu su dviem neblaiviais draugais. Ji supyko ir pasakė Ž., kad tie draugai turi išeiti iš jų buto. Po kurio laiko jie išėjo. Ž. tai nepatiko, kad juos išvarė. Po to girdėjo, kad kitame kambaryje Ž. susipyko su K.. Po šio pokalbio K. apsivilko ir pasakė, kad eina pasivaikščioti, išėjo. Tada jai būnant kambaryje, atėjo Ž. ir pradėjo žodžiais kabinėtis, provokuoti konfliktą, sakydamas, kad jai duoda pinigų, kad jam dabar skolinga, kad turi atiduoti telefonus. Ji pasakė, kad nieko neduos, ir taip pat eina pasivaikščioti. Ž. T. ją ant nugaros pervertė ant dvigulio miegamojo fotelio, sūnus jos neužgavo, ji fizinio skausmo nejuto. Ž. ją prispaudęs kaire ranka ties petimi laikė, kad neatsikeltų, o dešinėje rankoje laikė du peilius. Peilius jai buvo pridėjęs prie kaklo ir šaukė: „Nori, dabar tave pripjausiu“. Jai tie sūnaus grasinimai pasirodė realūs. Ž. ji pasakė: „Ką tu padarysi?“. Po šių žodžių Ž. patraukė ranką su peiliais. Peiliais Ž. jos nesužalojo. Skausmo ji nejuto. Tada atsisėdo Ž. ant lovos ir pasakė, kad dabar pats persipjaus riešus. Ji pasakė, kad sūnus tuo nepagąsdins, tada atsikėlė nuo fotelio, apsivilko, rankose laikydama du mobiliojo ryšio telefonus, norėjo išeiti į lauką pasivaikščioti, dėl to, kad norėjo, kad Ž. apsiramintų, nebekeltų konflikto. Ž. jai pagrasino, kad sudaužys televizorių. Televizoriaus Ž. nesudaužė, nesugadino. Ž. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Po šių žodžių Ž. buto koridoriuje ją pargriovė ant grindų, ji nukrito ant nugaros, rankas pakišo už nugaros, kad nepaimtų telefonų. Tada sūnus užgulė ją visu kūnu, spaudė prie žemės bei ėmė draskyti rankas, norėdamas atimti mobiliojo ryšio telefonus. Po kurio laiko juos ir išplėšė. Fizinio skausmo nejuto. Ji griūdama labai užsigavo kairę alkūnę. Ji juto didelį fizinį skausmą. Po to ji atsikėlė ir pasakė, kad eina pagalbos ieškoti, kviesti policiją. Būnant lauke, po kurio laiko pamatė, kad Ž. išėjo iš laiptinės, ir nuėjo link centro pusės. Tada ji grįžo į namus, planšete išsikvietė pareigūnus. Įvykio metu namuose buvo dviese. Ji savo piniginėje pasigedo 16 eurų. Mobiliojo ryšio telefonai kuriuos sūnus paėmė buvo: 1. REDMI, nenaujas mėlynos spalvos korpusu, su EŽIO SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), jį vertina 100 eurų. 2. Telefonas SAMSUNG, tamsios spalvos korpusu, EŽIO SIM kortele, kurio numerio neatsimena, tik žino pabaigą, kad 812, vertina 50 eurų. Jai buvo padaryta 166 eurų turtinė žala. Po dviejų dienų Ž. grįžo į namus, grąžino mobiliojo ryšio telefonus. Ž. jai sakė, kad nieko neatsimena. Dėl to Ž. T. pretenzijų neturi. 16 eurų jai Ž. negrąžino, bet ji sūnui dėl to jokių pretenzijų neturi. Civilio ieškinio byloje nereiškia. Sūnus smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, tačiau niekada nerašė pareiškimo, nes vis pagailėdavo. Dėl ankstesnių įvykių ji Ž. T. pretenzijų neturi. Nuo 2022 sausio mėn. 3 d. Ž. su ja nebegyvena. Jis jai sakė, kad gyvens pas draugą, tiksliai kur, nežino. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Papildomai apklausta L. Š. parodė, kad Ž. T., laikydamas du peilius dešinėje rankoje, jai gulinčiai ant nugaros, ant miegamojo fotelio, pridėjo prie kaklo ir šaukė: „Nori, dabar tave papjausiu“. Ji labai išsigando, jai Ž. grasinimai pasirodė realūs. Ji galvojo kaip išsilaisvinti iš Ž., kad sūnus jos tais peiliais nepapjautų, dėl to Ž. pasakė, kad ji sūnaus nebijo, nors realiai labai bijojo ir buvo išsigandusi. Tai buvo pirmas kartas, kai Ž. jai grasino ir naudojo prieš ją fizinį smurtą. Atvykus policijos pareigūnams, ji pasakė, kad jai labai skauda nugarą, nes jai yra per tris slankstelius užspausti nervai, ir kai ji labai susinervina, jai pradeda skaudėti nugarą. Kadangi ji įvykio metu labai susinervino, jai labai pradėjo skaudėti nugarą, atvykę greitosios medikai jai suleido nuskausminamųjų vaistų. Nuo Ž. pargriovimo ant grindų ji nugaros neužsigavo, jai neskaudėjo, skausmą ji pajuto vėliau, skausmas jai atsirado nerviniu pagrindu. Kai Ž. koridoriuje ją pargriovė ant grindų, ji užsigavo kairę alkūnę, juto didelį fizinį skausmą. Po įvykio alkūnę skaudėjo apie 2 - 3 dienas (b. l. 36-47).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie L. Š. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, L. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 68).

Iš 2021-12-11 Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos vyriaus. patrulio R. B. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad L. Š. paaiškino, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnus-neblaivus Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini), bandė atimti telefonus. Pranešėjai pasipriešinus, pervertė ją ant grindų buto koridoriuje, o griūdama ji susitrenkė kairės rankos alkūnę, tuo sūnus sukėlė jai fizinį skausmą. Panaudojęs fizinę jėgą, atėmė iš jos mobilų telefoną, ir po to pasišalino iš buto (b. l. 74-75)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimti du peiliai su geltonomis geležtėmis ir geltonomis su baltais dryžiais rankenomis (b. l. 12-20).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paimti peiliai, kurie 2022-03-24 nutarimu grąžinti nukentėjusiajai L. Š. ( b. l. 21-31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašą sudaro 1 failas, jo trukmė - 3:27 min., garso įraše užfiksuotas L. Š. pranešimas apie įvykį (b. l. 83-85).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grasino nužudyti savo motiną L. Š. ir savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti, taip pat jis, pavartojęs fizinį smurtą savo motinos L. Š. atžvilgiu, jai sukėlė fizinį skausmą. Tokie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios parodymais, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis, specialisto išvada, apžiūrų protokolų duomenimis. Taigi aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. T. 2021 m. gruodžio 11 d., apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, parvertęs ant dvigulio fotelio savo artimą šeimos narį - motiną L. Š., rankoje laikydamas du peilius, pridėjęs prie motinos kaklo, šaukdamas: „Nori, aš dabar tave papjausiu“, grasino ją nužudyti, dėl šių jo veiksmų buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismui nekyla abejonių, jog Ž. T. atlikti veiksmai, t. y. nukentėjusiosios parvertimas ant dvigulio fotelio, rankoje laikomi peiliai ir šaukimas: „Nori, aš dabar tave papjausiu“, patvirtina, jog nukentėjusioji iš tikrųjų buvo bauginama mirtimi ir nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės. Tokiu būdu, ši Ž. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Taip pat aukščiau nurodyti bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. T. 2021 m. gruodžio 11 d., apie 3 val., po to, kai grasino nužudyti savo motiną L. Š., siekdamas atimti iš motinos telefonus, koridoriuje L. Š. pargriovė ant grindų, griūnant ji užsigavo kairės rankos alkūnę, taip jis sukėlė fizinį skausmą motinai L. Š.. Nėra abejonių, kad Ž. T. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo bei fizinį skausmą sukėlė savo motinos atžvilgiu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 170-172). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo Ž. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. Ž. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi veikos tyčinės, baigtos, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 100-109), baustas administracine tvarka (b. l. 94-99), dirbantis (b. l. 93), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 142, 145). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą paskiriant prokurorės siūlomas bausmes – areštą, jo trukmę už kiekvieną veiką atskirai nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Tačiau teismas pastebi, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje bausmių subendrinimą jas iš dalies sudedant, nustatyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo 15 (penkiolikos) iki 90 (devyniasdešimties) parų arešto. Atsižvelgiant į tai pridėtinos švelnesnės bausmės dalis negali būti mažesnė nei 15 (penkiolika) parų arešto. Todėl prie griežtesnės bausmės pridėtina ne mažesnė nei minimali, jai artima švelnesnės bausmės dalis (t. y. 16 (šešiolika) parų arešto), bei atitinkamai kaltinamajam subendrinta bausmė skirtina didesnė nei prokurorės siūloma.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje gautas atskiras kaltinamojo Ž. T. prašymas leisti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 59 straipsnis, kuris numatė poilsio dienomis atliekamo arešto ypatumus, 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. XIII-2264 nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios, todėl teismui svarstyti arešto bausmės atlikimo poilsio dienomis (savaitgaliais) galimybės nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 167-169).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir Ž. T. paskirti subendrintą bausmę – areštą 66 (šešiasdešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. T. galutinę bausmę – areštą 44 (keturiasdešimt keturioms) paroms.

Arešto bausmę skirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo vykdymo pradžios.

Išaiškinti Ž. T., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį adresu Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 8(41)435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šią nutartį. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti Ž. T., kad atlikdamas arešto bausmę jis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 50-57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Ž. T., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.