Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-236-298/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-17
Bylos Nr.
1-236-298/2013
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01667-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Nukentėjusysis
A. B., A. M., G. B.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-236-298/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01667-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.4.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.; 2.1.7.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant I. Mečkovskajai,dalyvaujant prokurorei V. Matuzonienei,nukentėjusiesiems A. B., A. M., G. B.,vertėjai Z. Sakalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. M. (A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2012-08-19 apie 22.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, A. M. akivaizdoje, be priežasties įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, per atidarytą automobilio vairuotojo durelių langą abiejų rankų kumščiais sudavė keturis smūgius automobilyje „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusiam A. B. į veidą ir vieną smūgį į apatinę lūpą, sukeldamas A. B. fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką kumščiu sudavė vieną smūgį į G. B. priklausančio automobilio „T. A.“, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės galines dureles, taip jas įlenkdamas ir padarydamas G. B. 716,37 Lt turtinę žalą, tokiu savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-08-19 apie 22 val. ėjo su draugu V. S. iš stadiono. Ėjo (duomenys neskelbtini). Ėjo kelkraščiu, klausėsi muzikos, kalbėjosi. Pamatė atvažiuojantį iš (duomenys neskelbtini) pusės automobilį. Jis ėjo arčiau važiuojamosios kelio dalies. Buvo tamsoka. Jokių atšvaitų neturėjo, nebuvo tinkamai apsirengę tamsios paros metu. Pamatę atvažiuojantį automobilį, jie su draugu pasitraukė į šoną. Į automobilį nežiūrėjo, nes žiūrėjo į telefoną. Buvo blaivus, nes buvo po sporto. Pajuto stumtelėjimą, susidūrimą, tik nesuprato į kurią vietą. Parkrito dešiniau ant žemės nuo to automobilio, ant važiuojamosios dalies, ant asfalto. Jis ėjo palei patį asfalto kraštą, o V. ėjo per žolę. Jie iš toli buvo matomi. Jis pats buvo apsirengęs juodais marškinėliais, rankoje nešėsi baltą megztinį. Nežino kokia automobilio dalimi jį užkabino. Nukrito ant šono, pradėjo vartytis. Kai atsistojo, buvo sužeista koja ir petys. V. pribėgo ir pradėjo jį kelti. Pamatė įvažiuojančią į žiedą „T. A.“. P. A., kuri įlipo į šią mašiną. Kur ėjo jokio apšvietimo nebuvo, o žiede buvo. Pradėjo švilpti, kad mašina sustotų. Ji nesustojo. Mašina pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Norėjo pašnekėti su automobilio vairuotoju. Bėgo kuo greičiau, kad jie neišvažiuotų. Išbėgo ant kelio, automobilis privažiavo prie darželio, sustojo, užgesino šviesas. Automobilyje buvo A. B. ir A. M.. A. langas iš vairuotojo pusės buvo atidarytas. Rėkė pastarajam, kad jis išliptų iš tos mašinos, tačiau A. B. neišlipo. Norėjo pakalbėti su juo, nes jis sudaužė jo (kaltinamojo) telefoną S. G. S2. Telefonas iškrito jam iš rankos, sudužo stiklas. Buvo apgadintos jo kelnės - dešinės kojos kelias. A. pasakė, kad nieko nežino. Norėjo su juo geruoju bendrauti, o jis nenorėjo. Sakė, kad kvies policiją. Tuo momentu A. B. išvažiavo. Jis (kaltinamasis) buvo atsirėmęs ant automobilio durelių, jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė. A. pažįstamas tik iš matymo. Jokių konfliktų anksčiau nebuvo. A. pažįsta iš mokyklos. Irgi jokių konfliktų neturėjo su ja. Nežino koks tikslas jiems jį apkalbėti. V. taip pat nemušė A. ir neapgadino mašinos. Įvykis buvo sekmadienį. K. A. išvažiavo, tai V. paskambino policijai ir pasakė, kad juos partrenkė, nurodė automobilį, jo numerį. Laukė apie 30 min. policijos. Niekas neatvažiavo. Nuėjo namo, ketino patys nueiti į policiją kitą dieną. Pirmadienį pas jį į namus apie 20 val. atvažiavo A. su tėvu ir A. M.. Jie atvyko tuo pačiu automobiliu. A. tėvas pasakė kad jis (kaltinamasis) sužalojo A. lūpą, apgadino automobilį. Kai jis viską neigė, A. tėvas jį gąsdino. Po to jie išvažiavo. Jo tėvai pasiūlė kreiptis į policiją, kad įrodytų tiesą. Į policiją nuvažiavo antradienį, kreipėsi dėl abdukcijos. Negali pasakyti kokia automobilio dalimi buvo partrenktas. G. B. civilinio ieškinio nepripažįsta. Neatvyko į teismą praeitą kartą, nes buvo išvykęs į užsienį užsidirbti šeimai pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo A. (A.) B. parodymais, kad 2012-08-19 susitarė susitikti su A. M.. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), o A. gyvena (duomenys neskelbtini). Išvažiavo iš namų po 22 val. Važiavo automobiliu „T. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas senelės G. B. vardu. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) pastebėjo du vaikinus, vienas iš kurių ėjo kelkraščiu, kitas per važiuojamąją kelio dalį, asfaltu. Jie ėjo iš dešinės, link automobilio. Buvo tamsu. Jie turėjo matyti automobilį. Toje vietoje nėra apšvietimo. Vaikinai neturėjo atšvaitų. Jie buvo apsirengę tamsiais drabužiais. Juos pastebėjo gal už kokių 200 metrų. Vaikinai pasirodė įtartini, todėl apvažiavo juos per kairę pusę. A. M. ėjo važiuojamąja kelio dalimi, mojavo striuke. Tarp automobilio ir A. M. tuo momentu buvo gal 0,5-1 metro atstumas. Automobilyje grojo muzika. Tikrai nekliudė A. M.. Būtų pajutęs tai. Apvažiavęs vaikinus žiūrėjo į veidrodėlį iš dešinės pusės. Vaikinai ėjo, niekas nebuvo nukritęs. Kategoriškai tą teigia. Pamatė, kad jie sustojo. Tuo momentu jau suko į stotį, apsisuko į jų pusę, į automobilį įsėdo A., vaikinai norėjo atkreipti jo dėmesį, tačiau nekreipė į juos dėmesio ir išvažiavo su A. prie pašto. Sustojo ten pasikalbėti su A.. Po kokių 2 min. atbėgo tie vaikinai. Jie liepė išlipti iš mašinos. V. stovėjo už mašinos galo, A. M. stovėjo prie iš vairuotojo pusės atidaryto lango. Atsisakė išlipti iš mašinos. Jie dar kartą liepė išlipti. A. M. nieko jam neaiškino, tik liepė lipti iš mašinos. A. M. tikrai neminėjo, kad jį partrenkė. Pastarasis atėjo nesužeistas, normalus. A. M. buvo neblaivus ir piktas. Kai atsisakė kelintą kartą išlipti, tai A. M. susinervino ir sudavė jam per atidarytą langą kelis smūgius. Vienas smūgis pataikė į apatinę lūpą. Iš jos bėgo kraujas. Kiti smūgiai į jį nepataikė. Buvo 4, gal daugiau smūgių. Bandė išvengti smūgių, tik dėl to kitų smūgių išvengė. V. S. buvo lauke, nuo mašinos 3-5 metrų. Tai truko gal 15-20 sekundžių. Po to užvedė mašiną, bandė važiuoti, tik automobilis užgeso. A. M. toliau smūgiavo. Antrą kartą užsivedė automobilį, pradėjo važiuoti, tuo momentu A. M. buvo įlindęs į saloną, pratempė jį apie 1 metrą, paskui pastarasis nukrito. Tada išgirdo kelis smūgius suduotus į automobilį- į galines dureles iš vairuotojo pusės. Galėjo mašiną apgadinti tik A. M.. Pavažiavęs nuo tos vietos toliau, sustojo ir apžiūrėjo mašiną. Buvo automobilio apgadinimas iš vairuotojo pusės, gale. A. M. veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Po to su A. nuvažiavo pas A. sesę J.. Vėl apžiūrėjo mašiną. Nuėjo apsiplauti, nes buvo kruvinas. J. tą matė. Jai papasakojo kas įvyko. A. M. nebuvo jam pažįstamas. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Neturėjo tikslo jį apkalbėti. Po kokių 20 min. paskambino policijai ir pranešė, kad jį užsipuolė. Automobilio remontas kainavo apie 700 litų. Ieškinį pareiškė senelė. Namuose papasakojo viską tėvui I. B.. Tėvui paaiškino, kad jį užsipuolė be priežasties, sumušė ir apgadino mašiną. Kitą dieną nuvažiavo su tėvu ir A. pas A. M.. Norėjo normaliai pasikalbėti, nes dar nebuvo parašę pareiškimo. A. M. viską neigė. Parašė pareiškimą policijai 2012-08-28. Neturi jokių turtinių pretenzijų A. M.. Į medicininę ekspertizę nevyko, nes buvo šoke ir nieko nenorėjo;

- parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b.l. 24-37);

- akistatos su įtariamuoju metu A. B. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (1 t., b.l. 187-190);

- nukentėjusiosios A. M. parodymais, kad 2012-08-19 po 22 val. susitarė susitikti su savo vaikinu A. B.. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o A. gyvena (duomenys neskelbtini). Susitarė susitikti prie stoties. Išeidinėdama laiptinėje sutiko A. M. ir V. S.. Jie beldėsi pas jos kaimyną M., tačiau jiems niekas neatidarė durų. Jie pasisveikino. Pajuto nuo vaikinų alkoholio kvapą. Lauke jie ją pasivijo, paprašė cigaretes. Davė jiems, kadangi su V. bendravo. Klausė jų kur jie gėrė. V. atsakė, kad negėrė. Jie visada taip sako, kai yra girti. Anksčiau A. M. matydavo geriantį. Jis kai neblaivus, tai yra labai agresyvus, kabinasi prie žmonių. Ji ėjo link stoties. Važiuojamosios kelio dalimi ėjo A. M., V. ėjo prie jo, kelkraščiu. Tuo momentu ji stovėjo stotelėje. Jie ėjo link savo namų, link (duomenys neskelbtini). Tuo metu važiavo A.. Toje vietoje apšvietimo nėra. Matė A. M. ir V. S. bei atvažiuojantį automobilį. Tarp jos su vaikinais buvo gal 10-15 metrų atstumas. Tikrai būtų pamačiusi, jei automobilis užkabintų vieną iš vaikinų. A. normaliai juos apvažiavo. Po to matė vaikinus, jie stovėjo. A. M. dar laikė striukę. Jis nebuvo nukritęs. Kategoriškai tai teigia. A. apsisuko žiedu, ji nuėjo prie jo mašinos. Tuo momentu vaikinai apsisuko ir ėjo link jų, pradėjo rėkti, švilpti, kažko norėjo. Nuvažiavo su A. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ten sustojo aikštelėje. Atidarė langus. Iš krūmų labai greitai atbėgo A. M. ir V. S.. A. M. nebuvo sužalotas. Jie pradėjo rėkti A., kad jis išliptų iš mašinos. V. S. stovėjo apie 2 metrus nuo automobilio. A. sakė, kad nelips. Klausė ko pastarieji nori. A. vėl atsisakė lipti. A. M. priėjo prie A. atidaryto lango, įkišo galvą ir pradėjo kumščiais mušti A.. Matė apie 4-5 smūgius. Vienas smūgis A. pataikė į lūpą, pradėjo bėgti ant jo baltų marškinių kraujas. Po to A. M. dar mušė A., tačiau A. bandė išsisukinėti. A. norėjo užvesti mašiną, tą pavyko padaryti tik iš antro karto. Matė pati kaip A. M. sudavė kumščiu į mašiną, po to dar smogė kojomis į mašiną. Nuvažiavo pas jos sesę J.. A. norėjo nusiplauti, nes buvo kruvinas, ten apžiūrėjo mašiną, pamatė įlenkimą iš vairuotojo pusės, galinėse durelėse, atrodo virš rankenėlės, arčiau stiklo. Sesei viską paaiškino. Paskambino policijai maždaug po 30 min. po įvykio. Ji buvo šokiruota įvykio metu. A. M. neminėjo, kad jį partrenkė, kad buvo apgadintas jo telefonas ir kelnės. Jis tik liepė A. išlipti. Įvykio metu jai buvo padaryta moralinė žala, nes išsigando, buvo šoke. Negalėjo suprasti dėl ko viskas įvyko. Jos rimtis buvo sutrikdyta. Po įvykio liko baimė. Bijojo, kad tai vėl pasikartos. Kitą dieną su A. ir jo tėvu nuvažiavo pas A. M.. A. M. viską neigė;

- parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t, b.l.60-72);

- akistatos su įtariamuoju metu A. M. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (1 t., b.l. 193-195);

- nukentėjusiosios G. B. parodymais, kad automobilis „T. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2012-08-19 apie 24 val. sužinojo, kad su anūku kažkas atsitiko. Anūkas tuo metu grįžo namo ir papasakojo, kad jis važiavo pas A.. A. M. trenkė jam kumščiu į veidą ir praskėlė jo lūpą. Anūko lūpą matė, ji kraujavo. Anūkas dar pasakė, kad A. M. rankos kumščiu trenkė į automobilį ir įlenkė dureles. Tą naktį apžiūrėjo automobilį. Įlenkimas buvo galinėse durelėse iš vairuotojo pusės. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) servisą, kad pasakytų kiek kainuoja automobilio remontas. Pasiūlė sūnui važiuoti pas A. M. gražiai susitarti dėl žalos atlyginimo. Sūnus su anūku ir A. nuvažiavo pas A. M.. Pastarasis tik rėkė, tai jie ir išvažiavo. Automobilis nesuremontuotas. Pateikė 741,37 litų civilinį ieškinį už mašinos remontą ir kurą. Palaiko savo ieškinį. Kartą komisariate buvo sutikusi A. M., kurio paklausė „kas sugadino mašiną?“. A. M. atsakė „aš, na ir kas?“. Sakė „pakalbėsime teisme“.

- liudytojo V. S. (V. S.) parodymais, kad 2012-08-19 po 22 val. su A. M. ėjo po treniruotės link jo namų, (duomenys neskelbtini). Ėjo asfaltuota kelio danga, kaire puse, A. M. ėjo priekyje. Jis (liudytojas) rašė draugei sms žinutes, todėl ėjo jam iš paskos. A. pasakė, kad mašina važiuoja. Pasitraukė į kairę. Žiūrėjo į telefoną. Išgirdo duslų garsą. Pamatė, kad A. atsikelia nuo žemės. Nematė to momento kada A. M. gulėjo. Matė tik, kaip pastarasis kėlėsi- jis buvo rankomis atsirėmęs į asfaltą, sėdėjo, pašoko greitai. Tuo metu ir buvo garsas, kai pro juos pravažiavo automobilis. A. pasakė „nemoka važinėti, kodėl mane užkabino“. Jis pats ėjo arčiau kairės pusės. Jei mašina būtų A. partrenkusi, tai pamatytų tai. Jį tik užkabino. Pasiūlė A. M. paskambinti į policiją. Pastarasis pasakė, kad reikia pirma pasikalbėti su žmogumi, tegul jis pasiaiškina. Matė, kad A. yra suplėšytos kelnės. Jie buvo blaivūs, buvo po treniruotės. A. apie telefoną nieko iš karto neminėjo. Jis pasakė, kad reikia sustabdyti mašiną. A. šaukė. Pamatė, kaip į šį automobilį atsisėdo A.. Automobilis nuvažiavo nuo (duomenys neskelbtini). Jie užsuko į dešinę. A. pasakė „einam pasikalbėti su žmogumi, tegul bent atsiprašo“. Nepamena ar ėjo, ar bėgo. Nuėjo link darželio. Mašina ten stovėjo. A. judėjo link jų. Jis ėjo paskui, matė tik jo nugarą. Kiek matė, tai jam nepriėjus prie automobilio, tas nuvažiavo. A. pasakė, kas jį užkabino. Paskui parašė jam A.. Parašė, kad A. sudaužė jos draugui veidą, kad juos pasodins. Galėjo būti, kad A. kontaktavo su tuo automobilio vairuotoju. Dabar to neprisimena. Nematė, ar A. buvo įkišęs galvą į automobilio vidų. Maždaug buvo 30-40 metrų nuo A., kai jisai griebė durų rankenėlę. Dabar tikslios įvykio eigos neprisimena. Skambino policijai vėliau, nes nenorėjo žmogui kelti problemų. Pareigūnai neatvažiavo. Sekančią dieną buvo pas A. M.. A. A. su tėvu ir A.. Jie kalbėjo apie kažką su A.. Pokalbį girdėjo nepilnai. A. tėvas teigė, kad A. sudaužytas veidas, praskelta lūpa. A. pasakė, kad negalima taikytis, kad A. jam padarė daugiau žalos, kad ne jisai sugadino mašiną;

- liudytojos J. M. parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). A. M. yra jos sesuo. 2012-08-19 naktį buvo atvažiavusi sesuo su draugu A.. Sesė prieš tai jai paskambino apie 22 val. ir paprašė pašildyti vandens nuplauti veidą. Ji pasakė, kad A. sudaužė veidą. Jie atvažiavo su A.. Pastarojo veidas buvo kruvinas, praskelta lūpa, kruvini marškinėliai. Sesė paaiškino, kad jie sėdėjo mašinoje prie darželio. Mašinoje buvo atidaryti langai. Atėjo A. M. ir trenkė kumščiu A. į veidą. Po to dar pradėjo daužyti mašiną. A. paskambino policijai. Kai ji atvažiavo, tai palydėjo sesę su A.. Matė, kad A. T. automobilio galinės durelės iš vairuotojo pusės yra įlenktos. Mano, kad tokį įlenkimą galima padaryti nebent su koja. Savaitę po įvykio sutiko A. M. (duomenys neskelbtini). Jis priėjo ir pasakė, kad jos sese išsidirbinėja. Sakė „kas čia per vaikų darželis. Kodėl kreipėsi į policiją“. Atsakė, kad tegul jie patys aiškinasi. A. M. parodė kairį petį, kuris buvo sudraskytas kaip su nagais ir pasakė, kad A. jį norėjo partrenkti;

- akistatos su įtariamuoju metu J. M. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (2 t., b.l. 3-5);

-liudytojo A. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 104-105), kad yra A. B. kaimynas ir draugas. Jų namų teritorijos ribojasi. 2012 m. rugpjūčio 19 d. apie 19.00 val. dirbo savo namo kieme ir pamatęs kieme A. jį pasikvietė pas save į kiemą pabendrauti. Pastarojo veidas buvo be sužalojimų, lūpos buvo nepraskeltos. Pabendravę apie 21.00 val. išsiskyrė. Kitos dienos, t.y. 2012-08-20 ryte, tikslaus laiko neatsimena, apie 8.00 val., ruošėsi į darbą ir išėjęs į namo kiemą pamatė A. B., kuris buvo savo kieme, prie tvoros. Pasisveikinęs su A. pamatė, kad praskelta pastarojo apatinė lūpa. Paklausė, kas atsitiko, bet šis numojo ranka ir neaiškino kokiu būdu atsirado sužalojimas. J. A. daugiau ir nekamantinėjo, išvažiavo į darbą. Po to A. B. papasakojo, kad 2012-08-19 vakare (duomenys neskelbtini) mstl., jam, sėdinčiam automobilyje su savo mergina, nepažįstamas vaikinas, kuris buvo su kitu nepažįstamu vaikinu, trenkė kumščiu į veidą ir praskėlė A. B. lūpą, liepė A. B. lipti iš automobilio, o A. nesutiko. Tas nepažįstamas vaikinas po to dar apgadino jo vairuojamą automobilį, trenkdamas kumščiu į automobilio dureles. A. B. važinėja automobiliu „T. A.“, bet jis neapžiūrinėjo automobilio, tai apgadinimų jokių ir nematė.

-liudytojo I. (I.) B. parodymais, kad A. B. yra jo sūnus. 2012-08-19 apie vidurnaktį užėjo pas jį į kambarį sūnus A. ir pasakė, kad jį sumušė. Prieš tai jis buvo išvažiavęs. Sūnus papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) stovėjo aikštelėje, prie jo pribėgo vaikinas, kumščiu trenkė į veidą, praskėlė lūpą, daužė mašiną. Sūnus iš karto parodė mašiną kieme. Buvo įlenkimai. Sūnus pasakė, kad pažįsta tuos asmenis. Aiškino, kad sėdėjo su savo mergina A. automobilyje. Jie kartu ir atvyko pas juos namo. Žinojo, kad sūnus draugauja su A.. A. vairavo „T. A.“ automobilį, kuris registruotas motinos G. B. vardu. Po įvykio nuvyko su sūnumi ir A. pas A. M.. Norėjo normaliai susitarti. A. žinojo kur pastarasis gyvena. A. M. klausė kodėl jis taip pasielgė, kodėl praskėlė sūnui lūpą, mašiną sudaužė. A. M. sakė, kad A. pats prakando lupą, kad jisai nieko nedarė. Tada nusprendė, kad reikia kreiptis į policiją. Pareiškimą parašė vėliau, nes vis galvojo, kad susitars gražiuoju su A. M.. Negrasino A. M..

- A. B. 2012-08-28 protokolu-pareiškimu, kuriame jis pareiškė, kad 2012-08-19 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje A. M. be jokios priežasties, jam, sėdinčiam automobilyje „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius kumščiais į galvą ir apgadino automobilio vairuotojo pusės galines dureles, taip sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas 716,37 Lt turtinę žalą (t. 1, b. l. 1);

- A. B. 2012-08-20 pareiškimu, kuriame jis pareiškė, kad jam sėdint automobilyje, priėjo A. M. ir per atvirą langą sudavė kelis smūgius į veidą bei sudavė kelis smūgius per mašiną (t. 1, b.l. 2);

- duomenimis apie pranešimą, iš kurių matyti, kad A. B. 2013-08-19, 23.28 val. Vilniaus AVPK Vilniaus r. paskambinęs pranešė, kad konflikto metu A. M. jam trenkė per veidą bei piktybiškai aplamdė automobilį (t. 1, b.l. 3-6);

- įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriame užfiksuota, kad 2012-08-28 buvo apžiūrėta įvykio vieta –– automobilių aikštelė šalia (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu aikštelės kampe stovi pilkos spalvos automobilis „T. A.“, v. n. (duomenys neskelbtini). Ant kairės pusės galinių automobilio durelių viršutinėje dalyje yra 8 cm skersmens apvalios formos įlenkimas. (1 t, b.l. 12-17);

- daiktų, dokumentų pateikimo protokole, kuriame užfiksuota, kad A. B. pateikė transporto priemonės „T. A.“, v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopiją ir 2012-08-23 UAB (duomenys neskelbtini) atliktą automobilio remonto sąmatą. Sąmatoje nurodyta, kad minėto automobilio kairės pusės galinių durelių remonto kaina yra 716,37 Lt. Registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis „T. A.“, v.n. (duomenys neskelbtini) registruotas G. B. vardu. (1 t, b.l. 39-42);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. M., pateikė mobiliojo ryšio telefoną „S. G.“ (1 t., b.l.73);

- apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefone „S. G.“, aplanke „tekstinės žinutės“ yra išsaugota 2012-08-19 23.00 val. gauta nuo abonento, įvardinto „T.“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) tekstinė žinutė, iš kurios turinio matyti, kad A. B. buvo smogta į veidą (1 t, b.l. 73-80);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. B., pateikė automobilį „T. A.“, v.n. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 84);

- automobilio apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota, kad ant automobilio vairuotojo pusės galinių durelių yra apvalios formos apie 8 cm skersmens įlenkimas (1 t, b.l. 85-91);

- bendrojo pagalbos centro 2012-10-01 garso įrašo suvestinėje užfiksuota, kad į BPC buvo skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-08-19 22.43 val. (pokalbio trukmė 01.34) ir pranešta, kad „T. A.“ vos nenumušė žmogaus, kad žmogaus nesužeidė, kad jis spėjo atšokti, tik užkabino ir pagalba nereikalinga. Taip pat paskambinęs į BPC asmuo pasakė, kad su tuo asmeniu, kuris, pasak jo, nemoka važinėtis ir vos nenumušė (duomenys neskelbtini) gatvėje žmogaus, jie šiek tiek susipyko (1 t., b.l.133-137).

- specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. padaryti odos nubrozdinimai nugaros kairėje pusėje, dešinės alkūnės srityje, dešinio klubo šoniniame paviršiuje, dešinio kelio srityje. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-08-19, paveikus kietais bukais daiktais. (2 t., b.l. 11-12);

- specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti penkių trauminių poveikių pasėkoje. Nustatyti kūno sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimų vietose nėra požymių, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie konkretaus žalojusio daikto ar įrankio formą, dydį. Nustatyti, ar A. M. sužalojimai galėjo atsirasti užkliudžius automobiliui, nepakanka duomenų. Nustatyti, ar A. M. sužalojimai galėjo atsirasti jį velkant įlindusį į automobilį, nepakanka tyrimui pateiktų duomenų. A. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti tiek ankščiau nei 2012-08-19, tiek ir vėliau nei 2012-08-19 (2 t., b.l.15-17);

- reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną S. G. S2 (skilęs ekrano apsauginis sluoksnis, telefonas veikia) ir džinsines kelnes (skylė ant dešinės kelnių klešnės kelio srityje – kelnės išplautos), kurie po apžiūros pakvitavimu grąžinti A. M. (2 t, b.l.18-29).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius šį nusikaltimą.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis kaltinime nurodytu metu buvo (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, t.y. viešoje vietoje. Įvykis vyko A. M. akivaizdoje. Nors kitų asmenų tuo metu aplinkui nebuvo, tačiau automobilių stovėjimo aikštelėje turi teisę bei gali lankytis bet kurie kiti asmenys.

Įvertinęs pareikšto kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis viešąją tvarką pažeidė per poveikį papildomiems objektams, t. y. žmogaus sveikatai bei turtui. Įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjusysis iki 2012-08-19 vakaro įvykio buvo sveikas, o (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo sužalotas, taip pat įvykio metu buvo apgadintas G. B. priklausantis automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodytos teisme nukentėjusiojo sumušimo ir automobilio apgadinimo aplinkybės yra atitinkančios jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei nukentėjusiųjų A. M., G. B., liudytojų I. B., J. M., A. J. parodymus. A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikšmiškai paaiškino, kad 2012-08-19 vakare automobiliu “T. A.“, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo susitikti su savo mergina A. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies pastebėjo einančius du jaunuolius, kuriuos apvažiavo, kadangi jie jam pasirodė įtartini. Vaikinų nekliudė, neužkabino, nes jei taip būtų įvykę, būtų išgirdęs ir pamatęs bei sustotų, be to būtų likę pėdsakai ant automobilio. Vėliau, paėmęs A., nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, (duomenys neskelbtini). Ne už ilgo atėjo kaltinamasis su V. S., kaltinamasis pareikalavo lipti iš automobilio, jam atsisakius tai daryti, šis supykęs, per atidarytą vairuotojo durelių langą rankų kumščiais sudavė apie 5 smūgius iš kurių vienas jam pataikė į apatinę lūpą. Jis juto didelį fizinį skausmą, bandė išvengti smūgių, užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti, o A. M. rėkė, kad išliptų, dar labiau įkišo galvą į salono vidų, tad jis A. M., įlindusi į salono vidų, pratempė gal 2-3 m. A. M. greitai atsikabino, o tada jis išgirdo kelis smūgius, suduotus per automobilio išorę, bet nematė kas ir kaip juos sudavė, greičiausiai A. M., nes tik pastarasis buvo prie automobilio iš kairės pusės. Vėliau apžiūrėjęs automobilį pamatė ant galinių vairuotojo pusės durelių įlenkimą, kurio prieš šį įvykį nebuvo. Nors nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų nesikreipė pas teismo medicinos ekspertus, tačiau jo sužalojimo aplinkybes patvirtina tiesioginės įvykio liudytojos – nukentėjusiosios A. M. parodymai, kuri nurodė, kad kaltinamasis, priėjęs prie automobilyje sėdinčio nukentėjusiojo, nieko nepaaiškinęs, be jokios priežasties, pradėjo mušti šį, suduodamas smūgius kumščiu į veido sritį, dėl ko A. B. pradėjo tekėti kraujas, o šiam užvedus automobilį ir bandant nuvažiuoti, kaltinamasis sudavė smūgį į automobilio korpusą, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Tai, kad 2012-08-19 vėlai vakare matė sužalotą A. B. patvirtino ir nukentėjusioji G. B. bei liudytojai J. M., I. B.. Liudytojas A. J. nurodė, kad 2012-08-19 apie 19 val. A. B. buvo sveikas, o kitos dienos rytą matė, kad pas jį praskelta apatinė lūpa.

Kaltinamasis nurodė, kad nesumušė nukentėjusiojo ir neapgadino automobilio, teigia, kad nukentėjusysis jį neva partrenkęs automobiliu, todėl pasivijęs jį ir norėjęs pasišnekėti. Tačiau iš bendrojo pagalbos centro 2012-10-01 garso įrašo suvestinėje užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad buvo pranešta, jog pilkos spalvos automobilis „T. A.“ žmogaus vos nenumušė, o ne, kaip nurodė A. M., kad buvo partrenktas, taip pat, kad žmogaus nesužeidė, kad jis spėjo atšokti, tik užkabino ir pagalba nereikalinga. Taip pat paskambinęs į BPC asmuo pasakė, kad su tuo asmeniu, kuris, pasak jo, nemoka važinėtis ir vos nenumušė geležinkelio gatvėje žmogaus, jie šiek tiek susipyko. Todėl kaltinamojo parodymus teismas laiko jo gynybine pozicija, kuri neatitinka virš aptartų įrodymų. Nors liudytojas V. S. nurodė, kad ėjo kartu su kaltinamuoju, eidamas iš paskos girdėjo duslų smūgį pravažiuojant automobiliui, neva matė, kaip kaltinamasis keliasi nuo žemės, tačiau vėliau, prieštaraudamas sau, liudytojas nurodė, kad automobilis kaltinamąjį tik užkabino, jo nepartrenkė. V. S. teisme teigė, kad A. M. bėgant link nukentėjusiojo automobilio aiškintis, šis nuvažiavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas buvo nurodęs, kad kaltinamasis pribėgo prie to automobilio, prie vairuotojo ir pasisukęs į jį veidu šaukė: „Lipk lauk, reikia pasikalbėti“, griebė už vairuotojo durelių rankenos, norėjo atidaryti dureles. Esant nurodytiems neatitikimams liudytojo V. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusysis A. B. nurodė, kad nuo suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą, užpultas be jokios priežasties, patyrė šoką, išgąstį, kartu su juo buvusi A. M. taip pat labai išsigando, nesuprato dėl ko yra mušamas jos draugas, buvo sutrikdyta jos rimtis, kas rodo įvykio metu buvus kaltinamojo abejingumą ir teismas sprendžia, kad kaltinamasis bendrais bruožais numatė, kad jo įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius galinčiu šokiruoti elgesiu bus padaryta žala nukentėjusiesiems, taip pat galimai pademonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.3 d.), į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą-tyčią, kaltinamojo amžių ir asmenybę, kuris administracine tvarka nebaustas, neteistas, nedirba, tačiau nurodė uždarbiaujantis užsienyje, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda.

Nukentėjusioji G. B. pateikė 741,37 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 716,37 Lt už automobilio „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą bei 25 Lt už dyzelinį kurą (t. 1, b.l. 95, 97). Nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais dėl automobilio remonto, tačiau dėl kuro išlaidų nėra pateikta jokių įrodymų, todėl tenkintinas iš dalies 716,37 Lt sumai (BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti – 10 MGL (1300 Lt) – dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. M. 716,37 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis