Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei J. S. dėl skolos už elektros energiją priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

AB „Lietuvos energija“ ir atsakovė 2000 m birželio 2 d. sudarė elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo - pirkimo) sutartį. Ieškovė tiekia elektros energiją į objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal 2022-04-01 turto priėmimo – perdavimo aktą priklausė atsakovei iki 2022 m balandžio 1 d. (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Atsakovė vartojo tiekiamą elektros energiją objekte, tačiau už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015m. vasario 26 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. neatsiskaitė ir ieškovei liko skolinga 348,01 Eur. Iš ieškovės pridedamų dokumentų byloje matyti, kad skola už elektros energiją atsakovei apskaičiuota už laikotarpį iki 2022 m. balandžio 1 d., todėl atsakovė, pagal sudarytą sutartį su ieškove, yra atsakinga už tinkamą ir savalaikį atsiskaitymą už patiektą elektros energiją.

VĮ „Vilniaus elektros tinklai“, 1994 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ ir 1995 m. rugpjūčio 11 d. Energetikos ministerijai priėmus įsakymą Nr. 176 „Dėl VĮ „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ po reorganizacijos į AB „Lietuvos energija“, tapo AB „Lietuvos energija“ filialu. Reorganizavus AB „Lietuvos energija“ 2001 m. gruodžio 31 d. buvo įkurta AB Rytų skirstomieji tinklai, kuri nuo 2010 m. gruodžio 31 d. buvo reorganizuota į AB LESTO, o nuo 2015 m. gruodžio 31 d. – į AB „Energijos skirstymo operatorius“. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir ieškovė 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgijo turtinį kompleksą - elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pakeitė pavadinimą į UAB „Ignitis“. Tuo pačiu, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už jos namui teiktą elektros energiją.

Pagal ieškovės 2022 m. balandžio 13 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija LAES Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apskaičiuotas 2 083,91 kWh elektros energijos, t. y. apskaičiavus 2022 m. balandžio 1 d. deklaruoto iš viso suvartoto 13 095 kWh elektros energijos kiekio ir 2015 m. vasario 26 d. apmokėto 11 011,09 kWh elektros energijos kiekio skirtumą, atsakovė liko skolinga 348,01 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė 2023 m. liepos 26 d. pateikė prieštaravimus dėl 2023 m. balandžio 20 d. priimto teismo įsakymo byloje Nr. eL2-5825-723/2023. Nurodė, kad pagal pridedamas atsiskaitymo knygelių kopijas, pagal paskutinį mokėjimą 2015 m. vasario 26 d. buvo sumokėta už skaitiklio rodmenis iki 13095 kWh. Tokie patys rodmenys deklaruoti ir 2022 m. balandžio 1 d. turto priėmimo – perdavimo akte. Tačiau iš ieškovės 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateiktų paaiškinimų ir 2023 m. liepos 31 d. Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energijos ataskaitos nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. matyti, kad atsakovė 2015 m. vasario 26 d. mokėjo už suvartotą elektros energiją iki 11011,09 kWh, nes 2010 m. birželio 18 d. operatorius pakeitė sugedusį elektros apskaitos prietaisą kitu ir nurašė galutinius šiuo skaitikliu apskaitytus rodmenis – 13 075 kWh. Vietoj senojo sugedusio elektros apskaitos prietaiso įrengtas naujas, kurio rodmenų skalė buvo 11 007 kWh – nuo šios skalės buvo pradėti apskaityti rodmenys atsakovės objekte vartojant elektros energiją. Atsakovės paskutinis mokėjimas už elektros energiją yra 2015 m. vasario 26 d. Atsakovė sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už suvartotą elektros energiją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 348,01 Eur skolą už suvartotą elektros energiją.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 348,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patytė 22,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 0,64 Eur komisinis mokestis už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina 22,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur sumą. Tai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 6 dalys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-178, 441 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti UAB „Ignitis“ iš atsakovės J. S. 348,01 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo birželio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš J. S. 6,64 Eur teismo išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos valstybei, pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus.