Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-10-28 · Civilinė byla Nr. 2-669-231/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-28
Bylos Nr.
2-669-231/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stefanovič, Česlava Malinovska
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
UAB „Verserma“
Advokatai
Andrius Juonys
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-669-231/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00265-2013-6.Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. spalio 28 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, Leokadijai Kraičinskajai,dalyvaujant ieškovui G. B.,atsakovo UAB „Verserma“ atstovams direktoriui S. Š. ir advokatui Andriui Juoniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui UAB „Verserma“ dėl 2395,38 Lt skolos priteisimo ir atsakovo UAB „Verserma” priešieškinį ieškovui G. B. dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus (b.l. 76-81) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Verserma” 2255,18 Lt skolą, 140,20 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 572,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad 2010-07-27 jam priklausančiame individualiame name, adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšto sanitariniame mazge trūko vonios vandentiekio trišakis, dėl ko buvo užpiltas namo pirmas aukštas. Namas buvo draustas „If P&C Insurance AS“. Jis informavo draudimo bendrovę apie draudiminį įvykį, atvažiavo draudimo ekspertas, kuris sudarė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, padarė nuotraukas ir pasiūlė jam susirasti bendrovę, kuri atliktų jo namuose remontą, tuomet pateikti draudimo bendrovei sąmatą ir jei ji bus reali, draudimo bendrovė ją apmokės. Netrukus ieškovas surado UAB „Verserma”, kurios vadovas pažadėjo atlikti namo remontą. Su atsakovu 2010-08-23 pasirašė statybos rangos sutartį dėl darbų už 16756,08 Lt. Atsakovas pateikė jam 2010-08-23 lokalinę sąmatą, kurią nusiuntė draudimo bendrovei “If P&C Insurance AS”. Dėl padarytos žalos bendrovė jam išmokėjo draudimo išmoką. Atsakovas žodžiu jam pažadėjo, kad atliks darbus per 2 ar 3 mėnesius, iki žiemos remonto darbai turėjo būti atlikti, tačiau iki 2010 metų rugsėjo mėnesio pabaigos atliko darbų tik už 1744,82 Lt, t.y. tik lokalinės sąmatos 3 skyriuje numatytus fasado darbus. Ieškovas prašomas atsakovo ir nieko blogo negalvodamas bei neįtardamas, 2010-10-04 pasirašė jo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, nors darbai pagal Sutartį ir nebuvo atlikti, tačiau atsakovas pažadėjo juos nedelsiant atlikti. Atsakovas likusių darbų neatliko, nors jis žodžiu ir ragino atsakovą atlikti remonto darbus. Jam atsakovas vis aiškino, kad turi daug darbų, bet vėliau būtinai atliks darbus. Paskui, praėjus metams, atsakovas pasakė, kad jei jis sumokės dalį pinigų, atsakovas padarys darbus, dėl to jis 2011-11-02 sumokėjo atsakovui 4000,00 Lt, tačiau darbai atlikti nebuvo. 2012-08-31 iš atsakovo gavo pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriuo atsakovas reikalavo atsiskaitymo už neatliktus darbus pagal Sutartį. 2012-10-17 raštu atsakė į šį atsakovo raštą, kuriame be kita ko informavo apie vienašalį Sutarties nutraukimą bei pareikalavo iki 2012-10-28 grąžinti jam 2255,18 Lt sumą. Jokio atsakymo į savo raštą iš atsakovo negavo, pinigų jis ieškovui iki šiol negrąžino. Paaiškino, jog CK 6.687 str. 1 d. nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o CK 6.237 str.1 d. nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso įstatytas išimtis, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, iš atsakovo jam yra priteistina jo permokėta 2255,18 Lt suma. Nurodė, kad pagal CK 6.240 str. 1 d. be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigą sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Šiuo konkrečiu atveju palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo tos dienos, kai jis atsakovui sumokėjo 4000,00 Lt, t.y. nuo 2011-11-02, iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. iki 2013-01-30. Iš viso atsakovas privalo jam sumokėti palūkanas už 1 metus 2 mėnesius ir 28 dieną t.y. viso (2255,18 x 5% x 1) + (2255,18 x 5% / 12 x 2) + (2255,18 x 5 % / 365 x 28) = 140,20 Lt. Taip pat atsakovas jam turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimo išlaidas.

Atsiliepimas

Su atsakovo pateiktu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tiek priešieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovas teigia, kad darbų pagal Sutartį negalėjo atlikti dėl jo kaltės (neva jis neįleido atsakovo darbuotojų į namo vidų), buvo daug kartų raginamas tai padaryti, tačiau to nepadarė, tačiau su tokia atsakovo pozicija kategoriškai nesutinka. Atsakovas remiasi tik 2010 m. spalio - lapkričio mėnesiais tarp atsakovo ir ieškovo vykusiu susirašinėjimu Skype programa, kuriame neva ieškovas nurodo vidaus remonto darbus atlikti vėliau. Ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2013-01-30, t.y. praėjus daugiau nei 2 metams nuo šio susirašinėjimo, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesistengė atlikti darbų pagal Sutartį, o ieškovas tokių darbų atlikimui netrukdė. 2012-08-31 jis iš atsakovo gavo pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriuo reikalavo atsiskaitymo už neatliktus darbus pagal Sutartį. Toks atsakovo raštas visiškai prieštarauja ir paneigia atsakovo dėstomą poziciją apie neva didelį atsakovo norą atlikti darbus pagal Sutartį ir ieškovo nenorą leisti atsakovui tai padaryti, bei patvirtina faktą, kad atsakovas net nesiruošė atlikinėti Sutartimi su ieškovu sulygtų darbų. Atsakovas yra nuo 2004 metų veikiantis juridinis asmuo, savo srities profesionalas, todėl, pasak atsakovo, ieškovui netinkamai vykdant Sutartį ir atitinkamai trukdant vykdyti Sutartį atsakovui, pastarasis turėjo daug laiko (daugiau nei 2 metus) imtis visų įmanomų teisinių priemonių savo, jo manymu, pažeistų teisių gynimui, tačiau elgėsi visiškai priešingai, t.y. 2012-08-31 pateikė ieškovui pranešimą dėl įsiskolinimo, reikalaudamas atsiskaitymo už neatliktus darbus pagal Sutartį bei pareikšdamas šį priešieškinį po to, kai ieškovas pareiškė ieškinį. Atsakovas pažeidė Sutartį iš esmės pagal visus CK 6.217 str. 2 d. punktus; apie vienašalį Sutarties nutraukimą informavo atsakovą 2012-10-17, ieškinį teismui pateikė 2013-01-30, taigi atsakovas apie Sutarties nutraukimą buvo informuotas daugiau nei prieš 1 mėnesį (CK 6.218 str. 1 d. numatytas 1 mėnesio įspėjimo terminas pažeistas nebuvo), todėl laikytina, kad Sutartis yra nutraukta pagrįstai.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti jo priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo vienašališką Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Sutartimi jis įsipareigojo atlikti Sutarties priede Nr. 1 (lokalinėje sąmatoje) nurodytus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus remonto darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovu 16756,08 Lt. Darbus pradėjo rugsėjo mėnesį, o darbų baigimo terminas sutartyje numatytas nebuvo. Atlikęs dalį darbų, t.y. atlikęs Sutarties priede Nr. 1 numatytus remonto darbus namo išorėje, ketino atlikti likusią darbų dalį (namo viduje), tačiau ieškovas neįsileido atsakovo darbuotojų į namo vidų. Negalėdamas patekti į namo vidų, atsakovas dėl išimtinai nuo ieškovo priklausančių priežasčių neteko objektyvios galimybės tinkamai įvykdyti Sutartį. Atsakovas ne kartą teiravosi ieškovo, kada gali atlikti likusius darbus. Deja, ieškovas taip ir nenurodė datos, nuo kada atakovas galėtų toliau vykdyti darbus, vengė geranoriškai bendradarbiauti su atsakovu ir kooperuotis, vykdant Sutartį. 2012-10-17 raštu Nr. 12/10/17/016 ieškovas pareiškė, kad Sutartis laikytina nutraukta ieškovo iniciatyva, tačiau toks vienašališkas Sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Ieškovas rašte tik abstrakčiai nurodo, kad Sutartis laikytina nutraukta, vadovaujantis CK 6.217 str. 1 ir 2 d. d. Kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu atsakovas pažeidė Sutartį, ir kodėl tai laikytina esminiu Sutarties pažeidimu, ieškovas rašte nenurodė. Ieškovas taip pat teigia, jog Sutartį nutraukė savo iniciatyva CK 6.217 str. 1 ir 2 d. d. pagrindu, tačiau klaidingai nurodo, kad prieš Sutarties nutraukimą atsakovas buvo daug kartų ragintas atlikti likusius darbus bei kad atsakovas likusių darbų dalies atlikti neketina. Ieškovas neragino atsakovo atlikti darbų. Atsakovas ne kartą teiravosi ieškovo, kada būtų galima imtis likusių darbų (namo viduje), tačiau ieškovas nepateikdavo konkretaus atsakymo, tokiu būdu pats vilkindamas Sutarties vykdymą. Pareiga užtikrinti, kad atsakovas per visą Sutarties laikotarpį galėtų nekliudomai ir nevaržomai patekti į objektą (gyvenamąjį namą), tenka ieškovui (Sutarties 3.4. papunktis). Atsakovas dėl išimtinai nuo ieškovo priklausančių priežasčių (atsisakymo bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant Sutartį) buvo priverstas ne savo noru sustabdyti darbų vykdymą neapibrėžtam terminui. Atsižvelgiant į ieškovo neadekvatų elgesį, akivaizdu, kad Sutartis negalėjo būti tinkamai įvykdyta dėl paties ieškovo neteisėto neveikimo, t.y. Sutarties 3.4. papunktyje ir CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d., 6.691 str. 1 d. įtvirtintos bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos pažeidimo nevykdymo. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Taigi ieškovas negali remtis tuo, kad atsakovas neįvykdė Sutarties ir nutraukti Sutartį, nes pats ieškovas yra atsakingas už Sutarties nevykdymą. Sutartyje šalys atskirai neaptarė galimybės vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį, todėl atitinkamai nutraukiant Sutartį derėtų vadovautis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimo tvarką. CK 6.217 str. 1 d. yra nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 str. 2 d. numatytus pagrindus. Konkretaus Sutarties nutraukimo pagrindo ieškovas neįvardijo. Ieškovas negalėjo remtis nė vienu CK 6.217 str. 2 d. numatytu pagrindu, nes atsakovas Sutarties iš esmės nepažeidė. Ieškovas neužtikrindamas atsakovo darbuotojų nevaržomo patekimo į namo vidų, pats sukūrė tokias sąlygas, kurioms esant atsakovas neteko galimybės atlikti likusios darbų dalies namo viduje. Šių aplinkybių atsakovas negalėjo kontroliuoti, nes jos priklauso išimtinai nuo ieškovo. Be to, apie Sutarties nutraukimą ieškovas privalėjo iš anksto pranešti atsakovui prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.). CK 6.217 str. 4 d. yra įsakmiai nurodyta, kad kitais (nenumatytais CK 6.217 straipsnyje) pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Nurodė, jog atsižvelgiant į jo išdėstytas aplinkybes ir teisinius argumentus, vienašalis Sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu.Vienašališkai nutraukdamas Sutartį, nesant tam pagrindo, ieškovas inter alia pažeidė ir favor contractus principą, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Atsakovas buvo ir šiuo meta yra suinteresuotas Sutarties tinkamu vykdymu, atliekant likusią darbų dalį namo viduje, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovas likusių darbų atlikti neketina, yra nepagrįstas. Pripažinus vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, yra objektyvi galimybė įvykdyti Sutartį, jeigu tik ieškovas užtikrins nekliudomą ir nevaržomą patekimą į namo vidų.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas advokatas A. Juonys priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, o ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-23 tarp ieškovo G. B. (užsakovo) ir atsakovo UAB „Verserma“ (rangovo) sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2010/08/23/01, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus, o ieškovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti (darbų atlikimo kaina – 16756,08 Lt) (b.l. 15-16). Teismas pažymi, jog Sutartyje darbų atlikimo terminas nenurodytas.

Sutartis vienašališkai nutraukta ieškovo iniciatyva, ką įrodo jo 2012-10-17 raštas Nr. 12/10/17/01 atsakovui (b.l. 70). Rašte nurodyta, jog Sutartis nutraukiama remiantis CK 6.217 str. 1, 2 d. d. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, t.y. atliko tik dalį darbų už 1744,82 Lt, nors atsakovui avansu buvo sumokėta 4000,00 Lt (b.l. 71), ir po daugkartinių raginimų atsakovas rangos darbų atlikti neketino.

Atsakovas, nesutikdamas su šiais ieškovo paaiškinimais, nurodė, jog ieškovas jo atlikti darbų neragino, tai jis teiraudavosi ieškovo, kada būtų galima atlikti darbus namo viduje, jis darbų atlikti nevengė ir nevengia, o Sutarties vykdymas vilkintas tik dėl paties ieškovo veiksmų.

Iš atsakovo pateikto 2012-10-31 antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-12-118 (b.l. 90-102) (ieškovo (G. E.) ir atsakovo (s.s.) susirašinėjimo per „Skype“ programą) skaidrės Nr. 20 matyti, jog pats ieškovas nurodė: „Kol kas apsistojam tik lauko siena“; iš skaidrės Nr. 22 matyti, jog ieškovas prašo atsakovo pabaigti sieną prie durų, o atsakovas nurodo, jog nori daryti viską kartu, į ką ieškovas atsako: „Buvo kalbėta, jog padarai lauko sieną, o vidus vėliau“. Teismo vertinimu, šis ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas Sutartimi sulygtų darbų atlikti nevengė, jis norėjo atlikti rangos darbus tiek namo išorėje, tiek viduje, tačiau dėl ieškovo nurodymų, to padaryti negalėjo. Pažymėtina, jog ieškovas iš pradžių neigė, jog apskritai bendravo su atsakovu per „Skype“ programą, o vėliau pripažino, jog per minėtą programą su atsakovu bendravo, tačiau paaiškino, jog atsakovas yra ištrynęs tą vietą, kurioje nurodo, jog negali atlikti darbų (2013-07-10 parengiamasis teismo posėdis). Patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas yra ištrynęs tą susirašinėjimo vietą, kurioje nurodo, jog negali atlikti darbų, ieškovas nepateikė (CPK 12, 178 str. str.).

Taip pat tai, jog rangos darbai nevyko dėl ieškovo kaltės patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. S., kuris paaiškino, jog dirba UAB „Verserma“ direktoriaus pavaduotoju ir pasirašius Sutartį, prižiūrėjo kaip atliekami rangos darbai. Nurodė, jog su ieškovu buvo sutarta, kad iš pradžių bus daromi namo išorės darbai, o po to jam buvo pasakyta, jog namo vidaus darbai stabdomi ir kad pas ieškovą važiuotų tik po Naujųjų metų. Tačiau po Naujųjų metų, atvažiavus pas ieškovą durys buvo užrakintos.

Pažymėtina, jog Sutarties 3.4. punktu ieškovas (užsakovas) įsipareigojo užtikrinti, kad rangovas (atsakovas) per visą sutarties laikotarpį galėtų nekliudomai ir nevaržomai patekti į sutartyje nurodyto objekto teritoriją bei į patį objektą, tačiau teismo vertinimu šios pareigos ieškovas tinkamai nevykdė, kadangi neužtikrino, jog atsakovas nekliudomai ir nevaržomai galėtų patekti į Sutartyje nurodytą objektą.

CK 6.217 str. 1 d. nurodyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Teismas, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, jog būtent dėl ieškovo veiksmų atsakovas negalėjo tinkamai atlikti Sutartimi sulygtų darbų. Vadinasi, ieškovas nutraukti Sutarties remdamasis CK 6.217 str. 1 d. ir 2 d. neturėjo pagrindo, nesant esminio Sutarties pažeidimo (nesant atsakovo kaltės).

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu inter alia nurodė, jog tai atsakovo verčiamas pasirašė 2010-10-04 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą (b.l. 19), atliktų darbų aktą (b.l. 20-21) ir pažymą apie atliktų darbų vertę (b.l. 22), nors darbai pagal Sutartį ir nebuvo atlikti, tačiau atsakovas žadėjo juos atlikti. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus: juos paneigia ne tik minėtas 2012-10-31 antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o būtent susirašinėjimo pav. Nr. 11, iš kurio matyti, jog būtent ieškovas buvo suinteresuotas gauti reikiamus dokumentus dėl draudimo išmokos, bet ir „If P&C Insurance AS” filialo 2013-07-19 pranešimas Nr. V/PS/2494 (b.l. 132). Jame nurodyta, jog G. B. 2010-10-05 draudikui pateikė Sutartį, lokalinę sąmatą ir atliktų darbų aktą ir šių dokumentų pagrindu 2010-10-05 jam buvo išmokėta 16299,13 Lt draudimo išmoka, vadinasi – nors ieškovas, nurodė, jog tai atsakovo prašomas pasirašė minėtus dokumentus, tačiau tiek antstolio faktinių aplinkybių konstaravimo protokolas, tiek draudiko pranešimas įrodo, jog pats ieškovas buvo suinteresuotas minėtų dokumentų pateikimu draudikui tam, kad gautų draudimo išmoką (b.l. 97, 132).

Pagal CK 6.221 str. 1 d. sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl teismui dėl aukščiau išdėstytų argumentų pripažinus Sutarties vienašališką nutraukimą ieškovo iniciatyva neteisėtą, Sutartis laikytina galiojanti ir vykdytina toliau. Atsižvelgiant į tai, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo 2255,18 Lt skolos priteisimo už neatliktus darbus, kadangi galiojant Sutarčiai, atsakovas yra įsipareigojęs atlikti visus pagal Sutartį sulygtus darbus, įskaitant ir tuos, už kuriuos jam sumokėta, t.y. už 2255,18 Lt.

Visi kiti šalių paaiškinimai, byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Jos šioje byloje sudaro 3792,28 Lt, t.y. 143,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 109), 300,00 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b.l. 134-135) ir 3349,28 Lt išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 136-139).

CPK 98 str. reglamentuoja šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimą. CPK 98 str. 2 d., nustato, jog šalies bylinėjimosi išlaidos priteistinos ne didesnės nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodoma, kad Rekomendacijų 8 punkte nurodyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai civilinėse bylose gali būti viršijami atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, priteistinų ar ginčijamų turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

Iš atsakovo pateiktų 2013-03-06 ir 2013-09-13 PVM sąskaitų – faktūrų Nr. 000093 ir 000127 matyti, jog jo atstovo (advokato) išlaidas viso sudaro 3349,28 Lt. Nagrinėjama byla ir joje iškelti teisiniai klausimai teismo vertinimu nebuvo sudėtingi, nereikalaujantys specialų teisinių žinių, bylos nagrinėjimas neužtruko (susidėjo iš dviejų parengiamųjų ir vieno teismo posėdžio), todėl teismas vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais iš ieškovo atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą dydį mažina trečdaliu, iki 1116,00 Lt ir iš viso iš ieškovo atsakovui priteisia 1559,00 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš ieškovo priteisiama 11,53 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 98, 270, 271 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti G. B. vienašališką 2010 m. rupjūčio 23 d. tarp G. B. ir UAB „Verserma” sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2010/08/23/01 nutraukimą, neteisėtu.

Priteisti iš G. B. 1559,00 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Verserma“.

Priteisti iš G. B. 11,53 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska Irena Stefanovič