Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintajam A.L., jo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, nukentėjusiajai L.K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L.K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A.L. pagal LR BK 140 str. 1d., 155 str. 1d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.L. privataus kaltinimo byloje buvo kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1d., 155 str. 1d. už tai, kad jis 2006-08-17 apie 10 val., Alytuje, kieme tarp (duomenys neskelbtini) namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), L.K būnant savo darže, sumušė ją medine lazda, suduodamas per dešinį žastą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrukdymą. Be to, tuo pačiu metu ir toje pat vietoje A. L. nukentėjusiajai L. K. būnant savo darže kaimynų akivaizdoje ją užgauliai pažemino, vadindamas „sutre, psichine ligone, durne“.

Nukentėjusioji L.K. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-11-12 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. L. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 1d., 155 str. 1d. numatytus nusikaltimus ir priteisti 15 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad teismas neskyrė tinkamo dėmesio jos privataus kaltinimo skundo turiniui, nukrypo į neesmines aplinkybes, kaip apranga, mobilaus telefono turėjimas ir pan. Nukentėjusi skunde nurodė, kad A. L. durdamas su lazda per tujas, lazdos galu pataikė jai į ranką, tačiau ši aplinkybė teisme nebuvo ištirta. Be to, teismas tendencingai vertino liudytojų parodymus ir nukentėjusios pasikviestų liudytojų parodymais nesirėmė, o kaltinamojo liudytojų parodymais rėmėsi. Teismas nurodė, kad nukentėjusi buvo pargriuvusi ir galimai pati susižalojo ranką, tačiau ji iš tiesų pargriuvusi nebuvo. Be to, teismas netiksliai nurodė ir gyvatvorės išmatavimus. Tikslus jos aukštis yra 170 cm., o plotis – 55 cm. Todėl neteisingi teismo pateikti duomenys, kad plotis net 150 cm. Neatitinka tiesos ir tai, kad liudytoja A. J. neprigirdi, todėl negalėjo girdėti įvykio aplinkybių. Iš tiesų jis puikiai girdi. Dėl to, nukentėjusios nuomone, teismas neteisingai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiąją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą A. L. išteisinamąjį nuosprendį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 3.1.8. punktą ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Teisiamajame posėdyje apylinkės teismas apklausė nagrinėjimo teisme dalyvius, 7 liudytojus, teismo med. specialistą, ištyrė rašytinius bylos duomenis ir visus šiuos įrodymus įvertinęs, priėmė teisingą išvadą dėl kaltinamojo išteisinimo, neįrodžius jos dalyvavimo darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Siekdamas pašalinti abejones, teismas tiksliai nustatė įvykio faktines aplinkybes, teisingai pateikė jų įvertinimą bei teisinę reikšmę kaltės klausimo išsprendimui. Tuo tikslu teismas nustatė nukentėjusios aprangos spalvą įvykio metu, pačios nukentėjusios veiksmus ir paaiškinimus į įvykio atvykus policijos pareigūnams, gyvatvorės aukštį ir plotį, objektyvias kaltinamojo galimybes padaryti sužalojimus ir įžeisti nukentėjusiąją, ir pan. Su teismo nustatytomis aplinkybės nėra jokio pagrindo nesutikti bei jas vertinti kitaip. Nors apeliantė nurodė, kad visos šios detalės nėra esminės, tačiau jų nustatymas ir pagrindimas turėjo svarbią reikšmę formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui kaltinamojo kaltės nustatymui. Juk pagal BPK 20 str. 5d. teismas įrodymus privalo vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu principą. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai reiškia, kad teismas turi pilnai ištirti ir nustatyti nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kitas bylai reikšmės turinčias svarbias aplinkybes, nuo kurių priklauso teismo sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu ar jį išteisinti. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Šių taisyklių pirmosios instancijos teismas laikėsi ir jų nepažeidė. Įvertinus nešališko teismo išsamiai ištirtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę. Nei vienas liudytojas nematė, ar kaltinamasis sudavė tyčinius smūgius nukentėjusiajai į ranką, negirdėjo, ar jis užgauliai ją pažemino. Teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų A. J. ir D. L. parodymais, kaip neobjektyviais, šališkais, jų suinteresuotumu duoti parodymus tik nukentėjusios L. K. naudai. Jokių kitų neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių A. L. kaltę, byloje nenustatyta. Teismo med. specialisto išvadą davęs teismo med. ekspertas parodė, kad konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiai nukentėjusiajai atsitrenkiant ar prisispaudžiant. Pagal minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 40 3.1.8. punkto 2 dalį abe­jo­nės aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai ta­da, kai iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes ne­pa­vyks­ta jų pa­ša­lin­ti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas dėjo visas galimas pastangas tokias abejones pašalinti, tačiau jų pašalinti nepavyko, abejonės A. L. kaltumu išliko, o tai sudaro pagrindą išteisinamojo nuosprendžio priėmimui. Priešingu atveju, būtų pažeista LR Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojama nekaltumo prezumpcija, nes kaltė būtų konstatuojama remiantis tik nepašalintomis prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 367 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusios L.K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis kasacine tvarka neskundžiama.