- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-27
- Bylos Nr.
- e2-691-446/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01754-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- H. B.
- Advokatai
- Vilius Masiulis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui H. B. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės dalyje dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB, ieškovė) pareikštu ieškiniu atsakovui H. B. (toliau – atsakovas) prašė išspręsti šalių ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, mokėjimo ir pripažinti, kad ieškovė tinkamai išmokėjo atsakovui darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotės laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 400 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Teismas paliko nenagrinėtą atsakovo prašymą dėl netesybų priteisimo iš ieškovės.
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. sprendimą, ieškinį atmetė, priteisė atsakovui H. B. iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 163,96 Eur darbo užmokesčio už viršvalandžius, 1217 Eur dienpinigių ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą dalyje dėl atsakovo reikalavimo priteisti netesybas grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas teisme paaiškino, kad atsakovas palaiko savo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, prašo priteisti jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimalaus dydžio netesybas, paskaičiuotas nuo Kauno apygardos teismo priteistos sumos – 1380,96 Eur ir 100 Eur atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nuomonės teisme nepareiškė. Ieškiniu prašė pripažinti, kad yra tinkamai išmokėjusi darbo užmokestį ir dienpinigius.
Atsakovo reikalavimas priteisti netesybas pagrįstas ir tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
6. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
7. Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus ir skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022).
8. Ieškovė su atsakovu laiku neatsiskaitė – atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo visų atsakovui priklausiusių dienpinigių už komandiruotę (1217 Eur) ir neapmokėjo pilnai už dirbtus viršvalandžius (163,96 Eur), nuo atsakovo atleidimo iš darbo dienos (2025 m. sausio 14 d.) praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, atsakovo kaltės dėl to nėra, todėl pagrįstas atsakovo reikalavimas iš ieškovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalaus dydžio netesybas. Iš ieškovės pateiktos asmeninės atsakovo sąskaitos matyti, kad atsakovui per visą dirbtą laiką pas ieškovę 2024 m. sausio – lapkričio mėnesiais išmokėta 13107,26 Eur darbo užmokesčio. Prie šios sumos pridėjus teismo priteistas išmokas, susidaro 14488,22 Eur suma. Tokiu būdu atsakovo vidutinis darbo užmokestis dirbtą laiką pas ieškovę per mėnesį sudaro apie 1317 Eur. Teismo vertinimu, būtent nuo šios sumos skaičiuotinos netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką, kurios sudaro 7902 Eur (1317 x 6).
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
10. Patenkinus atsakovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, atsakovas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš atsakovo atstovo pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad atsakovas turėjo 100 Eur išlaidų už jo atstovavimą teisme. Atsakovo atstovas advokatas Vilius Masiulis dalyvavo teismo posėdyje, išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija maksimalių priteistinų dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
11. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei tvarka reglamentuojama CPK 96 straipsnyje. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (2 dalis). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas nuo žyminio mokesčio atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla. Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro žyminis mokestis, kuris turėtų būti apskaičiuojamas nuo atsakovui priteistos sumos. Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-158-940/2026 ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjusi, todėl iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
priteisti atsakovui H. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 303212214, 7902 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų dviejų eurų) netesybas ir 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.