Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-05-12 · Byla Nr. A2.6.-1309-879/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
A2.6.-1309-879/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01007-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Pažeidėjas
D. K.
Nukentėjusysis
I. E.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1306-879/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01007-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.14.3.; 2.14.5. (S)
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2016 m. gegužės 12 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Dainai Vaidachavičienei,sekretoriaujant Ingai Madeikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. K.,nukentėjusiajai I. E.,

išnagrinėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-06 apie 07.33 val. D. K., vairuodamas automobilį ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš dešiniojo šono ir lenkdamas automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 p. 126 p. reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. K. taip pat buvo surašytas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 219 p. reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. paaiškino, kad 2016-04-06 ryte važiuodamas į darbą kliudė kitą automobilį. Automobilių kontakto nejuto, nes jis buvo minimalus, be to važiuodamas jis klausėsi muzikos. Jo automobiliui jokių pažeidimų nebuvo. Iš eismo įvykio vietos tikslo pasišalinti neturėjo. Gailisi dėl įvykusio eismo įvykio, atsiprašo nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji I. E. teismo posėdžio metu parodė, kad jai stovint ,,kamštyje“, ją aplenkė kitas automobilis, kuris apgadino jos automobilio veidrodėlį. Visą įvykį ji užfiksavo vaizdo registratoriumi. Mano, kad D. K. neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, vairuotojas galėjo ir nepajusti kontakto į jos automobilį, mano, kad vairuotojas neturėjo tikslo pabėgti iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. K. paaiškinimo teisme, jo kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta ir byloje esančia medžiaga: 2016-04-19 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-57854953-16 (1-2 b.l.); vyr. patrulio J. B., specialistės L. B. tarnybiniais pranešimais (8, 9 b.l.); eismo įvykio vietos shema (10 b.l.); fotonuotraukomis (12-15 b.l.); bei kitais byloje esančiais dokumentais.

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nustačius, kad 2016-04-06 apie 07.33 val. D. K., vairuodamas automobilį ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš dešiniojo šono ir lenkdamas automobilį ,,Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

ATPK 130 str. 1 d. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos, pažeidžiant KET.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 str. 1 d. įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. D. K. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panašiai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad D. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas D. K. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat negalima daryti išvados, jog automobilių kontaktas buvo stiprus. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų ant D. K. automobilio jokių apgadinimų nesimato, o I. E. automobilio apgadinimas yra nežymus (įskilęs veidrodėlis). Byloje nenustatyta, jog eismo įvykio metu būta didelio kontakto garso, be to eismo įvykis įvyko esant intensyviam eismui, kas iš esmės nepaneigia to, jog D. K. galėjo negirdėti ir pajusti, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl iš įvykio vietos jis išvažiavo. Pačio pažeidėjo veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, kad D. K. iš eismo įvykio pasišalino tyčia, nes jis pripažino, jog buvo įvykio vietoje, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta, jai atlikta techninė apžiūra. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad D. K. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms D. K. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltinamo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant D. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. K. paskiriant ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą didesnę nei minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p.,

nutaria:

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK 16057104586, bei įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Vaidachavičienė