- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-419-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Kreditorius
- UAB „Moment Credit“
- Skolininkas
- D. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-419-280/2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Moment Credit“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties netenkinti prašymo panaikinti skirtą baudą civilinėje byloje pagal UAB „Moment Credit“ pareiškimą skolininkei D. J. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė UAB „Moment Credit“ 200 Lt baudą. Nurodė, kad kreditorius kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu (tik sumažinęs delspinigių sumą) tai pačiai skolininkei pakartotinai jau trečią kartą. Teismo nutartimis du kartus buvo atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą pripažinus aiškiai nepagrįstu dalyje dėl aiškiai per didelių, neprotingų bei neproporcingų netesybų. Nurodė, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės kreditoriui buvo išaiškintos 2011-01-21 nutartyje, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškimą šioje nutartyje nurodytais motyvais, tačiau kreditorius ir toliau teikia teismui aiškiai nepagrįstus pareiškimus. Pirmosios instancijos teismas kreditoriaus veiksmus vertinio kaip piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl jam skyrė 200 Lt baudą.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-03-21 nutartimi kreditoriui paskirtą 200 Lt baudą. Nurodė, kad jo teikiami pareiškimai dėl skolos išieškojimo buvo pagrįsti, kreditorius mažino delspinigių sumą, todėl baudos skyrimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino. Nustatė, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2011-03-21 nutartimi paskyrė kreditoriui 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pakartotinai reiškiant pareiškimus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės D. J. , kai teismas jau buvo atsisakęs priimti kreditoriaus pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelių, neprotingų ir neproporcingų netesybų reikalavimo. Kreditorius, nenurodęs sutarto delspinigių dydžio, prašė priteisti iš skolininko 180 Lt delspinigių, jau įskaitęs 284,88 Lt delspinigius, o iš viso buvo priskaičiavęs 1813,16 Lt mokėtinų delspinigių t.y. beveik 5 kartus didesnių už skolą. Konstatavo, kad tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos bei neproporcingos, todėl darė išvadą, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra aiškiai nepagrįstas. Nurodė, kad kreditoriui piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės buvo išaiškintos 2011-01-21 nutartyje Nr. L2-373-356/2011, kreditorius jau trečią kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, nors teismo nutartimis buvo atsisakoma priimti kreditoriaus pareiškimą pripažinus aiškiai nepagrįstu dalyje dėl aiškiai per didelių, neprotingų bei neproporcingų netesybų. Teismas darė išvadą, kad kreditoriaus nurodytas aplinkybės nepaneigia kreditoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl nesudaro pagrindo teismo paskirtos baudos panaikinimui ar sumažinimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Moment Credit“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant apeliantui skirtą 200 Lt baudą. Nurodo, kad nagrinėjant bylą CPK XXIII skirsnio tvarka, todėl nėra tikslo atlikti visapusišką byloje esančių įrodymų tyrimą, teismas neturėtų reikalauti ir vertinti pareiškėjo įrodymų. Teismas neturėtų tapti skolininko advokatu ir kilus menkiausiai abejonei atsisakinėti priimti pareiškimus, argumentuodamas tuo, kad skolininkas, kaip vartotojas, yra silpnesnė pusė. Teismas ne tik taikė ex officio teisę, bet ir ėmėsi ginti vartotoją ir netgi ex officio pripažino nuostatą dėl delspinigių dydžio nesąžininga ir pažeidžiančia skolininko, kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl nepagrįstai didelės delspinigių sumos, pažeidė: kreditoriaus teisę į visišką nuostolių atlyginimą, nes dar sumažinus netesybas, jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo; kreditoriaus konstitucinę teisę laisvai verstis ūkine veikla ir liberalios rinkos principą. Teismas nepagrįstai pritaikė CPK 95 straipsnį, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nepagrįstas. Teismas remiasi tik savo subjektyviu supratimu apie netesybų sumą, tačiau neįvertino apelianto nuostolių (išlaidų ir negautų pajamų), patirtų dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo. Toks teismo sprendimas gali būti tik prielaida, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, bet ne faktiniu aplinkybių konstatavimu. Dėl delspinigių normos dydžio apeliantė su skolininku sutarė kredito sutartyje. Todėl iki tol, kol ši kredito sutarties sąlyga yra galiojanti ar nėra pripažinta nesąžininga, teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl teismo įsakymo kaip aiškiai nepagrįsto, nes galiojanti sutarties sąlyga dėl delspinigių normos turi įstatymo galią ir negali būti laikoma nepagrįsta iki ji nebus pripažinta negaliojančia teisėtais pagrindais. Todėl pateikus pareiškimą pakartotinai, teismas neteisėtai taikė CPK 95 str. 1 d., nes pakartotiniai pareiškimai analogišku pagrindu ir dėl analogiško dalyko nėra ir nebuvo nepagrįsti. Teismas nepagrįstai pritaikė CPK 95 str., nes apeliantė nesielgė nesąžiningai. Pagrindinė skolininko skola egzistuoja, o delspinigiai paskaičiuoti pagal šalių sudarytą ir galiojančią kredito sutartį. Remdamasi teismų praktika, apeliantė kaip pelno siekiantis asmuo, mano, jog pakartotinai pateikti teismui pareiškimą yra protinga, apdairu ir teisinga. Be to, teismas pats konstatavo, kad apeliantė kreipdamasi į teismą pakartotinai mažino delspinigių sumą, todėl ji nesielgė nesąžiningai.
Atskirasis skundas tenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Kreditorė kreipėsi į teismą dėl 368 Lt skolos ir 180 Lt delspinigių, 5 proc. palūkanų iš skolininkės D. J. priteisimo (b. l. 2). Utenos rajono apylinkės teismas 2011-03-21 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir paskyrė UAB „Moment Credit“ 200 Lt baudą (b. l. 4-5). Kreditorė prašė panaikinti paskirtą baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011-04-15 nutartimi kreditoriaus UAB „Moment Credit“ prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad apeliantė nepaneigė jau konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi trečią kartą, nors teismas jau buvo atsisakęs priimti analogiškus pareiškimus, pripažindamas juos aiškiai nepagrįstais dėl neprotingų ir neproporcingų netesybų (b. l. 23-24).
Civilinio proceso kodekso XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, juo labiau, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo teismas tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina tik parengtų dokumentų turinį, todėl sprendžiant teismo įsakymo priėmimo klausimą, nepagrįstai buvo vertinamas kreditoriaus reikalaujamų priteisti delspinigių dydis. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Teismas tik apsiribojo konstatavimu, jog kreditorius, reikalaudamas per didelių delspinigių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skyrė 200 Lt baudą, nors šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarę kredito sutartyje.
Šalies argumentai
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kreditorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad jis pateikė pareiškimą dėl skolos išieškojimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog kreditorius siekė ginti pažeistas teises, nes skolininkui negražinant skolos, kito teisėto būdo apginti savo pažeistas teises neturėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Dėl paminėtų motyvų kolegija daro išvadą, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas neįrodytas, todėl 200 Lt bauda UAB „Moment Credit“ paskirta nepagrįstai ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Baudą, paskirtą UAB „Moment Credit“ (į. k. 300657515, Kalvarijų g. 2, Vilnius) Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-680-356/2011, panaikinti.