Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Motiejūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest OU ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant per darbovietę. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 9 d. pradinė kreditorė UAB „Creditstar Lithuania“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 500 Lt (144,81 Eur) vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą ir su juo susijusias sumas iki 2015 m. birželio 7 d. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai neįvykdė, kredito įmokų pagal nustatyta mokėjimo grafiką tinkamai nemokėjo ir jo negrąžino, todėl UAB „Creditstar Lithuania“ 2019 m. kovo 2 d. vienašališkai nutraukė sutartį.

Pradinė kreditorė UAB „Creditstar Lithuania“ ir Omega Invest OU 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį dėl paskolų portfelio pardavimo, pagal kurią pradinė kreditorė perdavė reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei Omega Invest OU. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą informuota pranešimu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimis kredito davėjas įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu (CK 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau ji savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nesumokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovės ieškovei, perėmusiai reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, priteistina 144,81 Eur skola (sutarties 7.1 punktas, CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti 269,16 Eur mokėjimo palūkanų, kurias sudaro 35,59 Eur neapmokėtos palūkanos pagal grafiką ir 233,57 Eur palūkanos paskaičiuotos nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. birželio 1 d. šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Palūkanos tai yra mokestis už pinigų skolinimą bei, antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Iš išrašo, iš Priedo Nr. 1 prie Sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo, pasirašytos 2018 m. gruodžio 28 d. tarp UAB „Creditstar Lithuania“ ir Omega Invest OU, matyti, kad sutartis nutraukta 2019 m. kovo 2 d., o ieškovė prašo priteisti 35,59 Eur mokėjimo palūkanų pagal mokėjimo grafiką iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo ir 233,57 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. kovo 2 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 233,57 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, nepagrįstas. Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ieškovės prašomos priteisti palūkanos, paskaičiuotos už nurodytą laikotarpį, perskaičiuotinos nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 28 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 2 d. ir ieškovei priteistina 35,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2018 m. gruodžio 28 d. ir 28,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2019 m. kovo 2 d., viso – 64,28 Eur. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau, nei 180 dienų, aiškiai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Todėl už tai, kad atsakovė neįvykdė prievolės, t. y. negrąžino paskolos laiku, ieškovei iš jos priteisiami 13,03 Eur (144,81 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų) delspinigiai už 180 dienų (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (222,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. birželio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies (42,89 proc.), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 124,38 Eur (15 Eur žyminio mokesčio ir 275 Eur už teisines paslaugas (290 Eur x 0,4289) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, 144,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 81 ct) skolą, 64,28 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 28 ct) palūkanas, 13,03 Eur (trylikos eurų 3 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (222,12 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 124,38 Eur (vieno šimto dvidešimt keturių eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.