Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-03 · Administracinė byla Nr. I-1549-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
I-1549-484/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06142-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
E. B., V. R., A. L., A. D., R. K., I. K., R. M., K. P., A. J.
Atsakovas
Vilniaus teritorinei muitinei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1549-484/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06142-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B., V. R., A. L., A. D., R. K., I. K. (I. K.), R. M., R. M., K. P. ir A. J. skundus atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai E. B., V. R., A. L., A. D., R. K., I. K. ir R. M. padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti jiems iš atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-10-01: E. B. – 3026,33 Lt, V. R. – 2154,16 Lt, R. M. – 1384,22 Lt, I. K. (I. K.) – 1400,62 Lt, R. K. – 208,57 Lt, A. D. – 1364,91 Lt ir A. L. – 680,16 Lt.; 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 12-16).

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. M. ir K. P. padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2013-10-01 R. M. – 3129,69 Lt, K. P. – 3149,94 Lt; 1.2. 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 75-77).

Pareiškėja A. J. padavė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės muitinės dėl neteisėtai sumažintų pareiginės algos koeficientų nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-10-01 iki 2011-08-01 – 133,95 Lt; 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 107-108).

Skunduose nurodė, kad yra statutiniai Lietuvos muitinės pareigūnai. Darbo užmokestis jiems mokamas vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatomis. Nuo 2009-05-01, valstybėje susiklosčius ypatingai situacijai, buvo pakeisti VTĮ 25 str. ir 1 priedas, kuriuose įtvirtinti sumažinti pareiginės algos koeficientai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiškėjų darbo užmokestį, pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) ir nustatė, kad valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimas buvo atliktas nesilaikant proporcingumo principo, todėl įpareigojo įstatymų leidėją nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, kuris iki šiol yra nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai turi teisę į nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad negaudami žymios dalies darbo užmokesčio pareiškėjas patyrė nuostolių dėl negautų pajamų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 str. 1 d. jam turi būti priteistos 5 proc. metinės palūkanos.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundus (b. l. 36-38, 86-88, 115-117) nurodė, kad pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis galiojančiomis VTĮ nuostatomis, o jų netaikyti atsakovė neturėjo pagrindo. Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime pripažinus VTĮ nuostatas, kuriomis buvo sumažinti valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai, prieštaraujančiomis konstitucijai, įstatymų leidėjas buvo įpareigotas nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, todėl atsakovė neturi teisės išmokėti pareiškėjams darbo užmokesčio nepriemoką. Nurodė ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) 5 proc. palūkanos pareiškėjams negali būti priteisiamos.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmestini.

Byloje ginčas kilo dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalių, susidariusių dėl Konstitucijai prieštaraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai yra statutiniai valstybės tarnautojai, nuo 2009-05-01 dirbantys Vilniaus teritorinėje muitinėje: E. B. – posto viršininkas (A lygis, 14 kategorija), V. R. – posto viršininko pavaduotoja (A lygis, 13 kategorija), A. D. - posto pamainos viršininkas (A lygis, 12 kategorija), R. K. - posto pamainos viršininkas (A lygis, 12 kategorija), I. K. – posto pamainos viršininkas (A lygis, 12 kategorija), R. M. - posto pamainos viršininkas (A lygis, 12 kategorija), A. L. – muitinės posto vyriausioji inspektorė (A lygis 11 kategorija), R. M. – posto viršininkas (A lygis, 14 kategorija), K. P. – posto viršininkas (A lygis, 14 kategorija), A. J. – iki 2011-05-31 Statistikos analizės skyriaus vyriausioji inspektorė (A lygis, 11 kategorija), nuo 2011-06-01 - muitinės posto vyriausioji inspektorė (A lygis, 10 kategorija) (b. l. 39-49, 89-91, 118-119).

Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjų, kaip statutinių muitinės pareigūnų darbo apmokėjimą reglamentavo Statuto ir VTĮ nuostatos. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XI-227 (Žin., 2009, Nr. 49-13937), kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d. ) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15-20 kategorijų valstybės tarnautojų algos koeficientus. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XI-363 (Žin., 2009, Nr. 91-3918), kurio 3 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Šių aktų nuostatos buvo taikomos apskaičiuojant ir pareiškėjų darbo užmokestį ir dėl kurių pareiškėjai nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013-10-01 negavo dalies darbo užmokesčio.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Taigi, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiškią pareigą – pašalinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė šios pareigos įvykdymo būdą – įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – ir Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.

Apibendrinant nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas), pagal kurį visiems 2009 m. rugpjūčio–2013 m. spalio mėn. ėjusiems valstybės tarnautojų pareigas asmenims neišmokėta darbo užmokesčio dalis bus kompensuojama 2016–2020 m. laikotarpiu Vyriausybės nustatyta tvarka (2015-08-26 nutarimu Nr. 903).

Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebūtų buvę patirta, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu. Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, konstatuoja, kad Vilniaus teritorinė muitinė, kaip darbdavys, vadovaudamasi Grąžinimo įstatyme nustatytomis sąlygomis turi pareigą kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimo mechanizmui, kurio pareiškėjai neginčija, pareiškėjų reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali būti tenkinamas. Netenkinus šio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjų E. B., V. R., A. L., A. D., R. K., I. K. (I. K.), R. M., R. M., K. P. ir A. J. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė