Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-97-808/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
2-97-808/2012
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00796-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
A. B.
Trečiasis asmuo
A. G., Vilniaus miesto pirmajam notarų biurui
Kategorijos
  • 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-97-808/2012Proceso Nr. 2-04-3-00796-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 42.7; 42.11.3;113.1; 116.1
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant ieškovei V. B. ir jos atstovui advokatui S. N.,atsakovui A. B.,trečiojo asmens A. G. atstovui advokatui S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams A. B., A. B., tretiesiems asmenims A. G., Vilniaus miesto pirmajam notarų biurui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. V. B. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2001-09-07 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. B. bei 2005-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. G. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-09-07 jai nežinant, jos sutuoktinis - atsakovas A. B. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui – A. B., ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą su priklausiniu - sodo pastatu, esančius sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2005-09-07 šis turtas, be ieškovės žinios, buvo parduotas A. B. sugyventinei A. G.. Nurodo, kad minėtą sklypą ieškovė su atsakovu A. B. įsigijo 2000-02-29 Valstybės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/2000-22360 ir, pagal tuo metu galiojančias taisykles bei praktiką įformino A. B. vardu. Apie sudarytą dovanojimo sutartį nežinojo, nors kaip dovanojamo turto bendrasavininkė, turėjo būti įtraukta į dovanojimo sutartį ar pateikti atskirą raštišką sutikimą dėl dovanojimo sutarties sudarymo. Nuo 1991 metų iki 2010 metų dirbo užsienyje, todėl apie ginčijamus sandorius sužinojo tik 2010 metų liepos mėnesį, kai nuvykusi į jos šeimai priklausantį sodą, susitiko A. G. ir pastaroji liepė ieškovei išeiti iš jai (trečiajam asmeniui) priklausančios nuosavybės bei iškvietė policiją. Ieškovė dėl sudarytų minėtų sutarčių neteko dalies turto, todėl buvo pažeistos jos nuosavybės teisės (b.l. 1-2).

Atsiliepimas

Atsakovai A. B. ir A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors pranešimai dėl atsiliepimų pateikimo jiems buvo įteikti tinkamai (b.l. 18-19).

Tretysis asmuo A. G. atsiliepime su ieškiniu nesutiko (b.l. 25-27) motyvuodama, kad ieškovei buvo žinoma ir ji pritarė 2001-09-07 dovanojimo sandoriui, kuriuo atsakovas A. B. savo sūnui A. B. (A. G. buvusiam sugyventiniui) dovanojo žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius SB (duomenys neskelbtini). Pati ieškovė atsakovams pateikė ištuokos liudijimą, reikalingą minėtos sutarties sudarymui. Ieškovė melagingai laiko save minėto sklypo ir sodo pastato bendrasavininke, nes ji 1992-12-01 išsituokė su atsakovu A. B., kuris žemės sklypą įgijo ir įregistravo savo vardu tik 2000-02-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovas A. B. žemės sklypą įgijo praėjus beveik 8 metams po santuokos su ieškove nutraukimo, todėl turtas ginčijamoje 2001-09-07 sutartyje pagrįstai įvardintas kaip atsakovo A. B. valdomas asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė taip pat klaidingai nurodo, kad nuo 1991 metų iki 2010 metų ji dirbo užsienyje. Ieškovė tik kartais išvykdavo į užsienį, o visą laiką gyveno Lietuvoje. Tik 2008 metais ieškovė pradėjo konfliktuoti ir reikšti pretenzijas A. G. dėl ginčijamų sandorių, po to kai tretysis asmuo (A. G.) ištekėjo už J. G.. Ieškovė ginčydama sandorį, kurio viena iš šalių yra A. G., nepagrįstai ją įtraukė trečiuoju asmeniu, nes ji turi būti atsakove. Ieškovė į bylą taip pat turėjo įtraukti savo vaikaitį M. B., kuriam atsakovas A. B. 2003-02-17 sutartimi Nr. 2-961, padovanojo ½ dalį sodo pastato (unikalus Nr. 1300-0080-3017). Ieškovės reikalavimas dėl 2005-09-07 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas, nes minėtos sutarties pagrindu įsigydama turtą ir už jį sumokėdama sutartyje numatytą kainą A. G. buvo įsitikinusi, kad jis teisėtai priklauso atsakovui A. B., turinčiam visas teises juo disponuoti. Įstatymas numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, todėl net ir pripažinus 2001-09-07 dovanojimo sutartį negaliojančia, nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2005-09-07 pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai nurodė melagingas faktines aplinkybes, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jai gali būti paskirta bauda (b.l. 25-27).

Tretysis asmuo Vilniaus miesto pirmasis notarų biuras atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad Vilniaus m. l-me notarų biure 2005-09-07 pirkimo-pardavimo sutartis, reg. Nr. 2-5053, tarp A. B. ir A. G. buvo patvirtinta teisingai ir teisėtai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Sudarant dvišalį notarinės formos sandorį, veiksnių subjektų buvo aiškiai suformuota ir išreikšta valia. A. B. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, į kurį tretieji asmenys neturėjo jokių teisių ar pretenzijų (b.l. 41). Tretysis asmuo pateikė prašymus ir byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teisme ieškovė V. B. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti bei papildomai paaiškino, kad 1980 metais sklypą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) , ji įsigijo kartu su atsakovu A. B. ir kartu su juo tame sklype statė namą. 1991-07-09 nutraukiant santuoką su atsakovu turto nepasidalijo ir iki 2001 metų, t.y. iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo, į teismą dėl turto padalijimo nesikreipė. Ginčijamos sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes jos yra neteisėtos, kadangi dovanotas turtas yra įgytas santuokos metu ir padovanotas be jos žinios, jai dirbant užsienyje. Grįžusi į Lietuvą ji lankydavosi tame sode, nors nežinojo, kad atsakovas A. B. jį yra padovanojęs sūnui A. B..

Teisme ieškovės atstovas advokatas S. N. palaikydamas ieškinio reikalavimus papildomai paaiškino, kad nors ieškovė ir atsakovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nutraukę santuoką, tačiau faktiškai gyveno civilinėje santuokoje. Sutuoktiniai gali turėti bendrą turtą, kurį nebūtina dalinti nutraukiant santuoką. Sodo sklypo išpirkimas iš valstybės negali būti laikomas išskirtinai vieno sutuoktinio, o perleidžiant turtą reikalingas bendrasavininko sutikimas. Atsakovai panaudojo neteisėtus metodus ir ieškovė neteko turto. Nors tretysis asmuo A. G. yra sąžininga turto įgijėja, tačiau pirmasis sandoris yra nesąžiningas, todėl ir antrasis sandoris negali būti teisėtas, nes iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėti veiksmai.

Teisme atsakovas A. B. sutiko, kad jo tėvas – atsakovas A. B. jam padovanojo žemę ir pastatus, apie tai nepranešęs ieškovei V. B.. Atsakovo A. B. jam padovanotoje žemėje ir pastate jis gyveno kartu su A. G. ir jų bendru vaiku. 2005 metais jis (A. B.) A. G. perrašė ½ dalį minėtos žemės kartu su namu, nes turėjo problemų su antstoliais.

Teisme atsakovas A. B. su ieškiniu sutiko iš dalies ir papildomai paaiškino, kad 1991-07-19 nutraukė santuoką su ieškove, tačiau turto nedalino. Po santuokos praėjus 10 metų, jis savo sūnui - atsakovui A. B., padovanojo minėtą sodo sklypą su namu. Dovanojimo sutarties sudarymo metu notaras paklausęs ar atsakovas turi ištuokos liudijimą, įformino dovanojimo sutartį. Paaiškino, kad nežinojo, jog dovanojant turtą sūnui, buvo reikalingas buvusios žmonos sutikimas. Ieškovė tuo metu buvo išvykusi, todėl apie dovanojimo sutartį ji sužinojo grįžusi iš užsienio, tačiau pretenzijų nereiškė. Minėto sklypo išpirkimo dokumentus tvarkė atsakovas A. B. už ieškovės pinigus. Mano, kad dovanojant atsakovui sklypą galbūt reikėjo pasitarti ir su ieškove.

Atsiliepimas

Teisme trečiojo asmens A. G. atstovas advokatas S. Š. su ieškiniu nesutiko palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovas A. B. padovanojo turtą, kuris buvo bendroji nuosavybė. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės ir atsakovo A. B. santuoka jau buvo nutraukta, kai atsirado minėta nuosavybė. Turtas buvo įgytas praėjus 9 (devyniems) metams po santuokos nutraukimo, todėl notarė atsižvelgdama į Registrų centro duomenis, patvirtino sandorį - asmeninės nuosavybės dovanojimą. Netenkintinas ir ieškinio reikalavimas pripažinti 2005-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, nes iš atsakovo A. B. parodymų paaiškėjo, kad ieškovė apie dovanojimo sutartį sužinojo po kelių mėnesių ir ji pati trečiajam asmeniui A. G. pateikė ištuokos liudijimo kopiją, reikalingą dovanojimo sandoriui sudaryti. Sodo sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas žinant ir pritariant visiems, taip pat ir ieškovei. Turtas buvo registruotas atsakovo A. B. vardu ir jis vienas mokėjo už jo išpirkimą. A. B. ir A. G. santykiai buvo geri, o ginčai tarp minėtų asmenų ir šalių prasidėjo tik A. G. ištekėjus. Ieškinys turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau - SŠK) tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.).

Byloje ieškovė reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2001-09-07 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. B. bei 2005-09-07 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. B. ir A. G., grindžia: 2001-09-07 dovanojimo sutartimi, kuria A. B. valdantis asmeninės nuosavybės teise, dovanojo savo sūnui – kitam atsakovui - A. B. 831 kv.m. žemės sklypą (unikalus Nr.0101-00072193) su priklausiniu – sodo pastatu (unikalus Nr.13/000-0803-01-7), esančius SB (duomenys neskelbtini) . (b.l. 6) bei 2005-09-07 pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta tarp A. B. ir A. G., kuria A. B. pardavė jai 0.0831 ha žemės sklypą (unikalus Nr.0101-0007-2193) su ½ dalimi sodo pastato (unikalus Nr.1300-0080-3017), esančius SB (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Ieškovė teigia, kad minėtas turtas yra įgytas santuokoje su atsakovu A. B., todėl atsakovas be jos sutikimo negalėjo minėtą turtą padovanoti sūnui. Teismui ieškovė pateikė santuokos liudijimą (b.l. 15) patvirtinantį, kad 1971-10-09 tarp jos ir atsakovo A. B. buvo sudaryta santuoka. Atsakovas teismui pateikė ištuokos liudijimą, patvirtinantį, kad 1991-07-09 Vilniaus m. 4 teismo sprendimu (civ.byla Nr.2-168/91) minėta šalių santuoka buvo nutraukta. (b.l. 29, 84). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. B. 2000-02-29 minėtą žemės sklypą, pirko pagal Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su Vilniaus apskrities viršininku (b.l. 66-68). 2001 metais atsakovo A. B. vardu Nekilnojamojo turto registre taip pat buvo įregistruotas sodo namas su garažu (b.l. 81), t.y. praėjus 9 metams nuo ištuokos. Ieškovė teismui teigė, kad sodo namą ji su atsakovu A. B. statė 1980 metais, tačiau nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovė teismui pripažino, jog iki 2001 metų ji nesikreipė į teismą dėl turto padalinimo. Ieškovė taip pat nepaneigė trečiojo asmens atstovo nurodytos aplinkybės, kad pati ieškovė pateikė A. G. ištuokos liudijimą, pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Nors artimųjų giminaičių santykiai dažniausiai yra grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas, konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo abejoti sutarties sudarymo momentu išreikšta atsakovų valia notarine tvarka patvirtintoje dovanojimo sutartyje.

Nepasitvirtinus, kad sudarant dovanojimo sutartį būtų pažeistos CK 3.92 bei 3.96 straipsnių nuostatos ar kiti įstatymo keliami reikalavimai tokio sandorio sudarymui, bylos nagrinėjimo metu nenustačius ieškovės nurodytų aplinkybių, kad buvusiam sutuoktiniui ir tėvui dovanojant turtą savo sūnui buvo būtinas jos, buvusios sutuoktinės sutikimas, ieškinio reikalavimas dėl 2001-02-29 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra atmestinas. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kuriais remiantis 2005-09-07 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. B. ir A. G. dėl žemės sklypo ir ½ dalies sodo pastato, būtų laikytina negaliojančia. Nustatyta, kad atsakovas A. B. trečiajam asmeniui pardavė asmeninės nuosavybė teise valdomą turtą, todėl tretysis asmuo A. G. yra sąžininga įgyjėja, ką teismui patvirtino ir ieškovės atstovas. Įvertinus nurodytus argumentus ir aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia yra atmestinas.

Ieškinį atmetus, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovei antrinė teisinė pagalba suteikta Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-16 sprendimu Nr.(1.7) –S-2987-10, kuriuo ji atleista nuo žyminio mokesčio (b.l. 48-50), todėl bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis – apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.)

Atsakovai nesikreipė dėl teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Tretysis asmuo už suteiktą advokato pagalbą turėjo 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų (b.l. 116-118), kurias prašo priteisti iš ieškovės. Trečiojo asmens turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais (8.2 p. ir 8.18 p.), pripažintina, kad realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 1000 Lt, buvo būtinos, jų dydis, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš ieškovės V. B. trečiajam asmeniui A. G. priteistina 1000 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , trečiajam asmeniui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , 1000 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė