Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį 216 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį 115 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 216 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Pasisakydamas dėl jo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 187 str., nurodo, kad jokio pasipriešinimo, aktyvių veiksmų iš jo pusės pareigūnų atžvilgiu nebuvo, tai pripažįsta ir patys policijos pareigūnai. Pažymi, kad jo atsisakymas dalyvauti neteisėtuose policijos pareigūnų veiksmuose, negali būti laikomas pasipriešinimu, nėra būtinų objektyvių ir subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių, tad jo veikoje nėra ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Be to, jo veiksmuose nėra ir pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, nes tuo atveju, jei teismo nutartis, kurią atsivežė policijos pareigūnai būtų tinkamai įforminta, nebūtų buvę jokių neaiškumų. Mano, kad jo veika buvo netinkamai kvalifikuota, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodant, jog veika atitiko ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus pažeidimus, nes pasipriešinimas policijos pareigūnams pirmiausi ir ne tik aktyvūs veiksmai, bet ir pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, tai yra ATPK 187 straipsnio 1 dalis apima ir 2 dalyje nurodyta pažeidimą – pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Nurodo, jog nagrinėjant administracinę bylą teismui nebuvo pateiktas jo rašytinis prašymas baudą pakeisti viešaisiais darbais arba paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, nes jis nėra teisininkas, jam šioje administracinėje byloje advokatas neatstovavo, neturi lėšų samdyti advokatą administracinėje byloje, kurio paslaugos, net ir laimėjus bylą, nėra priteisiamos, tad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl administracinės nuobaudos pakeitimo viešaisiais darbais arba paskirtos baudos išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų. Pažymi, kad jo materialinė padėtis yra sunki, vienas išlaiko nepilnametę dukrą, pradėjo dirbti tik prieš savaitę, darbo užmokestis minimalus, todėl mano, kad paskirta bauda turėtų būti pakeista viešaisiais darbais arba paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per laikotarpį iki dvejų metų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 187 str. 1 d. nustatyta, kad pasipriešinimas policijos pareigūnams einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ATPK 187 str. 2 d. inter alia numatyta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Kad asmuo atsakytų pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. policijos pareigūnas, kuriam pasipriešinama, ar kurio reikalavimai nevykdomi, be kita ko, turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (LVAT nutartis Nr. N62 – 841/2006). D. S. nei pirmos instancijos teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde neginčija fakto, jog jis atsisakė dalyvauti jo namuose atliekant kratą, tačiau nurodo, jog tokie jo veiksmai buvo nulemti neteisėtų pareigūnų veiksmų, nes jie pateikė nemotyvuotą 2016-03-16 teismo nutartį dėl kratos atlikimo, be to fizinė jėga buvo panaudota jam nesipriešinant. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apelianto pozicija.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas), turi prejudicinę reikšmę ir yra iš naujo neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-01-16 nutarimas), nagrinėjant kitas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų 2016-03-16 kratos metu D. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. 2016-04-04 nutarimu prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nenustatyta nusikalstamų veikų požymių. Šį nutarimą D. S. skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, bei Klaipėdos apygardos teismui, tačiau prokuroro nutarimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-30 nutartimi, netenkinant D. S. skundo dėl 2016-04-04 prokuroro nutarimo ir 2016-04-28 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, jog D. S. buvo pateiktas teismo nutarties elektroninio dokumento nuorašas, kuris buvo pasirašytas elektroniniu parašu. Nors policijos pareigūnai D. S. nepateikė elektroninio parašo duomenų, tačiau tai nesudaro pagrindo laikyti policijos pareigūnų veiksmus neteisėtais. D. S. neturėjo pagrindo netikėti policijos pareigūnais, kurie atvyko atlikti kratą ir pateikė teismo nutartį, kuria leista atlikti kartą D. S. namuose. Be to, D. S., ginčydamas kratos teisėtumą bei ją sankcionavusios nutarties motyvus, galėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį skųsti per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, tačiau to nepadarė. Apygardos teismas pažymėjo, kad BPK 149 straipsnis reglamentuoja procesinės prievartos priemonės – kratos atlikimo tvarką, kuri numato, jog policijos pareigūnai turi teisę uždrausti patalpoje, kur daroma krata, išeiti iš jos iki kratos pabaigos (BPK 149 straipsnio 3 dalis), todėl policijos pareigūnai teisėtai reikalavo D. S. atliekant kratą nepasišalinti iš patalpų, o D. S. bandant pasišalinti ir nevykdanti reikalavimo sustoti, pagrįstai panaudojo fizinę jėgą. Tokiu būdu, nustačius, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-30 nutartimi) konstatuota, kad 2016-03-16 kratos metu policijos pareigūnai tiek atlikdami kratą, tiek išreikšdami reikalavimą nepasišalinti iš patalpų, tiek panaudodami fizinę jėgą, vykdė pareigas ir jų veikla buvo teisėta, apygardos teismas šių aplinkybių iš naujo nenustatinėja, ir dėl apeliaciniame skunde dėl šių aplinkybių pateiktų argumentų plačiau nepasisako.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pažeidėjo veika buvo netinkamai kvalifikuota, nurodant, D. S. pažeidė ir ATPK 187 str. 1 d., ir 2 d., nes, apelianto įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, numatyti ATPK 187 str. 1 d. apima numatytus šio straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu D. S. pateikiamu materialiosios teisės normų aiškinimu. Pažymėtina, abu pažeidimai aprašyti viename straipsnyje, tačiau jos numato atsakomybę už skirtingas teisei pavojingas veikas, jų sudėtys nėra privilegijuotos ar kvalifikuotos viena kitos atžvilgiu (kaip apelianto skunde nurodomo ATPK 124 str. dalys), todėl gali būti inkriminuojamos kartu, kaip padarytos esant sutapčiai. Kadangi abu pažeidimus D. S. padarė iš esmės tuo pačiu metu, todėl jo veiksmai aprašyti kartu, tačiau aiškiai nurodant, kokiais veiksmais D. S. padarė ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o kokiais – ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje nustatyta, kad ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą D. S. padarė sulaikomas aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė stumdymusi rankomis ir bandymu ištrūkti, pasipriešindamas policijos pareigūnams, o ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padarė nepaklusdamas teisėtiems policijos nurodymams sustoti ir išbėgdamas iš namo lauk. Atkreiptinas dėmesys, jog tokios pozicijos, kad asmenims nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, ir pasipriešinant policijos pareigūnams, jų veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 187 str. 1 d., ir 2 d. laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. LAT nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimu paskirtą baudą į viešuosius darbus. ATPK 313 str. 4 d. numato, kad organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas tokio prašymo bylos nagrinėjimo metu nepateikė, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo taikyti ATPK 313 str. 4 d. ir paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Pažymėtina, jog nors apeliantas skunde nurodo, kad jo materialinė padėtis sunki, jis pradėjo dirbti tik prieš savaitę, tačiau iš pirmos instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, jog jis nuo 2011-01-05 vykdo individualią veiklą (b. l. 78). Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog galimybė baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais numatyta ir priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo procese. ATPK 314 str. 4 d. inter alia nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo teisėjo nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis Eur baudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose buvo sprendžiamas ATPK 314 str. taikymo klausimas, ne kartą yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK 314 str. įtvirtintas normas darytina išvada, jog baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose N575-2760/2010, N62-3570/2011; N575-334/2012). Įvertinus minėtą teisės normą darytina išvada, jog tuo atveju, jei D. S. savanoriškai nesumokės jam skirtos baudos, prasidėjus priverstinio nutarimo skirti baudą vykdymo procesui ir nustačius, kad pažeidėjas neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima skirtą baudą išieškoti priverstinai, bauda teismo sprendimu galės būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Kol nėra prasidėjęs priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymo procesas, taikyti ATPK 314 str. 4 d. nuostatų nėra galimybės.

Apeliantas skundu taip pat prašo išdėstyti jam paskirtą baudą, mokant ją dalimis. ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Kadangi pažeidėjas į skundžiamą nutarimą priėmusį apylinkės teismą nustatyta tvarka dėl baudos išdėstymo nesikreipė, spręsti baudos išdėstymo klausimą apeliacinio proceso metu nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, abejoti tuo, kad D. S. savo veiksmais nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir jiems pasipriešino, nėra jokio pagrindo, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu D. S. veika pagrįstai ir teisėtai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog D. S. kaltė visiškai įrodyta. Apeliacinio skundo argumentai D. S. kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.