- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-06
- Bylos Nr.
- I-3400-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui A. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei Irminai Junevičiūtei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irinai Lemeševai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. J. patikslintu skundu (b. l. 55-56) prašo:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Vilniaus skyrius) 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. N1444;
2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2006 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (11.1) I-6477;
3) priteisti iš atsakovo 106 Lt už sumokėtą žyminį ir komisinį mokestį.
Teigia, kad maršrutas iš geležinkelio stoties į nakvynės vietą yra kelio atkarpa iš užduoties vykdymo vietos į nakvynės vietą, todėl, pareiškėjo manymu, ginčijamais sprendimais atsakovai nepagrįstai jo sužalojimą pripažino nedraudiminiu įvykiu.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Vilniaus skyriaus nuomone, išdėstyta atsiliepime į patikslintą skundą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – Nuostatai) 10.3 p. taikomas įvertinant, ar asmuo, kuriam įvyko nelaimingas atsitikimas, į gyvenamąją vietą vyko tiesiogiai iš užduoties vykdymo vietos ar dar buvo užsukęs į kitus objektus. Tai reiškia, kad nelaimingas atsitikimas vertinamas atsižvelgiant į jo ryšį su darbu. Kadangi pareiškėjo pateiktame paaiškinime nurodyta, kad, grįždamas iš užduoties vykdymo vietos, jis dar buvo užsukęs į geležinkelio stotį įsigyti bilietą į oro uostą, darytina išvada, jog A. J. nelaimingas atsitikimas įvyko ne kelyje iš užduoties vykdymo vietos, o iš geležinkelio stoties, t. y. kito jo aplankyto objekto. Apdraustasis į gyvenamąją vietą vyko netiesioginiu maršrutu.
Šalies argumentai
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškino, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 22-55 A. J. buvo komandiruotas į Briuselį nuo 2006 m. birželio 11 d. iki 2006 m. birželio 14 d. dalyvauti Europos Komisijos koordinaciniame pasitarime. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2006 m. birželio 13 d. apie 19 val. A. J. vykstant į poilsio (nakvynės) vietą ne iš užduoties vykdymo vietos, o iš geležinkelio stoties, kur jis vyko asmeniniais reikalais, nesusijusiais su darbu. Pareiškėjo kelionė iš komandiruotės vietos turėjo prasidėti 2006 m. birželio 14 d., jam išvykus iš viešbučio į oro uostą. Nelaimingas atsitikimas įvyko 2006 m. birželio 13 d., dar esant komandiruotėje. Todėl A. J. įvykęs nelaimingas atsitikimas neatitinka draudiminio įvykio sąlygų, nes įvyko kelyje į poilsio (nakvynės) vietą ne iš užduoties vykdymo vietos.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto darbuotojas, 2006 m. birželio 11-14 d. buvo išvykęs į komandiruotę Briuselyje dalyvauti Europos Komisijos koordinaciniame pasitarime. 2006 m. birželio 13 d., einant iš geležinkelio stoties į viešbutį, užpuolė ir sužalojo du asmenys.
Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs 2006 m. rugpjūčio 25 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą Nr. 9 bei tyrimo medžiagą, 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. N1444 nepripažino nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, kurio metu nukentėjo A. J., draudiminiu įvykiu, kadangi šis įvykis neatitiko Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 str. 4 d. 2 p. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Valdybai. Ši 2006 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (11.) I-6477 iš esmės atsisakė tenkinti paaiškėjo 2006 m. spalio 10 d. skundą.
Nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimą draudiminiais įvykiais bei išmokų skyrimo klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai Nr. 309. Įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad draudiminiais įvykiais pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę pakeliui į darbą ar iš darbo. Nuostatų 10.2 p. nustatyta, kad draudiminiais įvykiais taip pat pripažįstami nelaimingi atsitikimai, įvykę apdraustajam pakeliui į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir: 1) gyvenamosios vietos, 2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, 3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu. Pagal Nuostatų 10.3 p., nelaimingi atsitikimai pakeliui iš darbo taip pat pripažįstami draudiminiais įvykiais, jeigu jie įvyko apdraustajam kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos metu, taip pat esant komandiruotėje - kelyje iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą ir iš jos.
Pareiškėjas, gavęs pirminius Vilniaus skyriaus ir Valdybos atsiliepimus, pateikė teismui paaiškinimą (b. l. 43-44), kuriame nurodė, kad nelaimingo atsitikinimo laikas sutapo su grįžimo iš komandiruotės laikotarpiu. Tokia jo pozicija nėra pagrįsta. Kaip matyti iš Termoizoliacijos instituto direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymo (b. l. 21), pareiškėjas buvo komandiruotas į Briuselį laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 11 d. iki 2006 m. birželio 14 d. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Kaip jau minėta, jis buvo sužalotas 2006 m. birželio 13 d., vykdamas iš Europos Komisijos koordinacinio pasitarimo (b.l.16-18), gi paskutinė komandiruotės diena buvo 2006 m. birželio 14 d., t. y. kita diena po įvykusio nelaimingo atsitikimo.
Pareiškėjo sužalojimas pripažintas nedraudiminiu įvykiu dėl to, kad, atsakovų manymu, A. J. į nakvynės vietą vyko po apsilankymo kitame objekte – Briuselio geležinkelio stotyje. Kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, tvirtina, kad atsakovai nepagrįstai A. J. sužalojimą traktavo kaip nedraudiminį įvykį.
Pirminiame skunde pareiškėjas nurodė, kad vykstant iš užduoties vykdymo vietos į poilsio (nakvynės) vietą, jis, kaip ir kiti pasitarimo dalyviai, naudojosi visuomeninio transporto paslaugomis. Jo manymu, geležinkelio stotis yra neatsiejama maršruto dalis vykstant iš užduoties vykdymo vietos į nakvynės vietą – viešbutį. Teismo posėdyje, įvykusiame 2007 m. vasario 13 d., pareiškėjas patvirtino, kad ir iki nelaimingo atsitikimo dienos į viešbutį ėjo iš geležinkelio stoties, į kurią atvyko po pasitarimo. Proceso metu jis aiškino, jog kelionės bilietą į oro uostą jis įsigijo tos pačios geležinkelio stoties teritorijoje, jam nereikėjo keisti grįžimo į nakvynės vietą krypties ir maršruto. Tiek Vilniaus skyrius, tiek Valdyba nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad užsukimas į geležinkelio stotį yra naujojo objekto aplankymas. Tai, kad pareiškėjas, būnant tam pačiam objekte – geležinkelio stotyje, nusipirko bilietą į oro uostą, negali būti pagrindu išvadai, kad jis lankėsi kitame objekte, nukrypdamas nuo įprasto maršruto, nes prieštarauja pateiktiems įrodymams (b.l. 8,9).
Darytina išvada, kad Vilniaus skyrius ir Valdyba nepagrįstai pripažino nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, todėl atsakovų priimti sprendimai naikinami.
Kaip rodo byloje esantys mokėjimo nurodymas ir kvitas (b. l. 2-3), pareiškėjas, teikdamas skundą, turėjo 106 Lt realių bylinėjimosi išlaidų; ši suma priteisiama iš abiejų atsakovų po lygiai, t. y. po 53 Lt (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo A. J. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. N1444 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. (11.1) I-6477.
Priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus pareiškėjo A. J. naudai 53 Lt bylinėjosi išlaidų.
Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo A. J. naudai 53 Lt bylinėjosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.