- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-971-345/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- VšĮ Vilniaus rajono centrinė, VšĮ Vilniaus rajono centrinei poliklinikai, Vilniaus rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-971/ 2007
Teisėja Andrutė Kalinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:
2007 m. spalio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atstovei Reginai Vaičiulionytei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Kristinai Orševskai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams VšĮ Vilniaus rajono centrinei poliklinikai, Vilniaus rajono savivaldybei dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į ankstesnį darbą, darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. M. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-07-05 sprendimu Nr. T3-221 patvirtintus aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalo skaičių neteisėtais. Pripažinti jos atleidimą ir darbo sąlygų pakeitimą neteisėtu, bei grąžinti ją į ankstesnes, (duomenys neskelbtini) punkto vedėjos-bendruomenės slaugytojos pareigas 1 etato krūviu. Priteisti darbo užmokesčio skirtumą už mažiau apmokamo darbo laiką, nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2006 m. gruodžio mėnesio imtinai - 389,18 Lt, bei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodė, kad ji Vilniaus rajono poliklinikoje pradėjo dirbti 1982 m. (duomenys neskelbtini), 1984 m. perkelta į (duomenys neskelbtini) dirbti vedėjos-bendruomenės slaugytojos pareigas. 2006-08-04 gavo įspėjimą apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą, kad nuo 2006-09-11 panaikinamas bendruomenės slaugytojos 0.25 etatas. Jai buvo siūloma nuo 2006-09-11 0.25 etato dirbti bendruomenės slaugytojos pareigose Greitosios ir neatidėliotinos medicinos pagalbos skyriuje. Dėl sveikatos problemų ji nesutikusi, tačiau darbo sutartis buvo vienašališkai pakeista. 2006-09-11 ji atleista iš 0.25 etato bendruomenės slaugytojos pareigų pagal DK 129 str. 2 d. Jai buvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Nurodė, kad jos etatas buvo sumažintas ne todėl, kad sumažėjo aptarnaujamų kaimų, prisirašiusių prie ambulatorijos gyventojų skaičius, o todėl, kad didžioji dalis jos aptarnaujamų kaimų buvo priskirti kitoms bendruomenės slaugytojoms, todėl ją atleidžiant buvo pažeistas DK 138 str. Dėl jos etato sumažinimo sumažėjo darbo užmokestis per 2006 m. spalio – gruodžio mėnesius imtinai 389,18 litų. Taip pat nurodė, kad 2002-06-06 VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika vyriausiosios gydytojos įsakymu Nr. 01-05-60 buvo patvirtinti medicinos punktuose dirbančių slaugytojų-medicinos punktų vedėjų prisirašiusių gyventojų, mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų 1 etato krūvio aptarnavimo normos. Šis įsakymas prieštarauja 1996-03-20 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 158 patvirtintai Lietuvos medicinos normos MN 11-1:1996 I dalies 6.1.3 p., pagal kurį medicinos punkto personalo skaičių bei nomenklatūrą nustato savivaldybė pagal bendruomenės asmenų skaičių. Medicinos punktą išlaiko savivaldybė, jis praeina akreditavimą ir gauna pinigus. Nors teigiama, kad gyventojų sumažėjo, jų kaip tik yra padaugėję. Atsakovas atima iš jos teisę dirbti ir užsidirbti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir pastovaus persekiojimo, nepagrįsto priekabiavimo, svarstymo etikos komisijoje patyrusi fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimus sveikatai, kurie sukėlė jai kančias ir išgyvenimus, patyrė fizinį skausmą nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą ir kita. Todėl remiantis DK 248 str. 4 d., 250 str. atsakovas turėtų atlyginti jai 5000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, be to jie nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) punkto vedėjos-bendruomenės slaugytojos pareigose, nuo 2004-07-01 pakeistas pareigų pavadinimas į „bendruomenės slaugytojos“. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos steigėjas – Vilniaus rajono savivaldybės Taryba 2006-07-05 sprendimu Nr. T3-221 patvirtino aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalo etatų skaičių VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos punktuose. Pagal šį sprendimą (duomenys neskelbtini) punkte patvirtinta bendruomenės slaugytojos 0.5 etato. Vykdant šį sprendimą buvo sumažintas ieškovės etatas iki 0.5. Tai, kad darbo sutartis yra pakeista vienašališkai neatitinka tikrovės, nes atsakovas vykdė steigėjo sprendimą. 2006 m. spalio – gruodžio mėnesiais imtinai ieškovės darbo užmokestis nesumažėjo, sumažėjo valandų skaičius, nes ji dirbo 0.5 etato darbo krūviu. Ieškovės valandinis darbo užmokestis liko toks pats. Vilniaus rajono savivaldybė nusprendė sumažinti ieškovės etatą iki 0.5, nes nėra prisirašiusių žmonių, tai ir slaugytoja darbo neturinti. Ieškovės sutikimas yra gautas, ir jai buvo žinoma apie darbo sąlygų pakeitimą, ir apie etato sumažinimą nustatytu įstatymo terminu. Ieškovei buvo išmokėta išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri jai net nepriklausė. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistė, tyrusi ieškovės skundą, nenustatė pažeidimų keičiant ieškovės darbo sąlygas. Ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą yra nepagrįstas, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra ieškovės noras pasipelnyti. Ieškinį prašė atmesti.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Taryba 2006-07-05 sprendimu Nr. T3-221 patvirtino aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalų etatų skaičių VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos punktuose vykdydama Sveikatos apsaugos ministro 2005-08-12 įsakymą Nr. V-654. Ne visi ambulatorijos ar medicinos punkto teritorijos gyventojai yra įsiregistravę VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl medicinos punktų darbas organizuojamas tik su įregistruotais gyventojais. Medicinos punkto personalo skaičius ir etatai priklauso tik nuo įsiregistravusių bendruomenės asmenų skaičiaus. Normatyvą apsprendžia SAM 1996-03-20 įsakymas Nr. 158 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 11-1:1996 „Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas“. Nurodė, kad dėl ieškovės atleidimo iš darbo Vilniaus rajono savivaldybė, kaip poliklinikos steigėja, negali pasisakyti, kadangi VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika kaip darbdavys pats priima atitinkamus sprendimus ir atsako už jų teisėtumą. Teismo posėdžio metu atstovė prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė nėra darbdavys, o poliklinikos steigėjas. Todėl VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika privalo vykdyti jų duodamus nurodymus bei sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismas 2007 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas yra teisėtas, nenuginčytas, galiojantis, todėl privalo būti vykdomas. Ieškovė minėto sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neginčija. Taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais šiuo sprendimu patvirtintus aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalo etatų skaičių VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos punktuose - priedai Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų neteisėtumą. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika vykdė steigėjo sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) punkto bendruomenės slaugytojos etato sumažinimo iki 0.5, ieškovė apie tai buvo tinkamai įspėta, jai buvo siūlomas kitos 0.25 etato pareigos, jai nesutikus atleista iš 0.25 etato užimamų pareigų remiantis DK 129 str. 2 d. Su darbo sutarties sąlygų pakeitimu ieškovė sutikusi, apie tai byloja jos parašas darbo sutartyje. Teismas nenustatė, kad būtų pažeista ieškovės darbo sutarties sąlygų pakeitimo tvarka pagal DK 120 str. bei jos atleidimas iš 0.25 etato pareigų būtų neteisėtas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismas ginčą nagrinėjo šališkai, ignoruodamas ieškovės pateiktus argumentus. Remiantis LR CPK 414 str. teismas šiose bylose turi būti aktyvus, tačiau įrodymų savo iniciatyva nerinko.
2006-08-04 ieškovė gavo įspėjimą apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą, jog nuo 2006-09-11 panaikinama bendruomenės slaugytojos 0,25 etato. Atsakovas siūlė 0,25 etato bendruomenės slaugytojos pareigose Greitosios ir neatidėliotinos medicinos pagalbos skyriuje, tačiau dėl sveikatos ieškovė negalėjo dirbti šio darbo, ir buvo priversta šio pasiūlymo atsisakyti. Nurodo, jog darbdavys neteisėtai įformino darbo sutarties sąlygų pakeitimą. 2006-09-11 iš užimamų pareigų buvo atleista, pagal DK 129 str. 2 d. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Todėl darbdavys atleisdamas ieškovę iš darbo pažeidė DK 138 str. nuostatas, pagal kurias įmonės, įstaigos, organizacijos reorganizavimas, tame tarpe ir pavaldumo, steigėjo, ar pavadinimo pasikeitimas, įmonių, įstaigų organizacijų sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, negali būti teisėta priežastimi, nutraukti darbo santykius.
Nesutinka, jog sumažėjo seniūnijos gyventojų skaičius. Medicinos punkto aptarnaujamų gyventojų rekomenduojamas skaičius, remiantis SAM 1996-03-20 įsakymu, yra nuo 800-1500, o (duomenys neskelbtini) punktui priklauso aptarnauti apie 700 įsiregistravusių gyventojų. Nurodo, jog didžioji dalis ieškovės aptarnaujamų kaimų buvo priskirta kitoms bendruomenės slaugytojoms. Atsakovas VĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika negalėjo paaiškinti, kodėl nusprendė sumažinti ieškovės etatą iki 0,5, bei nepateikė įrodymų, kad sumažėjo prisiregistravusių gyventojų skaičius.
Nurodo, jog priklausanti šešių mėnesių išeitinė kompensacija nebuvo pilnai išmokėta, tačiau pirmos instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Všį Vilniaus rajono centrinė poliklinika prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos steigėjas yra Vilniaus rajono savivaldybė, todėl VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika privalo besąlygiškai vykdyti visus steigėjo priimtus sprendimus. (duomenys neskelbtini) seniūnija jungia 49 kaimus, kuriuose gyvena 1800 gyventojai. Tolimiausias atstumas iki (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame yra medicinos punktas (duomenys neskelbtini) km, todėl Vilniaus rajono savivaldybės taryba, tvirtindama (duomenys neskelbtini) med. punkto aptarnaujamų kaimų skaičių, atsižvelgė ir į atstumą, kurį teks pacientui įveikti norint gauti medicinines paslaugas. Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2006-07-05 sprendimu Nr.T3-221 patvirtino aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalo etatų skaičių VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos punktuose. Šiuo sprendimu buvo patvirtinta ir (duomenys neskelbtini) punkto aptarnaujamų kaimų sąrašas, kuriame nurodyti kaimų pavadinimai, statistinių gyventojų skaičius, prisirašiusiųjų gyventojų prie Maišiagalos ambulatorijos skaičius ir atstumas nuo med. punkto iki kaimo kilometrais. Statistinių gyventojų 2006 m. liepos 5 dienai buvo 829, o prisirašiusiųjų prie (duomenys neskelbtini) ambulatorijos. Ketvirtadalis gyventojų (241) prisirašę prie VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, o kiti prie įvairių sveikatos priežiūros įstaigų Vilniaus mieste.
Vykdydama steigėjo sprendimą ir vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 1996-03-20 įsakymu Nr. 158 patvirtinta Medicinos norma MN 11-1: 1996, VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika pakeitė ieškovės A. M. darbo sąlygas, atleisdama iš 0,25 etato bendruomenės slaugytojos pareigų. Vadovaujantis LR DK nuostatomis apie tai ieškovei iš anksto buvo raštu pranešta, bei padaryti pakeitimai jos darbo sutartyje. Ieškovė žinojo apie Vilniaus rajono savivaldybės 2006-07-05 sprendimą Nr.T3-221, tačiau jo įstatymų nustatyta tvarka neskundė.
Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 įsakymo Nr. V-943 "Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo" 16 punktu, "bendruomenės medicinos punktus, atsižvelgdamos į aptarnaujamų gyventojų skaičių, išlaiko juos įsteigusios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos iš baziniam mokėjimui skirtų lėšų". (duomenys neskelbtini) punkto bendruomenės slaugytojai ieškovei A. M. nustatytas 0,5 etato darbo krūvis, atsižvelgiant į prisirašiusiųjų prie (duomenys neskelbtini) ambulatorijos gyventojų skaičių, o ne į bendruomenės narių skaičių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba prašo palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau -SAM) 2005-08-12 įsakymą Nr. V-654 "Dėl SAM 1996-03-20 įsakymo Nr. 158 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 11-1: 1996 "Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas" pakeitimo" bei atsižvelgdama, kad pasikeitė prisirašiusių aptarnaujamų gyventojų skaičius, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2006-07-05 sprendimu Nr. T3-221 patvirtino aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalo etatų skaičių VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos punktuose. Medicinos punkto personalo skaičius ir etatai priklauso nuo įsiregistravusių bendruomenės asmenų skaičiaus. Normatyvą apsprendžia SAM 1996-03-20 įsakymas Nr. 158 "Dėl Lietuvos medicinos normos MN 11-1: 1996 "Sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo specialieji reikalavimai. I dalis. Savivaldybės medicinos punktas". Kadangi ne visi ambulatorijos ar medicinos punkto teritorijoje esantys gyventojai yra įsiregistravę VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl medicinos punktų darbas organizuojamas tik su įregistruotais gyventojais, o neįregistruotiems teikiama tik būtinoji medicinos pagalba. Minėto įsakymo 4.4. p. rekomenduoja, kad medicinos punktas aptarnautų 800-1500 asmenų bendruomenę, o šiuo metu (duomenys neskelbtini) punktas aptarnauja apie 700 įsiregistravusių gyventojų, t. y. mažiau negu rekomenduojamas minimalus skaičius, (duomenys neskelbtini) punkte patvirtinta bendruomenės slaugytojo 0,5 etato. Saviva1dybės tarybos sprendimo projektas, prieš jį priimant, buvo suderintas su seniūnijomis, ir AS PĮ, bei gautas AS PĮ gydymo ir slaugos tarybų pritarimas. Vilniaus rajono savivaldybės taryba yra VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos steigėja. Vykdydama steigėjo funkcijas, ji priima atitinkamus teisės aktus, kuriuos VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika privalo vykdyti. Dėl atleidimo iš darbo Vilniaus rajono savivaldybė savo nuomonės išreikšti negali, kadangi ieškovės darbdavys yra VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika, kuri pati priima atitinkamus sprendimus ir atsako už jų teisėtumą .
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Bylos nustatyta, kad ieškovė A. M. VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje pagal darbo sutartį nuo 1999-12-08 dirbo (duomenys neskelbtini) medicinos punkto vedėjos-bendruomenės slaugytojos pareigose 1.0 etato. 2004-07-20 darbo sutartis buvo pakeista, ieškovė buvo atleista iš 0.25 etato bendruomenės slaugytojos pareigų pagal LR DK 129 str. 2 d., darbdavio iniciatyva. Nuo 2004-07-21 darbo santykius tęsė pagrindiniame darbe 0.75 etato bendruomenės slaugytojos pareigose. 2006-09-11 ieškovė buvo atleista iš 0.25 etato bendruomenės slaugytojos pareigų pagal LR DK 129 str. 2 d. darbdavio iniciatyva, o nuo 2006-09-12 darbo santykius tęsia bendruomenės slaugytojos pareigose 0.5 etato. Apie darbo sutarties pakeitimą 2004-07-20 ir 2006-09-11 ieškovei buvo pranešta pasirašytinai.
DK 129 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nuostata, pagal kurią darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbuotoją DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. DK 129 str. 2 d. įtvirtinta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis ir suponuojančiomis darbdavio teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės. Vadovaujantis DK 129 str. 2 d., kai darbdavio iniciatyva nutraukiama neterminuota darbo sutartis, darbdavys turi nurodyti, o kilus ginčui įrodyti, konkretų faktą, dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir įvardyti tai nulėmusias svarbias priežastis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vykdydama Sveikatos apsaugos ministro 2005-08-12 įsakymą Nr. V-654, 2006-07-05 sprendimu Nr. T3-221 „Dėl aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalo etatų skaičiaus patvirtinimo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos punktuose“, atsižvelgiant į prisirašiusiųjų gyventojų prie ambulatorijos skaičių, patvirtino (duomenys neskelbtini) punktui 0.5 bendruomenės slaugytojos etatą. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-07-05 sprendimas Nr. T3-221 yra nenuginčytas, todėl turi būti vykdomas. Atsakovas vykdydamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą sumažino ieškovės etatą iki 0.5. Ieškovė minėto sprendimo įstatymų nustatyta tvarka neginčija. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, realūs ir nėra fiktyvūs.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2006-07-05 sprendimu Nr. T3-221 patvirtino aptarnaujamų kaimų, bendruomenės asmenų ir personalo etatų skaičių VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos punktuose. Medicinos punkto personalo skaičius ir etatai priklauso nuo įsiregistravusių bendruomenės asmenų skaičiaus. Normatyvą apsprendžia SAM 1996-03-20 įakymas Nr. 158. Šio įsakymo 4.4. p. rekomenduoja, kad medicinos punktas aptarnautų 800-1500 asmenų bendruomenę, (duomenys neskelbtini) punktas aptarnauja apie 700 įsiregistravusių gyventojų, t. y. mažiau negu rekomenduojamas minimalus skaičius. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog ieškovės darbo krūvis yra mažesnis negu minimalus rekomenduojamas, todėl pagrįstai sumažintas ir ieškovės etato dydis.
Remiantis DK 129 str. atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, sveikatą. Iš bylos medžiagos matyti, jog darbdavys pasiūlė ieškovei nuo 2006-09-11 0.25 etato dirbti bendruomenės slaugytojos pareigose Greitosios ir neatidėliotinos medicinos pagalbos skyriuje. Ieškovė atsisakė šio pasiūlymo dėl turimų sveikatos sutrikimų, tačiau nepateikė medicininių dokumentų, kurie patvirtintų tokio pobūdžio ir masto sveikatos sutrikimus, dėl kurių ieškovė negalėtų užimti siūlomų pareigų. Atsižvelgiant, į tai jog ieškovei buvo pasiūlytas darbas kuris atitiko jos kvalifikaciją, o ieškovė be pakankamo pagrindo jo atsisakė, vadovaujantis DK 129 str. 1 d. darbdavys teisėtai atleido ieškovę iš 0,25 etato užimamų pareigų.
Pagal CPK 58 str. 2 d. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Todėl ieškovas prie ieškininio pareiškimo, atsakovas prie atsikirtimo ar priešieškininio pareiškimo privalo pridėti turimus rašytinius ir daiktinius įrodymus bei nurodyti kitus įrodymus, kuriais remiasi. Šalys privalo nurodyti rašytinius įrodymus, jų buvimo vietą ir aplinkybes, kurias tie įrodymai gali patvirtinti (LR CPK 69, 74, 81 str.). Jeigu šalys dėl objektyvių priežasčių negali tai padaryti, teismas pats renka reikalingus įrodymus. Ieškovė nurodo, jog negalėjusi priimti siūlomo darbo, dėl prastos sveikatos, tačiau nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti, taip pat nepateikė įrodymų, jog gydymo įstaiga tokius dokumentus atsisakė ieškovei išduoti. Pažymėtina, jog medicininiai dokumentai, patvirtinantys atsakovės sveikatos būklę taip pat nebuvo pateikti ir atsakovui, kaip atsisakymo pagrindas, dėl siūlomo darbo, kas leidžia abejoti ieškovės argumentų pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje yra surinka pakankamai duomenų, jog teismas galėtų priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, todėl kolegija atmeta ieškovės argumentus, jog teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į ieškovės argumentus, ir buvo pasyvus.
Ieškovė nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, tačiau nenurodo LR CPK 64 str. – 66 str. numatytų pagrindų, kad būtų galima įvertinti ieškovės argumentų pagrįstumą. Remiantis LR CPK 64 str. - 66 str. nuostatomis, ieškovė turėjo teisę bylą nagrinėjusiai teisėjai pareikšti nušalinimą, tačiau nušalinimo nepareiškė, todėl kolegija atmeta ieškovės argumentus, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų atleidžiant ieškovę iš 0,25 etato užimamų pareigų nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.), konstatuoja, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, 2007 m. birželio 21 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 327 str., 329 str., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.