Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-03-02 · Civilinė byla Nr. 2-40-890/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
2-40-890/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pareiškėjas
Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
Suinteresuotas asmuo
J. K., G. K.
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-40-890/2012 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00545-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 116.4;128.2 (S)
PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Palanga

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Inai Reinikienei, dalyvaujant pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei E. L., suinteresuotų asmenų J. K. ir G. K. įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini) atstovei R. B., J. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą suinteresuotiems asmenims nepilnamečiams J. K., G. K., jų įstatyminiam atstovui (duomenys neskelbtini) J. G., I. G., I. I., L. H., D. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., a.k(duomenys neskelbtini) miręs(duomenys neskelbtini), yra J. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o J.K. ir G. K. – I. G. vaikai. Nors pareiškime pareiškėja suklydo nurodydama, jog prašo nustatyti giminystės santykius, tačiau iš esmės prašo nustatyti tėvystės faktą.

P. P. miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė E. L. prašė pareiškimą visiškai tenkinti. Paaiškino, kad nepilnamečiams J. K. ir G. K. Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta nuolatinė globa institucijoje (duomenys neskelbtini). Vaikų motinai J. K. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribota motinos valdžia dukros (duomenys neskelbtini) ir sūnaus(duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Vaikų gimimų liudijimuose G. K. ir J. K. tėvu įrašytas I. K., yra neegzistuojantis asmuo, asmens kodas nenurodytas. J. K. nuo 1995 metų gyveno su sugyventiniu I. G., kuris save laikė G. K. ir J. K. tėvu. I. G. buvo vedęs, iš pirmos santuokos turi pilnametį sūnų D. G., gimusį(duomenys neskelbtini). Kretingos rajono savivaldybės administracijos duomenimis I. G. ištuoka registruota (duomenys neskelbtini). I. G. ne kartą lankėsi Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, domėjosi, kokių dokumentų reikia, kad būtų pripažintas G. K. ir J. K. tėvu. Šiuo tikslu I. G. lankėsi ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, jų teisę žinoti savo tėvus ir po jų mirties, teisę į Valstybės garantuojamą paramą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G. yra nepilnamečių G. K. ir J. K. tėvas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. K. ir G. K. įstatyminis atstovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad sutinka su Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimu, nurodo, kad miręs I. G. nuolat palaikė ryšį su vaikais J. K. ir G. K., dažnai leisdavo laisvalaikį, vaikai lankydavosi jo gyvenamojoje vietoje. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini)atstovė papildomai per posėdį nurodė, kad tėvas I. G. bendravo su vaikais, vaikai jį vadino tėvu, tėvas turėjo įtakos J. K. mokslui, elgesiui. Tačiau tėvai neturėjo galimybės pasiimti vaikus pas save dėl materialinių galimybių, neturėjo būsto.

Suinteresuotas asmuo J. G. palaikė pareiškimą, teisme nurodė, kad J. K. ir G. K. yra jos ir I. G. vaikai. Su velioniu I. G. sukūrėm šeimą, mylėjo vaikus, norėjo juos pasiimti, bet nelabai turėjo, kur gyventi. Eidavo kartu su I. G. į civilinės metrikacijos skyrių, norėdami viską susitvarkyti. Vaikų gimimo liudijimuose įrašytas tėvo vardas –(duomenys neskelbtini), o pavardė – jos. J. K. gimimo liudijimas buvo atstatytas. Turėjo dar du vaikus-dvynius iš pirmos santuokos, tai vaikai iš pirmos santuokos su K.. Kai gimė J. ir G., I. G. skirdavo jiems dėmesio ir rūpinosi jais. Vaikai(duomenys neskelbtini) gyvena seniai, juos abu kartu su I. G. lankydavo, parveždavo dovanų. I. G. tėvai labai mylėjo vaikus, I. G. seserys I. ir L. irgi mylėjo vaikus. I. G. seserys gyvena(duomenys neskelbtini), jie pas jas važiuodavo dirbti.

Suinteresuoti asmenys I. G. (I. G. tėvas) ir I. I. teismo šaukimus priimti atsisakė, L. H., D. G. į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuoti asmenys apie procesą informuoti (LR CPK 117 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. K. ištuoka su G. K. įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., gim. (duomenys neskelbtini), Palangoje gimimo liudijimuose tėvais įrašyti: motina J. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir tėvas I. K. - asmens kodas ar gimimo data nenurodyta (b.l. 4,5). I. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė(duomenys neskelbtini), Palangoje (b.l. 12). 2006-09-08 I. G. ir J. K. susituokė, po santuokos J. K. pavardė –(duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog 2006-09-08 I. G. ir J. K. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo metu ceremonijoje dalyvavo ir J. K. su G. K. (b.l. 51-52). Iki santuokos su J. K., I. G. buvo sukūręs šeimą, šioje santuokoje gimė sūnus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ištuoka tarp I. G. ir A. G. įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l. 35). (duomenys neskelbtini) sprendimu J. K. ir G. K. nustatyta nuolatinė globa(duomenys neskelbtini). Vaikų motinai J. G. neterminuotai apribota motinos valdžia dukros G. K. ir sūnaus J. K. atžvilgiu (b.l. 2). Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos CMS (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad I. G. dėl tėvystės pripažinimo kreipėsi į Palangos m. civilinės metrikacijos skyrių dėl tėvystės pripažinimo, tačiau įregistruoti neatvyko (b.l. 6). Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos CMS(duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad J. K. gimimo akto įrašas atstatytas remiantis Santuokos ir šeimos kodekso 61 str. 1 d., 183 str. 2 d. reikalavimais, o G. K. gimimo įrašas sudarytas vadovaujantis SŠK 61 str. 1 d. reikalavimais (b.l. 24).

Suinteresuotas asmuo J. G. teisme patvirtino, jog J. K. ir G. K. yra jos ir I. G. vaikai. Su I. G. kartu pradėjo gyventi ir vesti bendrą buitį nuo 1995 metų. Nurodė, kad su I. G. ne kartą ėjo į civilinės metrikacijos skyrių, norėdami susitvarkyti formalumus, kad vaikų gimimo liudijimuose tėvu būtų nurodytas I. G., tačiau nespėjo I. G. netikėtai mirus. Vaikų gimimo liudijimuose įrašytas tėvo vardas – I., o pavardė – jos. Tokias aplinkybes J. G. nurodė ir savo pareiškime (b.l. 10).

Suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė E. L. teisme patvirtino, jog kai 1995 m. pradėjo dirbti tarnyboje ir pati lankėsi J. K. šeimoje, J. G. (tuo metu-(duomenys neskelbtini) jau gyveno su I. G. ketino sutvarkyti juridiškai savo ir savo vaikų giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, susituokė su vaikų motina, vyko į Vokietiją uždarbiauti lankėsi ne kartą tarnyboje ir domėjosi, kokių reikia dokumentų dėl tėvystės pripažinimo sutvarkyti.

Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini)atstovė R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad I. G. bendravo su vaikais, turėjo įtakos sūnaus mokslui, elgesiui. Šiuos faktus patvirtina G. K. ir J. K. paaiškinimai, kuriuose vaikai teigia, kad su savo tėčiu I. G. bendraudavo nuo pat vaikystės, jis vesdavosi J. į žvejybą, darbą, su G. žaisdavo kompiuteriu, su katinu, tėvas laukdavo G. darželyje, I. G. jais rūpinosi, lankydavo su jais močiutę R. G., kitus gimines, abu vaikai I. G. vadina savo tėčiu (b.l. 27,28).

Liudytoja D. B., J. G. motina, teisme patvirtino, kad šių vaikų tėvas yra I. G., nes jos dukra su I. G. gyveno kartu ir susilaukė šių vaikų, nors santuokos nebuvo įregistravę, vaikams gimus tėvystė dėl nežinomų priežasčių nebuvo įregistruota. Susituokė jie vėliau, santuoka buvo įregistruota(duomenys neskelbtini) . I. pripažino vaikus ir rūpinosi jais. Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi motina jais nesirūpino, neturėjo gyvenamosios vietos į viską žiūrėjo lengvabūdiškai. Tokias pačias aplinkybes liudytoja nurodė paaiškinime (b.l. 7).

Iš byloje esančių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto (duomenys neskelbtini)ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstatytojo gimimo akto įrašo(duomenys neskelbtini) kopijų matyti kad, vaikų tėvu nurodytas I. K. - asmens kodas ar gimimo data nenurodyta – duomenys surašyti motinos nurodymu (b.l.8,9). Remiantis vaikų – J. K. ir G. K.- gimimo metu galiojusio LR Santuokos ir Šeimos kodekso 61 str., vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu.

Kadangi vaikų G. K. ir J. K. gimimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini) J. K. buvo išsituokusi su G. K. ir po santuokos nutraukimo jai liko K. pavardė, nors tuo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su I. G., tačiau su juo nebuvo susituokusi pagal tuo metu galiojusio SŠK 53 str. l d., 61 str., vaikų G. K. ir J. K. gimimo liudijime pagal J. K. nurodymą tėvu buvo įrašytas I. K.. Nors vaikų tėvo duomenys jų gimimo liudijimuose yra įrašyti remiantis motinos nurodymu, tačiau tai nereiškia, kad šie duomenys apie vaiko tėvą yra tikri. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaikų gimimo liudijimuose vaikų tėvo vardas sutampa su mirusio spėjamo jų tėvo vardu. Byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kad J. K. ir G. K. motina J. G. be santykių su I. G. vaikų gimimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su buvusiu sutuoktiniu, ar kitu vyriškiu, kurio pavardė yra K. Todėl teismas tiki suinteresuoto asmens J. G. paaiškinimais, jog vaikų gimimo liudijime tėvo grafoje tėvo pavardė „(duomenys neskelbtini)“ yra išgalvota, siejant su tuo, kad tuo metu J. G. buvo išsituokusi, po ištuokos jai liko pavardė –(duomenys neskelbtini), o naujos santuokos nebuvo sudariusi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu tikėti, kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių įrodymų, prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-147/2005).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas leidžia teismui, esant CPK 445 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, nustatyti ir kitokius juridinę reikšmę turinčius faktus, iš jų ir tėvystės pripažinimo faktus. Pareiškėja teismui pateiktą pareiškimą įvardijo „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo“ ir vadovaudamasi CK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu prašė teismą nustatyti giminystės santykių faktą, tačiau įvertinus pareiškime išdėstytas ir teisme nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškimas buvo tik klaidingai įvardytas, nes iš pareiškimo turinio ir pareiškime suformuluoto prašymo yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja prašė nustatyti tėvystės pripažinimo faktą, kad I. G. yra J. K. ir G. K. tėvas, nes spėjamas tėvas yra miręs ir iki savo mirties pripažino tėvystę.

Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu ir atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/200I).

Teismo įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kad J. G. ir I. G. iki ir po vaikų G. K. ir J. K. gimimo vedė bendrą ūkį bei tai, kad I. G. J. K. ir G. K. laikė savo vaikais ir siekė įteisinti tėvystės faktą.

Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, laikytina, kad pakanka byloje esančių įrodymų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, ir darytina išvada, kad J. K. ir G. K. gimė J. K. ir I. G. gyvenant kartu. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl pareiškimas tenkintinas visiškai (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.).

Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo I. G. duktė G. K. ir sūnus J. K. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, t.y. įgytų teisę į jo palikimą bei gautų valstybės garantuojamą paramą bei kitas socialines paramas (CPK 391 str., 444 str. 2 d. 9 p., Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 8 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 448 str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o J. K. ir G. K. yra I. G. vaikai.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti G. K. ir J. K. gimimo liudijimuose žinias apie jų tėvą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė