Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu šalių ieškinius tenkino iš dalies: 1) priteisė pardavėjui UAB „MACRO INVESTMENT“ iš pirkėjo E. V. 5 146,81 Lt už gaminius ir montavimo darbus; 2) priteisė pirkėjui E. V. iš pardavėjo UAB „MACRO INVESTMENT“ 5 301,90 Lt nuostoliams atlyginti ir 898,10 Lt dydžio delspinigius, taip pat įpareigojo pardavėją per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išvežti iš pirkėjui priklausančio garažo dalį gaminių. Kitus ieškinių reikalavimus teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad 2007 m. lapkričio 13 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria pardavėjas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti gaminius, nurodytus priede prie šios sutarties, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 160 000 Lt. Byloje nekilo ginčo, kad Sutarties sąlygos yra standartinės. 2007 m. lapkričio 6 d. sudarytu susitarimu (toliau – ir Susitarimas) šalys suderino individualias Sutarties sąlygas, pagal kurias pardavėjas turėjo pagaminti langus ir duris namui, išmontuoti senus langus ir sumontuoti naujai pagamintus gaminius; darbus pardavėjas įsipareigojo atlikti iki žiemos; antrą mokėjimą pirkėjas turėjo sumokėti po gaminių sumontavimo. Taigi Susitarimu ir Sutartimi šalys susitarė dėl šių pagrindinių sąlygų: pardavėjas pagamins gaminius (langus ir duris) namui pagal sutartą planą, išmontuos senus langus, sumontuos naujai pagamintus gaminius, darbus atliks iki žiemos, o pirkėjas sumokės pardavėjui 160 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt sumokės per tris dienas nuo Sutarties pasirašymo, likusią sumą – po gaminių sumontavimo.

2007 m. lapkričio 13 d. pirkėjas sumokėjo pardavėjui 50 000 Lt. 2008 m. vasario 14 d. pardavėjo raštas patvirtina, kad šio rašto surašymo dieną pardavėjas nebuvo pagaminęs ir sumontavęs gaminių, nors Susitarime ir Sutartyje nurodyti gaminių pagaminimo ir sumontavimo terminai jau buvo pasibaigę. Šiuo raštu pardavėjas įsipareigojo gaminius pagaminti ir sumontuoti iki 2008 m. kovo 15 d. Pirkėjo teiginys, kad dalį gaminių pardavėjas pradėjo montuoti tik 2008 m. balandžio mėn. pradžioje, nėra paneigtas.

Teismas nustatė, kad pagal Sutartį gaminių pagaminimo kaina yra 128 297,61 Lt su PVM, o galutinė kaina (įskaičius papildomas medžiagas, montavimo medžiagas ir montavimo darbus) yra 165 000 Lt. Proporcingai pritaikius šalių sutartą nuolaidą gaminiams, gaminių kaina yra 124 409,61 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad gaminiai L4, L5, L6, L6a, L7 ir L8 yra nepagaminti arba pagaminti nekokybiškai, todėl jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį: langai yra per siauri, lieka dideli tarpai iki sienų, be to, langai yra per aukšti, todėl remiasi į grindis ir neatsidaro. Neįrodytas 2008 m. rugpjūčio 26 d. pardavėjo rašto teiginys, kad pirkėjas netinkamai paruošė angas gaminių montavimui, nes rašte nėra nurodyta, kas konkrečiai trukdo sumontuoti gaminius. Nuo Susitarimo ir Sutarties sudarymo iki minimo rašto surašymo praėjo daugiau kaip 10 mėnesių, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pardavėjas ankščiau būtų įspėjęs pirkėją apie netinkamai paruoštas angas. Gaminių L4, L5, L6, L6a, L7 ir L8 kaina, pritaikius proporcingą nuolaidos dalį, yra 35 700,77 Lt. Pardavėjas taip pat turėjo pagaminti aliuminio duris ir erkerio stogą už 23 018,88 Lt su PVM kainą (su proporcinga nuolaidos dalimi). Pardavėjas nepaneigė, kad šių gaminių nepagamino. Kadangi gaminių L4, L5, L6, L6a, L7 ir L8, taip pat aliuminio durų ir erkerio stogo pardavėjas nėra pagaminęs arba yra pagaminęs nekokybiškai, ir pirkėjas gaminių pagrįstai nėra priėmęs, jis už šiuos gaminius sumokėti neturi (CK 6.655 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad gaminiai L6-2, L7-2, L5-2, L5-2a, L13-2, L13-2a, L14-2, L1, L2 ir L3 pagaminti nukrypstant nuo Susitarime ir Sutartyje nustatytų sąlygų, dėl ko pablogėja jų naudojimo galimybės pagal sutartį (sugadintas namo estetinis vaizdas, langai neatsidaro), todėl pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti nekokybiškai pagamintų gaminių kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.). Pirkėjas pagrįstai prašo sumažinti nekokybiškai pagamintų gaminių kainą 70 proc., kadangi nukrypimas nuo Susitarimo ir Sutarties sąlygų yra didelis. Nekokybiškų gaminių kaina, pritaikius proporcingą nuolaidos dalį, yra 54 412,89 Lt su PVM. Sumažinus šią kainą 70 procentų, ji būtų 16 323,87 Lt.

Bylos duomenimis montavimo medžiagų ir montavimo darbų kaina, pritaikius proporcingą nuolaidos dalį, yra 12 571,52 Lt su PVM. Kadangi dalies gaminių pirkėjas pagrįstai nėra priėmęs, todėl pardavėjas neturi pagrindo reikalauti sumokėti už šių gaminių montavimą ir montavimo medžiagas. Dalis gaminių sumontuota nekokybiškai arba montavimo darbai neatlikti. Montavimo darbų ir medžiagų kaina mažintina 8 044,52 Lt, atsižvelgiant į patikslintame pirkėjo ieškinyje nurodytus skaičiavimus, neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų apimtis (CK 6.655 str. 1 d., 6.665 str. 1 d. 2 p.).

Teismas sprendė, kad, nustačius, jog pirkėjas neturi mokėti pardavėjui 104 853,18 Lt, ir atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui 50 000 Lt, iš pirkėjo pardavėjui priteistina 5 146,81 Lt (CK 6.644 str. 1 d.). Už uždelsimą atsiskaityti laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. birželio 18 d. pardavėjas prašo priteisti delspinigius, tačiau nepateikė įrodymų, kokie ir kokios vertės darbai buvo atlikti ir pirkėjo priimti iki 2008 m. birželio 18 d. (darbų pridavimo aktas surašytas tik 2008 m. rugsėjo 2 d.), todėl reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas.

Teismas nesutiko su pirkėju, kad pardavėjas bendrą gaminių plotą padidino 17,25 kv. m., nes tai turinčiais pagrįsti įrodymais nėra pagrindo remtis. Taip pat pirkėjas nepagrįstai 1 kv. m. gaminio kainą skaičiuoja bendrą Sutarties kainą dalindamas iš bendro gaminių ploto, nes gaminių kaina nėra proporcinga gaminių plotui.

Teismas pažymėjo, kad šalys 2007 m. lapkričio 6 d. Susitarimu susitarė, jog pardavėjas demontuos senus langus. 2008 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir 2008 m. rugsėjo 15 d. studijoje konstatuota, kad demontuoti seni langai buvo sugadinti, sugadintų langų vertė yra 36 764 Lt. Ji nustatyta atsižvelgiant į analogiško lango vidutinę pardavimo kainą. Tačiau pirkėjo reikalavimas priteisti 36 754 Lt nuostoliams dėl demontuotų langų sugadinimo atlyginti atmestinas. Studijos 1 dalyje nurodyta, kad dauguma (t. y. ne visi) demontuotų langų buvo sugadinti. Tuo tarpu skaičiuojant sugadintų demontuotų langų plotą, buvo skaičiuojamas visų angų, iš kurių išimti seni langai, plotas. Todėl nėra aišku, koks yra nesugadintų demontuotų langų plotas. Studijoje nurodyta, kad senus langus atsakovas planavo panaudoti kituose objektuose arba parduoti. Langai pagaminti pagal konkretaus namo matmenis, nėra įrodymų, kad langų matmenys yra standartiniai ir juos galima panaudoti daugelyje pastatų. Taigi senų langų panaudojimo galimybė yra ribota. Įrodymų apie tai, kad yra konkretus pirkėjui priklausantis pastatas, kuriame gali būti panaudoti visi seni langai, ar asmuo, kuris ketina įsigyti šiuos langus už 36 764 Lt, nepateikta. Todėl senų langų vertė turėtų būti nustatoma ne pagal vidutinę analogiškų langų 1 kv. m. pardavimo kainą, o pagal šių langų antrinio pardavimo kainą arba kaip žaliavos kainą. Tačiau įrodymų apie tokią kainą nepateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad visi demontuoti langai buvo sugadinti dėl pardavėjo darbuotojų kaltės langus netinkamai sandėliuojant. Susitarimu ir Sutartimi pardavėjas įsipareigojo demontuoti senus langus, pagaminti naujus gaminius ir juos sumontuoti. Nėra pagrindo teigti, kad seni langai buvo patikėti pardavėjui, kadangi pardavėjas įsipareigojo šiuos langus tik demontuoti, tačiau neįsipareigojo jų saugoti, šių langų pardavėjas tolimesnėje savo veikloje nenaudojo (CK 6.657 str.).

Teismas sprendė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pirkėjas trečiajam asmeniui už pardavėjo sumontuotų langų defektų šalinimą sumokėjo 3 580,14 Lt ir 721,76 Lt, iš viso 5 301,90, todėl ši suma iš pardavėjo priteistina pirkėjui (CK 6.245 str. 2 d., 6.249 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad pirkėjas pateikė dokumentus, jog už 2008 m. vasario, rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėn. suvartotą elektrą name sumokėjo 6 933,08 Lt. Pardavėjas 2008 m. vasario 14 d. raštu įsipareigojo apmokėti namo šildymo išlaidas, kurios reikalingos tinkavimo darbams. Dokumentai apie išlaidas už suvartotą elektros energiją neįrodo, kad visa ši elektros energija buvo suvartota šildyti namą tinkavimo darbų metu. Todėl reikalavimas priteisti iš pardavėjo 6 933,08 Lt atmestinas (CPK 178 str.).

Teismas nurodė, kad 2008 m. vasario 14 d. raštu pardavėjas taip pat įsipareigojo mokėti pirkėjui 500 Lt dydžio delspinigius per dieną, jei gaminiai nebus pagaminti ir sumontuoti iki 2008 m. kovo 15 d. Pirkėjas prašo priteisti 62 000 Lt delspinigius už 124 darbo dienas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. Tokie delspinigiai per dieną yra aiškiai per dideli, todėl mažintini (CK 6.73 str. 2 d.). Delspinigiai mažintini iki 50 Lt per dieną, atsižvelgiant į Sutarties vertę ir jos įvykdymo terminų pažeidimo trukmę. Todėl priteistina 6 200 Lt delspinigių (CK 6.71 str. 1 d., 6.72 str.). Tačiau pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, jei pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kadangi iš pardavėjo pirkėjui priteistini 5 301,90 Lt nuostoliams atlyginti, įskaičius delspinigius į nuostolius, priteistini 898,10 Lt dydžio delspinigiai.

Teismas atmetė reikalavimą atlyginti 500 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. CK nuostatos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nenumato galimybės reikalauti atlyginti moralinę žalą, patirtą dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo. Nėra pagrindo taikyti atsakovo nurodytą analogiją su CK 6.754 straipsnio 5 dalimi, kadangi neturtinės žalos atlyginimo ribos yra sureguliuotos įstatymais. Be to, rangos ir turizmo paslaugų teikimo sutartys skiriasi savo tikslais: rangos sutarties tiesioginis tikslas – patenkinti materialinį interesą, turizmo paslaugų sutarties – patenkinti nematerialinį interesą (poilsis, malonumas, džiaugsmas). Būtent dėl pastarojo tikslo įstatymas ir numato neturtinės žalos atlyginimą netinkamai vykdant turizmo paslaugų sutartį.

Teismai priteisė pirkėjui iš pardavėjo 1 000 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), taip pat įpareigojo pardavėją išvežti iš ieškovui priklausančių patalpų dalį gaminių.