Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-331/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-01
Bylos Nr.
2A-331/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Algirdas Gailiūnas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MACRO INVESTMENT“
Atsakovas
E. V.
Advokatai
Gintaras Balčiūnas
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant apeliantui E. V. ir jo atstovui advokatui Gintarui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „MACRO INVESTMENT“ ieškinį atsakovui E. V. įsiskolinimo priteisimo ir E. V. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „MACRO INVESTMENT“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl įsiskolinimo priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

UAB „MACRO INVESTMENT“ (pardavėjas) prašė priteisti iš E. V. (pirkėjo) 99 766,57 Lt dydžio skolą už montavimo darbus ir pagamintus gaminius, 3 672 Lt dydžio delspinigius už vėlavimą laiku atsiskaityti bei procesines palūkanas. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 13 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti sutartyje nurodytus gaminius name, esančiame Meškeriotojų g. 7A, Vilniuje, o pirkėjas įsipareigojo tinkamai paruošti angas, skirtas gaminių montavimui, priimti pardavėjo atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pirkėjas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas.

Šalies argumentai

E. V. prašė: 1) nustatyti, kad faktiškai pardavėjas pagamino gaminių už 71 085,99 Lt, iš kurių netinkamai pagaminti gaminiai yra už 56 109,76 Lt; 2) sumažinti netinkamai pagamintų gaminių kainą 39 276,83 Lt, nustatant, kad už netinkamai pagamintus gaminius turi būti sumokėta 16 832,93 Lt; 3) priteisti iš pardavėjo 629 189,83 Lt, kurią sudaro 48 998,98 Lt nuostoliams atlyginti, 62 000 Lt dydžio delspinigiai, 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 18 190,84 Lt sumokėto, bet negrąžinto avanso suma; 4) įpareigoti pardavėją išvežti iš pirkėjui priklausančių patalpų dalį gaminių; 5) priteisti iš pardavėjo procesines palūkanas.

Bylos, pradėtos pagal atskirus šalių ieškinius, buvo sujungtos į vieną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu šalių ieškinius tenkino iš dalies: 1) priteisė pardavėjui UAB „MACRO INVESTMENT“ iš pirkėjo E. V. 5 146,81 Lt už gaminius ir montavimo darbus; 2) priteisė pirkėjui E. V. iš pardavėjo UAB „MACRO INVESTMENT“ 5 301,90 Lt nuostoliams atlyginti ir 898,10 Lt dydžio delspinigius, taip pat įpareigojo pardavėją per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išvežti iš pirkėjui priklausančio garažo dalį gaminių. Kitus ieškinių reikalavimus teismas atmetė.

Dėl pardavėjo UAB „MACRO INVESTMENT“ ieškinio

Teismas nustatė, kad 2007 m. lapkričio 13 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria pardavėjas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti gaminius, nurodytus priede prie šios sutarties, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui 160 000 Lt. Byloje nekilo ginčo, kad Sutarties sąlygos yra standartinės. 2007 m. lapkričio 6 d. sudarytu susitarimu (toliau – ir Susitarimas) šalys suderino individualias Sutarties sąlygas, pagal kurias pardavėjas turėjo pagaminti langus ir duris namui, išmontuoti senus langus ir sumontuoti naujai pagamintus gaminius; darbus pardavėjas įsipareigojo atlikti iki žiemos; antrą mokėjimą pirkėjas turėjo sumokėti po gaminių sumontavimo. Taigi Susitarimu ir Sutartimi šalys susitarė dėl šių pagrindinių sąlygų: pardavėjas pagamins gaminius (langus ir duris) namui pagal sutartą planą, išmontuos senus langus, sumontuos naujai pagamintus gaminius, darbus atliks iki žiemos, o pirkėjas sumokės pardavėjui 160 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt sumokės per tris dienas nuo Sutarties pasirašymo, likusią sumą – po gaminių sumontavimo.

2007 m. lapkričio 13 d. pirkėjas sumokėjo pardavėjui 50 000 Lt. 2008 m. vasario 14 d. pardavėjo raštas patvirtina, kad šio rašto surašymo dieną pardavėjas nebuvo pagaminęs ir sumontavęs gaminių, nors Susitarime ir Sutartyje nurodyti gaminių pagaminimo ir sumontavimo terminai jau buvo pasibaigę. Šiuo raštu pardavėjas įsipareigojo gaminius pagaminti ir sumontuoti iki 2008 m. kovo 15 d. Pirkėjo teiginys, kad dalį gaminių pardavėjas pradėjo montuoti tik 2008 m. balandžio mėn. pradžioje, nėra paneigtas.

Teismas nustatė, kad pagal Sutartį gaminių pagaminimo kaina yra 128 297,61 Lt su PVM, o galutinė kaina (įskaičius papildomas medžiagas, montavimo medžiagas ir montavimo darbus) yra 165 000 Lt. Proporcingai pritaikius šalių sutartą nuolaidą gaminiams, gaminių kaina yra 124 409,61 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad gaminiai L4, L5, L6, L6a, L7 ir L8 yra nepagaminti arba pagaminti nekokybiškai, todėl jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį: langai yra per siauri, lieka dideli tarpai iki sienų, be to, langai yra per aukšti, todėl remiasi į grindis ir neatsidaro. Neįrodytas 2008 m. rugpjūčio 26 d. pardavėjo rašto teiginys, kad pirkėjas netinkamai paruošė angas gaminių montavimui, nes rašte nėra nurodyta, kas konkrečiai trukdo sumontuoti gaminius. Nuo Susitarimo ir Sutarties sudarymo iki minimo rašto surašymo praėjo daugiau kaip 10 mėnesių, tačiau byloje nėra įrodymų, kad pardavėjas ankščiau būtų įspėjęs pirkėją apie netinkamai paruoštas angas. Gaminių L4, L5, L6, L6a, L7 ir L8 kaina, pritaikius proporcingą nuolaidos dalį, yra 35 700,77 Lt. Pardavėjas taip pat turėjo pagaminti aliuminio duris ir erkerio stogą už 23 018,88 Lt su PVM kainą (su proporcinga nuolaidos dalimi). Pardavėjas nepaneigė, kad šių gaminių nepagamino. Kadangi gaminių L4, L5, L6, L6a, L7 ir L8, taip pat aliuminio durų ir erkerio stogo pardavėjas nėra pagaminęs arba yra pagaminęs nekokybiškai, ir pirkėjas gaminių pagrįstai nėra priėmęs, jis už šiuos gaminius sumokėti neturi (CK 6.655 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad gaminiai L6-2, L7-2, L5-2, L5-2a, L13-2, L13-2a, L14-2, L1, L2 ir L3 pagaminti nukrypstant nuo Susitarime ir Sutartyje nustatytų sąlygų, dėl ko pablogėja jų naudojimo galimybės pagal sutartį (sugadintas namo estetinis vaizdas, langai neatsidaro), todėl pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti nekokybiškai pagamintų gaminių kainą (CK 6.665 str. 1 d. 2 p.). Pirkėjas pagrįstai prašo sumažinti nekokybiškai pagamintų gaminių kainą 70 proc., kadangi nukrypimas nuo Susitarimo ir Sutarties sąlygų yra didelis. Nekokybiškų gaminių kaina, pritaikius proporcingą nuolaidos dalį, yra 54 412,89 Lt su PVM. Sumažinus šią kainą 70 procentų, ji būtų 16 323,87 Lt.

Bylos duomenimis montavimo medžiagų ir montavimo darbų kaina, pritaikius proporcingą nuolaidos dalį, yra 12 571,52 Lt su PVM. Kadangi dalies gaminių pirkėjas pagrįstai nėra priėmęs, todėl pardavėjas neturi pagrindo reikalauti sumokėti už šių gaminių montavimą ir montavimo medžiagas. Dalis gaminių sumontuota nekokybiškai arba montavimo darbai neatlikti. Montavimo darbų ir medžiagų kaina mažintina 8 044,52 Lt, atsižvelgiant į patikslintame pirkėjo ieškinyje nurodytus skaičiavimus, neatliktų ir nekokybiškai atliktų darbų apimtis (CK 6.655 str. 1 d., 6.665 str. 1 d. 2 p.).

Teismas sprendė, kad, nustačius, jog pirkėjas neturi mokėti pardavėjui 104 853,18 Lt, ir atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui 50 000 Lt, iš pirkėjo pardavėjui priteistina 5 146,81 Lt (CK 6.644 str. 1 d.). Už uždelsimą atsiskaityti laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2008 m. birželio 18 d. pardavėjas prašo priteisti delspinigius, tačiau nepateikė įrodymų, kokie ir kokios vertės darbai buvo atlikti ir pirkėjo priimti iki 2008 m. birželio 18 d. (darbų pridavimo aktas surašytas tik 2008 m. rugsėjo 2 d.), todėl reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas.

Teismas nesutiko su pirkėju, kad pardavėjas bendrą gaminių plotą padidino 17,25 kv. m., nes tai turinčiais pagrįsti įrodymais nėra pagrindo remtis. Taip pat pirkėjas nepagrįstai 1 kv. m. gaminio kainą skaičiuoja bendrą Sutarties kainą dalindamas iš bendro gaminių ploto, nes gaminių kaina nėra proporcinga gaminių plotui.

Dėl pirkėjo E. V. ieškinio

Teismas pažymėjo, kad šalys 2007 m. lapkričio 6 d. Susitarimu susitarė, jog pardavėjas demontuos senus langus. 2008 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir 2008 m. rugsėjo 15 d. studijoje konstatuota, kad demontuoti seni langai buvo sugadinti, sugadintų langų vertė yra 36 764 Lt. Ji nustatyta atsižvelgiant į analogiško lango vidutinę pardavimo kainą. Tačiau pirkėjo reikalavimas priteisti 36 754 Lt nuostoliams dėl demontuotų langų sugadinimo atlyginti atmestinas. Studijos 1 dalyje nurodyta, kad dauguma (t. y. ne visi) demontuotų langų buvo sugadinti. Tuo tarpu skaičiuojant sugadintų demontuotų langų plotą, buvo skaičiuojamas visų angų, iš kurių išimti seni langai, plotas. Todėl nėra aišku, koks yra nesugadintų demontuotų langų plotas. Studijoje nurodyta, kad senus langus atsakovas planavo panaudoti kituose objektuose arba parduoti. Langai pagaminti pagal konkretaus namo matmenis, nėra įrodymų, kad langų matmenys yra standartiniai ir juos galima panaudoti daugelyje pastatų. Taigi senų langų panaudojimo galimybė yra ribota. Įrodymų apie tai, kad yra konkretus pirkėjui priklausantis pastatas, kuriame gali būti panaudoti visi seni langai, ar asmuo, kuris ketina įsigyti šiuos langus už 36 764 Lt, nepateikta. Todėl senų langų vertė turėtų būti nustatoma ne pagal vidutinę analogiškų langų 1 kv. m. pardavimo kainą, o pagal šių langų antrinio pardavimo kainą arba kaip žaliavos kainą. Tačiau įrodymų apie tokią kainą nepateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad visi demontuoti langai buvo sugadinti dėl pardavėjo darbuotojų kaltės langus netinkamai sandėliuojant. Susitarimu ir Sutartimi pardavėjas įsipareigojo demontuoti senus langus, pagaminti naujus gaminius ir juos sumontuoti. Nėra pagrindo teigti, kad seni langai buvo patikėti pardavėjui, kadangi pardavėjas įsipareigojo šiuos langus tik demontuoti, tačiau neįsipareigojo jų saugoti, šių langų pardavėjas tolimesnėje savo veikloje nenaudojo (CK 6.657 str.).

Teismas sprendė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog pirkėjas trečiajam asmeniui už pardavėjo sumontuotų langų defektų šalinimą sumokėjo 3 580,14 Lt ir 721,76 Lt, iš viso 5 301,90, todėl ši suma iš pardavėjo priteistina pirkėjui (CK 6.245 str. 2 d., 6.249 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad pirkėjas pateikė dokumentus, jog už 2008 m. vasario, rugpjūčio, lapkričio ir gruodžio mėn. suvartotą elektrą name sumokėjo 6 933,08 Lt. Pardavėjas 2008 m. vasario 14 d. raštu įsipareigojo apmokėti namo šildymo išlaidas, kurios reikalingos tinkavimo darbams. Dokumentai apie išlaidas už suvartotą elektros energiją neįrodo, kad visa ši elektros energija buvo suvartota šildyti namą tinkavimo darbų metu. Todėl reikalavimas priteisti iš pardavėjo 6 933,08 Lt atmestinas (CPK 178 str.).

Teismas nurodė, kad 2008 m. vasario 14 d. raštu pardavėjas taip pat įsipareigojo mokėti pirkėjui 500 Lt dydžio delspinigius per dieną, jei gaminiai nebus pagaminti ir sumontuoti iki 2008 m. kovo 15 d. Pirkėjas prašo priteisti 62 000 Lt delspinigius už 124 darbo dienas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. balandžio 23 d. Tokie delspinigiai per dieną yra aiškiai per dideli, todėl mažintini (CK 6.73 str. 2 d.). Delspinigiai mažintini iki 50 Lt per dieną, atsižvelgiant į Sutarties vertę ir jos įvykdymo terminų pažeidimo trukmę. Todėl priteistina 6 200 Lt delspinigių (CK 6.71 str. 1 d., 6.72 str.). Tačiau pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, jei pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kadangi iš pardavėjo pirkėjui priteistini 5 301,90 Lt nuostoliams atlyginti, įskaičius delspinigius į nuostolius, priteistini 898,10 Lt dydžio delspinigiai.

Teismas atmetė reikalavimą atlyginti 500 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. CK nuostatos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nenumato galimybės reikalauti atlyginti moralinę žalą, patirtą dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo. Nėra pagrindo taikyti atsakovo nurodytą analogiją su CK 6.754 straipsnio 5 dalimi, kadangi neturtinės žalos atlyginimo ribos yra sureguliuotos įstatymais. Be to, rangos ir turizmo paslaugų teikimo sutartys skiriasi savo tikslais: rangos sutarties tiesioginis tikslas – patenkinti materialinį interesą, turizmo paslaugų sutarties – patenkinti nematerialinį interesą (poilsis, malonumas, džiaugsmas). Būtent dėl pastarojo tikslo įstatymas ir numato neturtinės žalos atlyginimą netinkamai vykdant turizmo paslaugų sutartį.

Teismai priteisė pirkėjui iš pardavėjo 1 000 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą (CK 6.249 str. 4 d. 2 p.), taip pat įpareigojo pardavėją išvežti iš ieškovui priklausančių patalpų dalį gaminių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas E. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis jo ieškinio reikalavimų, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti neturtinę žalą. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatyme (3 str. 5 p.), ji pripažįstama ir teismų praktikoje. Vartotojų teises ginantys įstatymai turi būti taikomi ir rangos santykiams, kadangi apeliantas pripažintinas vartotoju, o pardavėjas – verslininku. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CK 6.229 straipsnį, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nesvarbu, turtinė žala ar žala sveikatai atsirado ar ne. Apeliantas niekuomet nekildino savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo iš turizmo santykius reglamentuojančių teisės normų, o tik nurodė, kad pagal tokias normas nukentėjęs asmuo gali prašyti neturtinės žalos atlyginimo, kurio dydis siekia trigubą sutarties kainą. Pardavėjo neteisėti veiksmai, netinkamas elgesys ir apelianto išgyvenimai atitinka prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sumažino delspinigių dydį bei atmetė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Pirma, teismas nemotyvavo, kodėl netesybų dydis už grubius ir akivaizdžius pardavėjo pažeidimas buvo sumažintas dešimt kartų. Prašytų priteisti delspinigių suma, kurių dydį pasiūlė pats pardavėjas, ir taip pat padengia tik dalį nuostolių (apie 1 650 Lt per dieną). Antra, teismas nepagrįstai nepriteisė 36 764 Lt nuostolių už sugadintų demontuotų langų vertę. Teismo argumentas, kad vertę gali turėti tik tie daiktai, kurie yra skirti pardavimui ir kuriems jau yra rastas pirkėjas, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Apeliantas neprivalėjo teismui pateikti įrodymų, kad demontuotus langus kas nors ketino įsigyti už vidutinę rinkos kainą ar kad jis ketino juos parduoti konkrečiam asmeniui, nes siekiama prisiteisti ne negautas pajamas, o nuostolius dėl langų sugadinimo. Pagal CK 6.249 straipsnį teismas ir pats gali nustatyti nuostolių dydį. Trečia, teismas nepagrįstai nepriteisė 6 933,08 Lt išlaidų sunaudotai elektros energijai. Pats ieškovas pripažino, kad namas gaminių montavimo metu turėjo būti šildomas. Ketvirta, teismas negalėjo įskaityti delspinigių į priteistus nuostolius, nes delspinigiai buvo priteisti atlyginant nuostolius dėl prarastos galimybės naudotis pastatu, o reikalavimai dėl patirtų nuostolių atlyginimo buvo kildinami iš turto vertės sumažėjimo.

Ieškovas UAB „MACRO INVESTMENT“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nagrinėjamos bylos atveju sutartiniai santykiai susiklostė tarp verslininko (pardavėjo) ir vartotojo (pirkėjo). Sutartis ir Susitarimas, atsižvelgiant į tai, kad gaminių kaina akivaizdžiai viršija jų montavimo bei senų gaminių demontavimo darbus, kvalifikuotini vartotojo pirkimo-pradavimo sutartimi (CK 6.645 str. 4 d.). Netgi kvalifikavus šalių sutartinius santykius vartojimo rangos santykiais, jiems mutatis mutandis taikytinos ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis reguliuojančios teisės normos (CK 6.672 str. 3 d.).

Vartotojų teisę į neturtinės žalos atlyginimą nustato Vartotojų teisių apsaugos įstatymas (3 str. 1 d. 5 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo turizmo sutartį reglamentuojančias teisės normas, nes jomis apeliantas rėmėsi tik svarstydamas apie priteistinos neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

Pirmosios instancijos teisme apeliantas neturtinės žalos faktą ir dydį iš esmės grindė tuo, kad dėl pardavėjo kaltės negalėjo tęsti numatytų namo statybos darbų, laiku į jį išsikelti ir buvo priverstas toliau gyventi bute. Išgyvenimus sukėlė ir pardavėjo nebendradarbiavimas, apgaudinėjimas, arogantiškas elgesys, taip pat pagamintų gaminių brokas ir demontuotų gaminių sugadinimas.

Skundžiamame sprendime nustatyta, kad pardavėjas ženkliai vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus, dalies gaminių nepagamino, o dalį gaminių pagamino nekokybiškai. Liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad dėl netinkamai vykdomų pardavėjo įsipareigojimų kai kurie namo įrengimo darbai užsitęsė iki dviejų metų, buvo būtina imtis papildomų darbų (T. 4, b. l. 220). Pirmosios instancijos teismo nustatyti gaminių trūkumai (pavyzdžiui, vieni langai per siauri, todėl lieka dideli tarpai iki sienų, kiti – per aukšti, todėl remiasi į grindis ir neatsidaro; dėl kitų nekokybiškų gaminių sugadintas namo estetinis vaizdas) taip pat laikytini grubiu pardavėjo, kaip verslininko, sutartinių prievolių pažeidimu.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės pirkėjui, kaip fiziniam asmeniui, iš tiesų sukėlė nepatogumus ir išgyvenimus. Vertindama neturtinės žalos dydį, kolegija taip pat remiasi bendraisiais teisės principais ir sprendžia, kad šiuo atveju 5 000 Lt suma yra pakankamas žalos atlyginimas (CK 6.250 str.).

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė ir kitas aplinkybes, jo nuomone, turinčias pagrįsti neturtinės žalos dydį: dėl šioje byloje priimto sprendimo už akių ir turto arešto taikymo, netinkamo pardavėjo elgesio pablogėjo apelianto reputacija, kilo sveikatos problemų ir komplikacijų.

Teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių įtakos neturtinės žalos dydžiui nevertina, nes, pirma, naujomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.), antra, kvestionuojami pardavėjo veiksmai susiję su šios bylos nagrinėjimu, o ne sutartinių įsipareigojimų vykdymu, trečia, nėra įrodymų, kad sveikatos pablogėjimą įtakojo būtent pardavėjo elgesys, ir, ketvirta, kitos nurodomos aplinkybės iš visos nėra grindžiamos įrodymais.

Dėl nuostolių sugadinant demontuotus gaminius

Priešingai nei teigia pardavėjas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pastarasis buvo įsipareigojęs demontuoti name esančius langus. Šią pareigą aiškiai patvirtina šalių sudarytas Susitarimas (T. 3, b. l. 11-16).

Statybos defektų studijoje konstatuojama, kad, nepaisant to, jog techniškai buvo nesunku demontuoti ankstesnius gaminius, jie iš sienų buvo išrauti, sulenkti ir sumesti į krūvas, tokiu būdu juos sugadinant (T. 3, b. l. 79). Demontuotų langų sugadinimo faktas patvirtinamas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (T. 3, b. l. 50). Liudytojai taip pat nurodė, kad pardavėjas langus „išdraskė“ ir išmėtė po visą teritoriją (T. 4, b. l. 220). Net jei ir būtų galima pripažinti, kad pardavėjas nebuvo prisiėmęs įsipareigojimo sandėliuoti demontuotus gaminius, tai jo neatleidžia nuo pareigos tinkamai juos sudėti paties pirkėjo namo teritorijoje. Iš byloje esančių fotonuotraukų yra akivaizdu, kad tai padaryta nebuvo (T. 3, b. l. 83-89). Taigi pardavėjas pripažintinas atsakingu už žalą, atsiradusią dėl netinkamo gaminių demontavimo ir vėlesnio elgesio su jais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikslus sugadintų gaminių plotas nėra aiškus, taip pat demontuotų gaminių vertė dėl jų specifiškumo sąlygoto tolesnio panaudojimo negali būti nustatoma pagal analogiškų gaminių rinkos vertę. Kita vertus, teismas pats turi nustatyti nuostolių dydį, jei tokio dydžio tiksliai įrodyti negali pats asmuo (CK 6.249 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, šiuo atveju negalima laikyti, kad dėl apsunkinto tolimesnio demontuotų gaminių panaudojimo jie apskritai tampa beverčiais, o jų sugadinimas nereiškia žalos jų savininkui padarymo. Priešingas aiškinimas reikštų tai, kad turtą sugadinęs asmuo nepatirtų jokių neigiamų padarinių.

Atsižvelgdama į išdėstytą, taip pat į tai, kad demontuoti langai iš esmės buvo nauji, teisėjų kolegija nusprendžia priteisti už jų sugadinimą 5 000 Lt.

Dėl delspinigių dydžio ir jų įskaitymo į nuostolius

Pirmosios instancijos teismas 500 Lt dydžio delspinigius už vieną dieną sumažino iki 50 Lt, spręsdamas, kad jie yra akivaizdžiai per dideli. Iš tiesų, galima sutikti, kad tokia delspinigių norma yra neprotinga (CK 6.73 str. 2 d.). Kita vertus, būtina įvertinti, kad tokį delspinigių dydį pasiūlė pats pardavėjas. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad iki aptariamų delspinigių pasiūlymo pardavėjas jau buvo ženkliai praleidęs terminą įsipareigojimams vykdyti. Reikšmingas ir šalių (verslininko ir vartotojo) statusas. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nusprendžia padidinti delspinigių normą iki 250 Lt už vieną dieną, o priteistus delspinigius – iki 31 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pirkėjui 5 301,90 Lt išlaidoms už sumontuotų langų defektų šalinimą atlyginti (nuostoliai). Tuo tarpu delspinigius apeliantas prašė priteisti už pardavėjo vėlavimą pagaminti ir sumontuoti gaminius. Tai yra du atskiri pažeidimai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju netesybos negalėjo būti įskaičiuojamos į nuostolių atlyginimą.

Dėl išlaidų už elektros energiją

Reikalavimą apmokėti išlaidas už elektros energiją, panaudotą namo šildymui tinkavimo darbų metu, apeliantas grindė atitinkamu pardavėjo įsipareigojimu (T. 3, b. l. 33). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog visa ši energija buvo suvartota šildyti namą būtent tinkavimo darbų metu. Be to, kaip teisingai nurodo pardavėjas, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad aptariamu metu apskritai buvo vykdomi tinkavimo darbai, nors tokia pareiga tenka jam (CPK 178 str.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį apelianto reikalavimą.

Dėl apeliantui priteistinų sumų

Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantui 5 301,90 Lt nuostoliams atlyginti ir 898,10 Lt delspinigių, iš viso 6 200 Lt. Teisėjų kolegija papildomai priteisia apeliantui iš viso 40 101,90 Lt. (5000 Lt neturtinei žalai atlyginti + 5000 Lt už demontuotų langų sugadinimą + (31 000 Lt delspinigių – 898,10 Lt delspinigių, priteistų pirmosios instancijos teismo). Taigi iš viso apeliantui iš pardavėjo teismų procesiniais sprendimais priteista 46 301,90 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinėje instancijoje iš esmės buvo patenkintas dešimtadalis skundo reikalavimų, todėl atitinkama proporcija priteisia ir šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.).

Už apeliacinį skundą apeliantas sumokėjo 10 057 Lt dydžio žyminį mokestį (T. 5, b. l. 60). Įrodymų apie advokato teisinės pagalbos išlaidas nepateikta (CPK 98 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių apeliantui iš pardavėjo priteistina 1 006 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti.

E. V. iš UAB „MACRO INVESTMENT“ priteistą sumą padidinti iki 46 301,90 Lt (keturiasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų vieno lito ir 90 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti E. V. iš UAB „MACRO INVESTMENT“ 1 006 Lt (vieną tūkstantį šešis litus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

TeisėjaiArtūras DriukasAlgirdas GailiūnasVigintas Višinskis