Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje 7 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., teistas 2011-06-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant mokytis arba pradėti dirbti, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2011-01-30, apie 13.43 val., kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. M., prie turgavietės, esančios Taikos pr. 80, Klaipėdoje, priėję prie mažamečio L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), D. A. ir asmeniui, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. M. keletą kartų primygtinai prašant duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefoną, L. R. padavus asmeniui, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. M. R. R. priklausantį 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-C170“ su 1 Lt vertės SIM kortele, pastarasis telefono negrąžino ir kartu su D. A. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu D. A. kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. M. pagrobė R. R. priklausantį turtą už 301 Lt.

jis 2011-02-19, apie 18.30 val., kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. V., nenustatytu būdu įgytu raktu atrakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir tokiu būdu įsibrovę į butą iš pastarojo pagrobė M. Š. priklausančius 300 Lt, 200 Lt vertės muzikinį centrą „Sony“, 129 Lt vertės elektrinį virdulį „Philips“, 12 buteliukų nagų lako, kurių visų bendra vertė 30 Lt, 90 Lt vertės buteliuką moteriškų kvepalų „Dona Karana Niujork“, 48 Lt vertės blakstienų tušą „Maybelline“, 9 Lt vertės blakstienų tušą „Essencie“, 108 Lt vertės plaukų džiovintuvą „Philips“, 10 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson i300“, 4 vnt krištolinių taurių, kurių vienos vertė 5 Lt, bendra vertė - 20 Lt, 50 Lt vertės sportinį kostiumą „Karabini“, 60 Lt vertės marškinėlius „Karabini“, 15 Lt vertės vieną porą futbolo batelių, 130 Lt vertės moterišką rankinę. Tokiu būdu D. A. kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. V., įsibrovęs į patalpą pagrobė M. Š. priklausančio turto už 1199 Lt.

jis 2011-02-20, apie 17 val., kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. V., nenustatytu būdu įgytu raktu atrakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir tokiu būdu įsibrovę į butą iš pastarojo pagrobė M. Š. priklausančius daiktus: žaidimų konsolę „Nintendo“ kartu su nuotolinio valdymo pultu ir žaidimo „Agentas 007“ kasete, kurių bendra vertė 80 Lt, 150 Lt vertės stalo žaidimą „Monopoly“, 20 Lt vertės žaidimą „Smiginys“. Tokiu būdu D. A. kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus,- A. V. įsibrovęs į patalpą pagrobė M. Š. priklausančio turto už 250 Lt.

jis 2011-02-20, apie 18.30 val., kartu su nenustatytu asmeniu priėjo prie mažamečio N. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tuo metu buvusio prie Laukininkų g. 21 namo, Klaipėdoje, D. A. atsistojo nukentėjusiajam iš priekio, nenustatytas asmuo - už nugaros ir tokiu būdu sudarę bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam situaciją, D. A. įsakmiai pareikalavo N. M. duoti paskambinti turimą mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko N. M. išsigandus, kad gali būti sumuštas, pats iš kišenės ištraukė ir padavė D. A. L. M. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W810i“, kurį paėmęs D. A. kartu su nenustatytu asmeniu iš įvykio vietos pasišalino.

1 epizodas – dėl atviro svetimo turto pagrobimo iš L. R.

Apklaustas kaltinamuoju D. A. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad būdamas kartu su A. M. prie turgelio, esančio Taikos pr., ir pamatę jiems nepažįstamą berniuką - L. R., aptarė planą, paprašyti berniuko duoti telefoną paskambinti ir jo jam nebegrąžinti. Priėję prie L. R. paprašė, kad šis duotų paskambinti telefonu. L. R. davus savo telefoną „Samsung“, jis (D. A.) paskambino savo sesei, o A. M. skambino tėčiui. Po to kai paskambino, abu su telefonu pabėgo. Paėmę telefoną iš L. R. žinojo, kad jo jam nebegrąžins. Telefone buvo SIM kortelė, kurią jie išmetė, o telefoną pardavė čigonei.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė analogiškai (1 t., b.l. 50).

Nukentėjusysis L. R. parodė, kad jam apie 13.00 val. – 14.00 val. einant namo per turgaus aikštę, prie jo priėjo iki tol jam nepažįstamas kaltinamasis ir paprašė 2 Lt. Su kaltinamuoju buvo dar vienas vaikinas, kurio jis taip pat nepažinojo. Jam atsakius, jog pinigų neturi, kaltinamasis pagrasino, jog atims visus pinigus, jei ras. Tačiau jis jam nieko nedavė. Tada kaltinamasis ėmė jį sekti iš paskos, prašydamas duoti telefoną paskambinti. Jis surinko kaltinamojo padiktuotą telefono numerį ir telefoną padavė kaltinamajam. Pastarasis kalbėjo su sese, kurios prašė 20 Lt. Jis tuo metu stovėjo šalia. Baigęs kalbėti, kaltinamasis grąžino jam telefoną ir jis jį įsidėjo į kišenę. Tada kartu su kaltinamuoju buvęs vaikas paprašė leisti paskambinti tėčiui. Jis surinko vaiko padiktuotą numerį ir prikišo telefoną jam prie ausies. Po to, kai vaikas pakalbėjo, griebė iš jo telefoną ir abu su kaltinamuoju nubėgo. Jis mėgino vytis vaikiną, kuris iš jo atėmė telefoną, tačiau nepavyko. Girdėjo, kaip kaltinamasis kitą vaikiną ragino bėgti.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusysis L. R. iš šešių atpažinimui pateiktų asmenų nuotraukų nuotraukoje Nr. 4 atpažino D. A. kaip asmenį, kuris 2011 m. sausio 30 d. iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-C170“ (1 t., b.l. 26-28).

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad jam paskambino sūnus L. R. ir pasakė, jog iš jo du vaikinai atėmė telefoną. Sūnui pasakęs, kad perskambins, baigė pokalbį ir užblokavo pavogtojo telefono numerį. Po to paskambino sūnaus mamai, pas kurią tuo metu svečiavosi jo sūnus, ir paprašė, kad ji parašytų pareiškimą policijoje. Pagrobtas telefonas „Samsung SGH-C170“ priklausė jam, jo vertė – 300 Lt. Be to, telefone buvo 1 Lt vertės SIM kortelė. Telefonas iki šiol jam nėra grąžintas.

Liudytojas A. M. parodė, kad kai kartu su D. A. priėjo prie mažamečio ir paprašė 50 ct, pastarasis atsakė, jog pinigų neturi. Tada D. A. paprašė vaiko duoti telefoną paskambinti, tačiau vaikas nedavė, nes buvo išsigandęs. D. A. vaikui sakė, kad šis jam duotų telefoną, kad jo neatims. Jis (A. M.) tuo metu stovėjo šalia. Tada berniukas surinko D. A. padiktuotą numerį ir D. A. pakalbėjo. Po to berniukas telefoną davė jam ir jis paskambino tėčiui. Jam kalbant, telefoną prie jo ausies laikė berniukas. Kai pakalbėjo, D. A. pasakė: „bėk“,- jis čiupo telefoną ir nubėgo. Nuo berniuko bėgo abu su D. A.. Berniukas jį vijosi, bet nepavijo. Telefoną D. A. pardavė čigonei už 20 Lt, o pinigus išleido cigaretėms, ledams. Telefoną atimti iš berniuko sugalvojo D. A..

Liudytojas R. B. parodė, kad A. M. yra jo posūnis, tačiau jis jį vadina tėčiu. A. M. gyvena Vaikų globos namuose „Rytas“. Prisimena, jog A. M. jam skambino, tačiau pokalbio neprisimena. Kadangi A. M. savo telefono neturi, jis pamanė, jog kiti vaikai jam davė telefoną paskambinti.

Iš telefono išklotinės matyti, jog iš nukentėjusiojo L. R. pagrobto telefono 2011 m. sausio 30 d. 13.38 val. buvo skambinta Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. A. ir 2011 m. sausio 30 d. 13.43 val. buvo skambinta Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso liudytojui R. B. (1 t., b.l. 19).

Kaltinamasis D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung SGH-C170“ vagystės iš nukentėjusiojo L. R. pripažino visiškai, davė parodymus, atitinkančius nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be kaltinamojo paties prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų L. R. ir R. R. parodymais, liudytojo A. M. bei R. B. parodymais, telefono išklotine, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu.

Kaltinamasis D. A. pripažino, jog iš anksto žinojo, kad paėmus iš nukentėjusiojo L. R. mobilaus ryšio telefoną, jo nukentėjusiajam nebegrąžins. Tokie D. A. veiksmai rodo, jog grobdamas svetimą turtą jis veikė tiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Nukentėjusiajam L. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 12 metų. Jis pagal sudėjimą, fizinius duomenis, išvaizdą išoriškai neatrodo vyresnis. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam D. A. buvo 14 metų, todėl laikytina, jog kaltinamasis pagal asmenines savo savybes bei pagal L. R. išorinius požymius ne tik galėjo, bet ir suvokė, jog nukentėjusysis L. R. yra mažametis.

Kaltinamasis D. A. veikė viešai, matant nukentėjusiajam, kuris suvokė neteisėtą turto pagrobimo faktą, ir kaltinamasis suprato, kad nukentėjusysis L. R. tai suvokia. Mobilaus ryšio telefonas buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo rankų, o vagystės kvalifikuojantis požymis yra atviras svetimo turto pagrobimas. Tokie kaltinamojo D. A. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

2 ir 3 epizodai – dėl M. Š. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į patalpą

Apklaustas kaltinamuoju D. A. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad į M. Š. priklausantį butą, esantį Laukininkų g., 2011-02-19 su A. V. pateko atrakinę duris raktu, kurį A. V. prieš tai buvo davęs Vadimas, kurio pavardės jis neprisimena. Mano, jog Vadimas raktą atidavė todėl, kad buvo išsigandęs, kadangi A. V. jam pagrasino, kad „duos į galvą“, jei neatiduos rakto. Vadimas jiems buvo pasakęs, kad jo šeimos savaitgalį nebus namuose, nes išvažiuoja į kaimą. Pirmą kartą į butą nuėjo su A. V.. Į butą ėjo norėdami iš jo paimti daiktų. 2011-02-19 iš buto jie paėmė muzikinį centrą, plaukų džiovintuvą, virdulį, nagų lakus, žaidimų, kvepalų, 300 Lt pinigų, mobilųjį telefoną. Visus daiktus ėmė turėdami tikslą juos parduoti. Daiktus susidėjo į maišus ir išnešę paliko juos kito namo rūsyje. Išeidami butą užrakino turėtu raktu. 2011-02-20, apie 17.00 val., į butą jie atėjo trise, t.y. jis, A. V. ir P. N., tačiau pastarasis jokių veiksmų neatliko, jokių daiktų neėmė. Ikiteisminio tyrimo metu apie P. N. buvo pamiršęs, šiuo metu viską prisimena. Antrą kartą jis su A. V. iš buto paėmė žaidimus, taures bei sportinį kostiumą ir juos tai pat nunešė į kito namo rūsį, o buto raktą išmetė. M. Š. bute jis lankėsi tris ar keturis kartus, tačiau daiktus nešė tik du kartus. Visus daiktus vėliau jie pardavė.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. davė tokius pat parodymus, tačiau nurodė, jog pirmą kartą iš buto kartu su A. V. pavogė elektrinį virdulį, plaukų džiovintuvą, kvepalus bei kitus daiktus, kurie ir yra nurodyti įtarime, o 2011-02-20 iš buto pavogė žaidimus (1 t., b.l. 128-129).

Nukentėjusioji M. Š. parodė, kad jai pirmadienį, t.y. 2011-02-21 būnant darbe paskambino mama ir pranešė, jog apvogtas jos butas. Savaitgalį jos namuose nebuvo, tada butas ir buvo apvogtas. Apie 17.00 val. grįžusi namo pamatė, jog dingęs muzikinis centras, elektroninis virdulys, 12 vnt. nagų lako buteliukų, kvepalai, 2 vnt. akių blakstienų tušų, plaukų džiovintuvas, mobilus telefonas, 4 vnt. krištolinių taurių, sportinis kostiumas ir marškinėliai, futbolo bateliai, rankinė, žaidimai bei 300 Lt pinigais. Bute laužimo požymių nebuvo. Jai iš karto kilo įtarimas, jog vagystę galėjo įvykdyti jos sūnaus draugais, kadangi jie nuolatos terorizuoja jos sūnų. Sūnus jai nesakė, kad D. A. ir kiti vaikinai iš jo paėmė buto raktą. Jai buvo grąžinti sporto bateliai ir elektrinis virdulys, kiti daiktai jai negrąžinti, jai padaryta 1305 Lt žala.

Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamąjį D. A. pažinojo dar iki įvykio, pastarasis jo yra prašęs rūbų, telefono. D. A. su juo bendraudavo ne vienas, kartu būdavo ir P. N. bei A. V.. Jų buto raktai buvo pavogti iš namų, kai minėti vaikinai pas jį buvo atėjo nekviesti. Jis jų įsileisti vidun nenorėjo, tačiau įsileido, nes žinojo, kad priešingu atveju jam bus blogai. Vaikinai jo klausė, ar bus savaitgalį namuose, jis jiems pasakė, jog išvyksta, todėl vaikinai žinojo, kad namai savaitgalį bus tušti. Kai vaikinai išėjo, duris jis užrakino atsarginiu raktu. 2011-02-19 ir 2011-02-20 jis buvo kaime pas močiutę. Prieš išvažiuojant pas močiutę pasigedo savo raktų, tačiau mamai apie dingusius raktus nieko nesakė. Kad butas apvogtas, sužinojo grįžęs su močiute iš kaimo. Jis suprato, kieno tai darbas, tačiau niekam nesakė, kad buvo paimti jų buto raktai, nes bijojo.

Liudytojas A. V. parodė, kad pora dienų iki įvykio kartu su V. Š. buvo pas jį namuose. Iš V. Š. žinojo, kad jis ir jo mama savaitgalį bus kaime. Įvykio dieną, kai jis su D. A. ir P. N. nuėjo pas V. Š., pastarasis dar buvo namuose, jis juos įsileido, visi kartu gėrė alų. V. Š. pasakęs, jog turi išvažiuoti, D. A. atidavė buto raktus ir pasakė, jog jie gali likti bute. Galimai, iš pradžių raktą turėjo jis (A. V.), o vėliau jis raktą atidavė D. A.. Raktą V. Š. pasiūlė pats, kaip ir savo sportinius batelius pasiūlė D. A.. Prisimena, kai V. Š. išvažiavo, jie buvo laiptinėje, jam išvykus, atsirakino buto duris ir viduje gėrė alų, ten prabuvo apie 2 val. Išeidami niekas nieko neėmė, tik D. A. nešėsi sportinius batelius, kuriuos jam buvo pasiūlęs pats V. Š.. V. Š. nesant namuose, jo bute jie buvo tik kartą. Apie buto vagystę jis sužinojo kitą dieną, po V. Š. grįžimo.

Liudytojas P. N. parodė, kad šeštadienį, prieš V. Š. išvykstant, jis su D. A. ir A. V. buvo pas jį namuose. V. Š. juos buvo pasikvietęs pats. V. Š. kažkuriam iš jo draugų davė buto raktus tam, kad jam ir jo mamai nesant namuose jie galėtų užeiti. Raktus pasiūlė pats V. Š.. Nors su V. Š. ne itin garai sutardavo, tačiau kartais pas jį užeidavo. V. Š. nesant namuose, į butą jie atėjo sekmadienį trise, t.y. jis, A. V. ir D. A.. D. A. sugalvojo paimti nagų lako buteliukus, kurie buvo vonioje. Juos paėmė A. V.. Jis bute buvo tik vieną kartą. Kitos dienos ryte į butą ėjo D. A. su A. V. dviese. Atėjęs į Laukininkų g. esantį sandėliuką, kuris priklauso jam, A. V. ir D. A., rado įvairių daiktų, kaip suprato, daiktai buvo iš V. Š. buto. A. V. gyrėsi, kad iš V. Š. buto paėmė muzikinį centrą, sakė, jog reikia jį parduoti. Jis iš A. V. paėmė buto raktus, kad jis su D. A. iš V. Š. buto daugiau nieko neimtų.

Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos metu tarp liudytojų P. N. ir A. V. kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., b.l. 84).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2011 m. vasario 24 d. iš M. T. buvo paimtas elektrinis virdulys „Philips“ ir sportiniai bateliai (1 t., b.l. 88).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta batų pora ir elektrinis virdulys (1 t., b.l. 89-91).

Iš daiktų atpažinimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji M. Š. iš trijų atpažinimui pateiktų virdulių nuotraukoje Nr. 2 atpažino jai priklausantį virdulį, kuris buvo pagrobtas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo rastas namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje. Daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai M. Š. (1 t., b.l. 92-95, 97).

Kaltinamasis D. A. savo kaltę dėl nukentėjusiajai M. Š. priklausančio turto pagrobimo įsibrovus į butą, esantį Laukinikų g. 5-19, pripažino visiškai. Jo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta nukentėjusiosios M. Š. bei liudytojo V. Š. parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu, daiktų atpažinimo protokolu bei kita surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. A. pripažino iš nukentėjusiosios buto pavogęs kaltinime nurodytus daiktus, tačiau teigia, jog taures ir sportinį kostiumą pavogė ne pirmą kartą, t.y. 2011-02-19 įsibrovę į nukentėjusiosios butą, o antrą kartą, t.y. 2011-02-20. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 128-129) jis nurodė, jog 2011-02-20 iš buto pavogė tik žaidimus, o visa kita – 2011-02-19. Kadangi D. A. kaip įtariamojo apklausa buvo atlikta 2011-02-24, t.y. praėjus vos kelioms dienoms po vagystės, teismas laiko, jog ikiteisminio tyrimo metu jis smulkias įvykio detales prisiminė tiksliau, o teisiamojo posėdžio metu galėjo klysti nurodydamas, kokią dieną kokius konkrečiai daiktus jis pavogė.

Nors liudytojai A. V. ir P. N. parodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), raktą jiems davė nukentėjusiosios sūnus V. Š. savo noru, tokie jų parodymai paneigti tiek liudytojo V. Š. parodymais, tiek kaltinamojo D. A. parodymais, jog buto raktas iš V. Š. buvo paimtas prieš pastarojo valią, jis jo savo noru nedavė. Liudytojų A. V. ir P. N. parodymai labai prieštaringi. A. V. negalėjo nurodyti, kam V. Š. padavė raktą – jam ar D. A., teigė, jog raktą paskutinis turėjo D. A., tačiau liudytojas P. N. nurodė, jog raktą jis paėmė iš A. V., kad šis su D. A. daugiau neimtų daiktų iš V. Š. buto. Be to, minėti liudytojai skirtingai nurodė, kurią dieną kartu buvo nukentėjusiosios M. Š. bute – šeštadienį ar sekmadienį, todėl liudytojų A. V. ir P. N. parodymai vertintini kritiškai.

Įsibrovimu laikomas neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Jis gali būti padaromas įvairiais būdais, vienas iš jų – panaudojant parinktus ar padirbtus raktus, kurie leidžia kaltininkui nekliudomai patekti į patalpas.

Kaltinamasis D. A. parodė, jog į nukentėjusiajai M. Š. priklausantį butą pateko duris atsirakinus turėtu raktu, kurį išsigandęs atidavė V. Š.. Nors liudytojas V. Š. parodė, kad nežino, kaip buvo paimti buto raktai, akivaizdu, jog nukentėjusiajai M. Š. priklausančio būto raktai buvo paimti prieš buto savininkės valią. Kaltinamasis suprato, jog į nukentėjusiajai M. Š. priklausantį butą pateko neteisėtai, jam nebuvo duotas savininkės leidimas patekti į butą ir jis jokių teisių įeiti į butą neturėjo. D. A. į nukentėjusiajai M. Š. priklausantį butą pateko prieš pastarosios valią. Kaltinamasis D. A. pripažino, jog į butą ėjo turint tikslą iš jo paimti daiktų, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuotini kaip įsibrovimas į patalpą. Kaltinamojo D. A. veiksmai tiek dėl įsibrovimo į M. Š. priklausantį butą 2011-02-19, tiek dėl įsibrovimo į M. Š. priklausantį butą 2011-02-20 atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., sudėtį.

Apklaustas kaltinamuoju D. A. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2011-02-20 su A. V. Laukininkų g. priėjo prie berniuko, kurio anksčiau nepažinojo, norėdami gauti pinigų. Berniukui buvo apie 10 – 11 metų. Priėję berniuko paklausė, ar jis neturi telefono, kadangi jam (D. A.) reikia paskambinti. Tuo metu A. V. berniukui stovėjo už nugaros. Kai berniukas atsakė, jog telefono neturi, A. V. jam pasakė, jog jam bus blogai, jei neduos telefono. Berniukas jų išsigandęs iš kišenės ištraukė telefoną „Sony Ericsson“, padavė jam (D. A.) ir jis su A. V. pabėgo. Jei berniukas telefono nebūtų atidavęs, jį iš jo jie būtų atėmę. Telefoną vėliau jie pardavė. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo sakyti, jog plėšimo metu buvo kartu su A. V., todėl pasakė, jog buvo su Tadu.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, jog mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ iš vaikino prie Laukininkų g. 21 namo pagrobė kartu su Tadu, kurio duomenų daugiau nežino (1 t., b.l. 179, 184-185).

Nukentėjusysis N. M. (N. M.) parodė, kad apie 19.00 val. – 20.00 val., būdamas Laukininkų g., išėjęs iš parduotuvės paskambino savo draugui. Tuo pat metu prie jo priėjo kaltinamasis su draugu. Kaltinamasis atsistojo jam iš priekio, kitas vaikinas – už nugaros. Jis jų išsigando. Kaltinamasis paprašė telefono ir ėmė keiktis. Kai jis padavė telefoną, kaltinamasis su draugu nubėgo. Jį išgąsdino vaikinų elgesys, keiksmažodžiai, stovėjimo pozicija ir tai, kad jie už jį buvo didesni. Po vagystės jis nuėjo pas draugą, paskambino mamai ir viską papasakojo. Po to su mama nuvyko į policiją, o grįžtant prie parduotuvės „Iki“ pamatė grupelę asmenų ir vieną iš jų atpažino, kaip asmenį, kuris iš jo pagrobė telefoną. Apie tai pasakė savo mamai. Tada jo mama priėjo prie atpažinto asmens ir pastarąjį nusivedė pas parduotuvės apsaugos darbuotojus, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Iki įvykio kaltinamąjį jis žinojo tik iš matymo.

Nukentėjusioji L. M. (L. M.) parodė, kad sūnus jai paskambino ir pranešė, jog buvo apiplėštas. Iš jos sūnaus buvo atimtas 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson“. Su sūnumi ji nuvyko į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą, o grįžtant netoli įvykio vietos pamatė grupelę jaunuolių, iš kurių vienas sūnui buvo panašus į asmenį, kuris iš jo pagrobė telefoną. Kai minėta grupė jaunuolių nuėjo į parduotuvę „Iki“, tada sūnus jai pasakė, kad tas vienas jaunuolis, kai pastarąjį pamatė iš arčiau, yra tas, kuris iš jo pagrobė telefoną. Ji priėjo prie sūnaus atpažinto asmens ir paklausė, ar tas asmuo pažįsta jos sūnų, ar pagrobė iš jo telefoną. Parduotuvės „Iki“ apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, D. A. skundėsi sunkiu gyvenimu, sakė, jog vogs kaip vogęs. Šiuo metu telefonas yra grąžintas.

Liudytojas A. V. parodė, kad telefono vagystėje su D. A. nedalyvavo.

Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą A. B. parodė, kad kaltinamasis D. A. yra probleminio elgesio jaunuolis. Iki kovo 10 d. D. A. paskirta vidutinės priežiūros priemonė – patalpinimas į stacionaraus pobūdžio Gruzdžių socializacijos centrą. Jis jau antrą kartą yra perauklėjimo vietoje. Dabar D. A. ima bręsti, jis nėra agresyvus, tačiau rūko, kartais vartoja alkoholį.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš L. T. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson 810i“ (1 t., b.l. 161).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson 810i“ ir grąžintas nukentėjusiajai L. M. (1 t., b.l. 162-167).

Kaltinamasis D. A. savo kaltę dėl mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson W810i“ pagrobimo pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų N. M. ir L. M. parodymais, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūros protokolu bei kita surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

Nukentėjusiajam N. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 12 metų. Jis pagal sudėjimą, fizinius duomenis, išvaizdą išoriškai neatrodo vyresnis. Kaltinamasis D. A. parodė, jog nukentėjusysis jam atrodė kaip 10 – 11 metų berniukas, todėl akivaizdu, jog jis suprato, kad nukentėjusysis N. M. yra mažametis.

Nukentėjusysis N. M. parodė, jog mobilaus ryšio telefoną jis atidavė išgandęs didesnių už jį vaikinų elgesio, keiksmažodžių, jų stovėjimo pozicijos. Kaltinamasis D. A. su nenustatytu asmeniu priėję prie nukentėjusiojo ir apsupę jį tiek iš priekio, tiek iš už nugaros, sukūrė bauginančią, nerimą keliančią situaciją. Kaltinamasis pripažino, jog telefonas iš nukentėjusiojo N. M. buvo pagrobtas jam pagrasinus ir jis (D. A.) suprato, jog nukentėjusysis telefoną atidavė išsigandęs grasinimų. Kaltinamasis suprato, jog telefonas iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas palaužus pastarojo valią, panaudojus prieš jį psichinį smurtą. Kaltinamasis suvokė, kad turtas yra svetimas ir jam nepriklauso, norėjo jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis, t.y. grasinant panaudoti fizinį smurtą, suvokė nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė. Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamos veikos – atvira vagystė iš L. R. ir plėšimas N. M. atžvilgiu padarytos mažamečiams (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos BK 90 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, t.y. į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamasis D. A. padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.). Jis yra labai jauno amžiaus, nepilnametis, mokosi, nusikalto būdamas neteistas, tačiau po to buvo teisiamas už keturias tyčines nusikalstamas veikas – svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpas. Aptartos aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, nenorą keisti gyvenimo būdo, paklusti įstatymams. Jis atstovo pagal įstatymą A. B. charakterizuojamas kaip neagresyvus, tačiau probleminio elgesio jaunuolis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į nepilnamečio elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus bei siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, D. A. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. sankcijose numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant, taip suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti ir pakeisti savo elgesį bei gyvenimo būdą.

Nukentėjusysis R. R. byloje pareiškė 301,31 Lt civilinį ieškinį (1 t., b.l. 17), motyvuodamas tuo, jog vagystės metu iš jo sūnaus L. R. buvo pavogtas ir negrąžintas mobilaus ryšio telefonas „Samsung SGH-C170“, 1 Lt vertės SIM kortelė bei neatlyginta žala už telefoninius pokalbius – 31 centas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. R. savo civilinį ieškinį palaikė, prašė jį priteisti.

Nukentėjusioji M. Š. byloje pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė 1305 Lt civilinį ieškinį (1 t., b.l. 67), motyvuodama tuo, jog vagystės iš jai priklausančio buto metu buvo pagrobti ir nesugrąžinti jai priklausantys 300 Lt, 200 Lt vertės muzikinis centras „Sony“, 12 buteliukų nagų lako, kurių visų bendra vertė 30 Lt, 90 Lt vertės buteliukas moteriškų kvepalų „Dona Karana Niujork“, 48 Lt vertės blakstienų tušas „Maybelline“, 9 Lt vertės blakstienų tušas „Essencie“, 108 Lt vertės plaukų džiovintuvas „Philips“, 10 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson i300“, 4 vnt. krištolinių taurių, kurių bendra vertė - 20 Lt, 50 Lt vertės sportinis kostiumas „Karabini“, 60 Lt vertės marškinėliai „Karabini“, 130 Lt vertės moteriška rankinė, žaidimų konsolė „Nintendo“ kartu su nuotolinio valdymo pultu ir žaidimo „Agentas 007“ kasetė, kurių bendra vertė 80 Lt, 150 Lt vertės stalo žaidimas „Monopoly“ bei 20 Lt vertės žaidimas „Smiginys“, iš viso už 1305 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Teismas laiko, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir įrodyti byloje surinktais iš ištirtais įrodymais, todėl tiek nukentėjusiojo R. R. 301,31 Lt, tiek nukentėjusiosios M. Š. 1305 Lt pareikšti turtiniai reikalavimai yra tenkintini visiškai, šias sumas priteisiant iš kaltinamojo D. A., o jam neturint turto ar pajamų, civilinio ieškinio išieškojimas nukreiptinas į jo atstovo pagal įstatymą – Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ turtą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis, esantys voke (1 t., b.l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl 2011-01-30 atvirosios vagystės) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl 2011-02-19 svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl 2011-02-20 svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl 2011-02-20 plėšimo) – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d., 1 p., b papunkčiu, šiuo nuosprendžių paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžiu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant D. A. 12 (dvylika) mėnesių tęsti mokslą arba dirbti.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-21 nuosprendį, taikant LR Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. A. nukentėjusiajam R. R. 301,31 Lt bei nukentėjusiajai M. Š. 1305 Lt turtinei žalai atlyginti, o jam neturint turto ar pajamų, išieškojimą nukreipti į nepilnamečio D. A. atstovo pagal įstatymą – Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ turtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis, esančius voke (1 t., b.l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.