- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-324-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Č. atstovės adv. I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-11-21 nutarties civilinėje byloje Nr.2-4975-391/07 pagal pareiškėjos V. Č. skundą dėl notaro veiksmų (suinteresuoti asmenys – Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notarė Rasa Birutienė, V. J. M., T. L.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2007-10-01 kreipėsi į teismą su skundu (b.l.8-9) dėl Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės R.Birutienės veiksmų ir, vadovaudamasi CPK 513 str. 1 d., prašė pripažinti notarės 2007-09-09 atsisakymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į jos dukters G. M. turtą neteisėtu ir įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėja nurodė, kad 2007-08-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi jai atnaujintas praleistas terminas palikimui, atsiradusiam po dukros G. M. mirties, priimti, po ko ji pateikė notarei R.Birutienei teismo nutartį bei pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nei dukros sutuoktinis V. J. M., nei sūnus T.Lietuvninkas dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir kitu įstatyme numatytu būdu palikimo nepriėmė. 2007-09-07 notarė raštu Nr.1441/07 informavo pareiškėją, kad atsisako jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi buvo gautas suinteresuoto asmens V. J. M. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad V. J. M. palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, ir notarei yra žinoma, kad G. M. turėjo sūnų T.Lietuvininką, kuris yra pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjos manymu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi G. M. testamento nepaliko, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą turi būti taikomos CK normos, reglamentuojančios paveldėjimą pagal įstatymą. Pagal CK 5.50 str. 1 d., įpėdinis, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Pagal CK 5.67 str. 1 d. nuostatą, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo metu yra visos sąlygos, numatytos CK 5.50 str. 1 d. ir 5.67 str. 1 d., todėl notarė privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į G. M. turtą. Nors notarė nurodo, kad V. J. M. turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, šis motyvas nesudaro pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai. Pagal Notariato įstatymo 40 str., notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Kadangi pirmos eilės įpėdinis T.Lietuvininkas per 3 mėnesius palikimo nepriėmė, pagal CK 5.11 str. 2 d. pareiškėja yra teisėta G. M. turto paveldėtoja ir turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą pagal CPK 444 str. 2 d. 8 p. gali tik teismas, o tokio teismo sprendimo nėra, nėra įstatyminio pagrindo laikyti, kad V. J. M. gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį G. M. turto. Be to, Notariato įstatymas nesuteikia teisių notarei ginti V. J. M. interesus. Pagal Notariato įstatymo 29 str. notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai. Pareiškėja pateikė visus įstatyme nurodytus dokumentus, kurie patvirtina palikimo priėmimo faktą, todėl notarė neturi pagrindo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu notaro veiksmams atlikti yra reikalinga papildoma informacija, įstatymas numato 10 dienų terminą, kuriam gali būti atidedamas notaro veiksmų atlikimas. Tai reiškia, kad notarė turėjo teisę tik atidėti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir pasiūlyti V.J. M. pateikti teismo sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bet neturėjo pagrindo visiškai atsisakyti atlikti jos kompetencijai priskirtą veiksmą.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2007-11-21 nutartimi (b.l.66-68) pareiškėjos skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad G. M. mirė 2005-06-14, būdama nuo 1999-08-11 susituokusi su V.J. M. ir turėdama vieną vaiką - sūnų iš pirmos santuokos T.Lietuvninką, gim. 1968 m. G. M. paskutinė gyvenamoji vieta buvo bute, esančiame Viršuliškių g. 63-6, Vilniuje, kurio 1/2 dalis nuosavybės teise iki mirties priklausė mirusiajai, o kita 1/2 dalis buto nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti (CK 5.50 str.). Paveldėjimo bylos dokumentais nustatyta, kad G. M. testamento nepaliko, testamentų registre 2007-08-17 nebuvo įregistruotų palikėjos testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja (mirusios G. M. motina), atstovaujama A. Č., į palikimo atsiradimo vietos notarę R.Birutienę su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi 2007-08-18, po to, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-08 nutartimi pareiškėjai buvo atnaujintas praleistas terminas G. M. palikimui priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatyta tvarka 2007-08-20 įregistruotas Testamentų registre pagal notarės R.Birutienės pranešimą Centrinei hipotekos įstaigai. Notarė, 2007-08-18 gavusi pareiškėjos pareiškimą, 2007-08-22 pranešimu informavo mirusios G. M. pirmos eilės pagal įstatymą įpėdinį mirusiosios sūnų T.Lietuvninką ir mirusiosios sutuoktinį V.J. M., kuris paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra (CK 5.11 str. 1 d., 5.13 str.), apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas į G. M. turtą bus išduotas kitam įstatyminiam įpėdiniui, nurodydama taip pat pateikti notaro biurui G. M. palikimą įrodančius dokumentus, jeigu tokių yra ir jeigu notaro biurui apie juos nėra žinoma. Notarė 2007-09-07 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į G. M. turtą ir pareiškėjai, ir mirusiosios sutuoktiniui V. J. M., kuris 2007-08-30 pateikė pranešimą apie tai, kad jis 2005-06-14, t.y. G. M. mirties dieną, priėmė sutuoktinės palikimą – 1/2 dalį buto Viršuliškių g. 63-6, Vilniuje, kadangi gyvena šiame bute, kuris yra vienintelė jo gyvenamoji vieta ir kuriame visą laiką gyveno su sutuoktine, o po jos mirties gyvena vienas, nes V. Č. apie 2 metus bute negyvena, bute taip pat negyvena ir mirusiosios sūnus T. L. Nurodytu pareiškimu V. J. M. nurodė notarei, jog nesutinka, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas pareiškėjai, pažymėjo, kad nieko nežinojo apie civilinės bylos, kurioje V. Č. atnaujintas terminas palikimui priimti, nagrinėjimą. V. J. M. 2007-08-30 pareiškimu prašo išduoti jam paveldėjimo į mirusiosios turtą liudijimą. V. J. M. nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo žinoma apie civilinės bylos, kurioje V. Č. atnaujintas terminas palikimui priimti, nagrinėjimą, nėra paneigiama šios civilinės bylos medžiaga (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinė byla 2-2640-608/07). Iš paveldėjimo bylos dokumentų matyti, kad V. J. M. yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokate, kuriai pavesta surinkti ir paruošti procesinius dokumentus teismui. Atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notarė negina V. J. M. interesų. Notarė pagrįstai, sutinkamai su LR Notariato įstatymo 40 str., atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi du įstatyminiai įpėdiniai V. Č. ir V. J. M. reikalauja išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimus, o V. J. M., be to, nurodė notarei, kad G. M. palikimą priėmė jos mirties dieną pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Esant akivaizdžiam įstatyminių įpėdinių ginčui, notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Neišsprendus iškilusio ginčo dėl G. M. turto paveldėjimo, paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai negali būti išduotas, nes kitas įstatyminis įpėdinis taip pat reikalauja išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turėtą turtą. G. M. įpėdinių ginčas turi būti sprendžiamas teismo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.77-78) pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-11-21 nutartį ir skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodė, kad ji nesutinka su teismo išvada, kad tarp G. M. įpėdinių kilo ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas teisme. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką. Pagal CK 5.50 str. 3 d. normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str.2 d. 8 p.). Notarė savo atsisakymą išduoti paveldėjimo teisių liudijimą į visą paveldimą turtą grindžia ne teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, bet tik žodiniu suinteresuoto asmens pareiškimu.
Teismas nustatė, kad V. J. M. apie prašymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisių liudijimą tapo žinoma dar 2007-08-22, bet V. J. M. nei notarei, nei nagrinėjusiam skundą teismui nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis) teismo sprendimo pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad toks procesas bent jau pradėtas, o tai reiškia, kad V. J. M. pareiškimas notarei apie palikimo priėmimą nėra pagrindas atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai, nes V. J. M. palikimo įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė. Byloje nustatyta, kad apie tai, jog teismas pratęsė pareiškėjai terminą palikimui priimti, V. J. M. tapo žinoma 2007-08-22, tačiau jis nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, nors turėjo sudarytą su advokatu sutartį dėl procesinių dokumentų paruošimo, taip pat, nepateikė teismui pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos skundo argumentus. CPK normos, reglamentuojančios juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, nenumato galimybės nustatyti faktą, kad V. J. M. palikimo nepriėmė. Teikti ieškinį dėl paveldėto turto padalijimo pareiškėja galėtų tik tuo atveju, jeigu V. J. M. pateiktų teismo sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir šis faktas CK 5.50 str. 6 d. nustatyta tvarka būtų įregistruotas. Šiuo atveju notarė privalo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą, kadangi turi tam pagrindą, t.y. galiojantį teismo sprendimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir pareiškėjos prašymą. Teismas, vertindamas notarės argumentus, privalėjo atsižvelgti į tai, kad CK 5.8 str. numato teisę pretenduojančiam į palikimą asmeniui ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl notarė privalo tik išaiškinti V. J. M. jo teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką, nes tokia teisė suteikta tik jam pačiam. Taip pat, Notariato įstatymas nesuteikia teisės notarui nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą, jeigu toks asmuo nesikreipė į notarą įstatymo nustatytu terminu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad notarė 2007-09-07 raštu Nr.1401/07 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai (mirusiosios motinai - antros eilės įpėdinei) ir suinteresuotam asmeniui Vytautui J. M. (mirusiosios sutuoktiniui), kilus ginčui tarp palikimą gauti pretenduojančių asmenų dėl paveldėjimo pagal įstatymą. Vertinant notaro veiksmų teisėtumą, pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 dalis). Pažymėtina, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo. Pagal Notariato įstatymo 1 str. notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o įstatymo 40 str. įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotas asmuo V. J. M. 2007-08-30 padavė palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu (CK 5.50 str. 2 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, todėl, nepaisant to, kad palikimo priėmimo V. J. M. neįformino įstatyme nustatyta tvarka (nepateikė notarei teismo sprendimo dėl juridinio fakto nustatymo ir šis faktas CK 5.50 str. 6 d. nustatyta tvarka nėra įregistruotas), kolegijos nuomone, vadovaujantis CK 5.8 str., tiek suinteresuotas asmuo V. J. M., tiek ir pati pareiškėja turi teisę ginčyti vienas kito palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu toks būtų išduotas), pareikšdami ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kolegija nepritaria atskirojo skundo argumentui, jog pagal CK 5.8 str. nuostatą ginčyti galima tik išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi įstatymas leidžia ginčyti ir palikimo priėmimo teisėtumą. Pažymėtina, jog analogiškos praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-287/2007.
Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei į tai, jog tarp įpėdinių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nagrinėjamoje byloje) yra kilęs ginčas dėl teisės į palikimą, konstatuotina, jog notarė pagrįstai, vykdydama įstatyme nustatytas pareigas, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol ginčas dėl teisės į palikimą nebus išspręstas teismine tvarka, nes notaras juridiškai tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato įstatymo 1 str.).
Kadangi konstatuota, jog paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai skundžiamu notariniu veiksmu atsakytas išduoti pagrįstai, todėl netenkintinas ir antrasis reikalavimas dėl įpareigojimo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, tuo labiau, kad ir apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta nei duomenų, jog pretenduojančių paveldėti asmenų ginčas dėl teisės į palikimą jau yra išspręstas, nei duomenų apie tai, kad yra priimtas teismo sprendimas pagal V. J. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir kad šis faktas CK 5.50 str. 6 d. nustatyta tvarka yra įregistruotas.
Kadangi atskirasis skundas nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2007-11-21 nutartį palikti nepakeistą.