Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-169-744/2011 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.6; 1.1.8.7.9; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2011 m. spalio 25 d.

išnagrinėjęs Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (duomenys apie 1992-03-13 patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą perkelti į registro archyvą (baudžiamosios bylos Nr. 75-1-028-92),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2011 m. liepos 6 d. apie 12:00 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, L. mieste, Ž. g. 11a, savo namuose, būdamas neblaivus, konflikto metu sudavė kartu gyvenančiai motinai M. S. jos naudojama atramine lazda vieną smūgį į kairę ranką bei du smūgius į nugarą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai M. S. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinimas V. S. įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:

V. S., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos, kada sumušė mamą neprisimena, nes tuo metu buvo „užsivedęs“ gerti. Gali būti, kad tai buvo šių metų liepos 6 d., t.y. taip, kaip nurodyta įtarime. Tuo metu girtavo jau kelias dienas. Prisimena, kad vieną dieną apie pietus kilo konfliktas su mama M. S. Buvo miestelyje, buvo stipriai išgėręs. Grįžęs namo pamatė, kad mama prisišlapinusi į rūbus. Ji yra ligota, silpnos sveiktos, persirgusi infarktą ir keletą insultų, sunkiai juda, todėl jai reikia pastovios priežiūros. Pamatęs, kad ji prisišlapino, jis supyko. Ką tiksliai mamai padarė negali pasakyti, nes buvos stipriai girtas ir įsiutęs, bet prisipažįsta, kad galėjo jai suduoti jos lazda, kuria pasiremdama ji vaikšto. Kiek smūgių jai galėjo suduoti taip pat negali pasakyti, bet gali būti, kad jai sudavė tris kartus. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi (b.l. 26);

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, bet tai nutiko šių metų vasarą. Apie pietus buvo namuose. Namuose buvo ir sūnus V. S. Prieš tai jis buvo kažkur išėjęs. Grįžo išgėręs. Be jokios priežasties sūnus ant jos ėmė šaukti, keikti necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad užmuš. Ji jam pasakė, kad jis nusiramintų, tačiau jis tik dar labiau supyko ir griebė jos lazdą, kuria ji pasiremia eidama, nes kitaip negali paeiti. Ji nugriuvo ant sofos. Sūnus lazda sudavė jai vieną kartą per kairę ranką ir du kartus per nugarą. Po smūgio į ranką jai buvo likusi mėlynė. Smūgių sudavimo metu ji jautė fizinį skausmą. Ji yra ligonė, turėjo infarktą ir tris insultus, sunkiai vaikšto (b.l. 12 – 13);

Liudytoja G. B. parodė, kad tikslios datos nurodyti negali, bet tai nutiko šių metų vasarą, po pietų grįžo į nuomojamą butą, adresu Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, L. mieste, Ž. g. 11a. Tik jai grįžus M. S. pasakė, kad ją muša. Pradėjus aiškintis aplinkybes, M. S. jai nurodė, kad ją sumušė sūnus V. S. Paties mušimo ji nematė, nes buvo mieste. Dar prieš išeidama į mestą ji matė, kaip V. S. „koliojo“ ir stumdė motiną M. S. Parėjusi iš miesto sužiojo, kad V. S. dar ją ir sumušė, todėl ir pasiūlė iškviesti policiją (b.l. 20 – 21);

Liudytojas S. J. parodė, kad sunkiai prisimena aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, bet tai buvo šių metų vasarą. Prisimena, kad gavo nurodymą nuvykti į L., kur yra sumušta moteris. Nuvažiavus nurodytu adresu jis namuose rado tris žmones – sumuštą moterį, ją sumušusį sūnų bei dar kažkokią moterį. Sūnus ir ta moteris buvo neblaivūs, o sumuštoji moteris buvo blaivi. Ji nurodė, kad ją jos pačios namuose sumušė neblaivus sūnus. Aplinkybių, dėl kurių ji buvo sumušta, nenurodė. Ji sakė, kad sūnus nuolat girtauja, todėl ir kyla konfliktai. Moteris nurodė, kad sūnus jai lazda sudavė per rankas ir per nugarą. Sužalojimų ji nerodė (b.l. 22);

Iš 2011 m. spalio 5 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad apžiūrėta M. S. pateikta atraminė lazda, kuria ji buvo sumušta (b.l. 15-18).

Iš 2011 m. spalio 5 d. pakvitavimo matyti, kad atraminė lazda grąžinta nukentėjusiajai M. S. (b.l. 19).

Kaltinamojo V. S. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Kadangi yra prokuroro reikalavimas (b.l. 9), kaltinamasis V. S. trauktinas baudžiamojon atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (BK 140 str. 3 d., BPK 409 str. 1 d.).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį V. S. prašė nubausti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų visuomenės labui. Kaltinamasis V. S. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko ir visiškai sutiko su siūloma bausme.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, senatvės buvo bejėgiškos būklės ir kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 6 p., 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54-55straipsniuose.

Kaltinamasis V. S. yra neteistas (b.l. 28), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, administracine tvarka baustas (b.l. 29-30), yra nedirbantis, išsituokęs, į Pakruojo rajono PSPC psichiatrijos ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (b.l. 32), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (b.l. 34), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešuosius darbus, todėl už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, V. S. skirtina 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomoji priemonė nuteistajam V. S. neskirtina, nes nėra tam pagrindo (BPK 119 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

V. S. išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės V. S. neskirti.