Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė - 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė iš dalies sudedant bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę (1:2), ir A. J. paskirta galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. J. sulaikymo dienos.

Į paskirtą bausmės atlikimo laiką įskaityta A. J. pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis ir laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 4 d. (dvi paros).

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

7.1.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas A. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs šias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas A. J. už BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą tinkamai parinko bausmės rūšį ir nustatė bausmės dydį – skyrė terminuotą laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

7.2.Skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. Praeityje teistas penkis kartus (1 t., b. l.110-124), tame tarpe už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Šį nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Teismas pažymėjo, jog A. J. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat pastebėtina, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis baudų nemoka (1 t., b. l. 128-162). Teismas kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. J. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į tai, jog kaltinamasis į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą nerašytas (1 t., b. l. 168), nuo 2017 m. sausio 25 d. yra registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 163). Nuspręsdamas dėl bausmės rūšies teismas įvertino, jog A. J. yra teistas už smurtinius nusikaltimus, teigiamų išvadų nedaro, todėl skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmę nustatė atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytą lengvinančią aplinkybę ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taip pat pastebėtina, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas nustatė jos terminą gerokai trumpesnį nei šios bausmės sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (vidurkis 19,5 mėn.).Teismas paskirdamas galutinę bausmę pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį, nes A. J. kaltu prisipažino pilnai, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Minėtos aplinkybės rodo, kad BK 41 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti šiuo konkrečiu atveju švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, nepakanka.

Kaip jau minėta, A. J. apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.1.Nagrinėjamu atveju, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. J. paskirta galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

8.2.Taigi formaliai A. J. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

8.3.Analizuojamu atveju, visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. J. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo. A. J. anksčiau ne kartą yra teistas, nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio ir tai rodo A. J. pavojingumą visuomenei. Ir nors apeliantas savo skunde pažymi, jog jis padarė išvadas dėl netinkamo elgesio ir gailisi, bei kad neklaidino pareigūnų atliekant tyrimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo atsižvelgtina ir į tai, ar kaltinamasis yra vertas teismo pasitikėjimo ir ar galima iš jo tikėtis pozityvaus elgesio ateityje. Šiuo gi atveju, bylos duomenys patvirtina, kad A. J. už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei skirtos bausmės švelnesnės už laisvės atėmimo bausmę, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, apeliantas savo elgesio nekeitė. Be to, 2016 m. kovo 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. J. paskirtas laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar ne valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Ir nors apeliantas akcentuoja, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo likę neišdirbti tik apie 14 val., tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu ne tik tai, ar kaltinamas vykdė ir kaip vykdė jam paskirtus įpareigojimus, tačiau vertintinas ir nuteistojo elgesys apskritai. Nagrinėjamu atveju A. J., nepasibaigus minėtuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtam laisvės apribojimo laikotarpiui, ir toliau darė administracinės teisės pažeidimus (buvo nubaustas net 19 kartų), taip pat padarė naują nusikalstamą veiką. Nusikalstamų veikų padarymas apsvaigus nuo alkoholio bei ankstesni teistumai, patvirtina, kad A. J. yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų dėl savo negatyvaus elgesio, jo elgesys rodo nepataisomą nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas. Prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimas šiuo atveju nėra tomis aplinkybėmis, kurios duotų pagrindą išvadai, jog galima taikyti BK 75 straipsnį, be to, jos buvo tinkamai įvertintos pirmosios instancijos teismo – jos pripažintos baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei taikytas BK 64¹ straipsnis.

8.4.Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog yra jauno amžiaus, registruotas darbo biržoje ir minėtos įstaigos yra siunčiamas mokymams, dalyvauja projekte „Atrask save“, nori įgyti pastatų renovatoriaus specialybę bei pradėti dirbti, tačiau pastebėtina, jog, jog socialinių ryšių, darbinių ar mokslo santykių buvimas yra nuteistojo elgesį įtakojančiais pozityvais, tačiau nuteistojo interesai negali būti aukščiau visuomenės intereso ir atsakomybei už padarytus nusikaltimus.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog A. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ar pakeisti laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausme, nėra pagrindo. Duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau skirtas švelnesnes bausmes, neleidžia teigti, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. A. J. jokių išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jo antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, jis nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantui realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

10.Taigi, kaip jau minėta, apylinkės teismas, skirdamas bausmę už BK 286 straipsnyje nustatyto nusikaltimo padarymą įstatymo reikalavimų nepažeidė, tačiau ginčijamu nuosprendžiu vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies sudedant bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę (1:2), ir A. J. paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Į paskirtą bausmės atlikimo laiką įskaityta A. J. pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis ir laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 4 d. (dvi paros).

11. BK 64 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalis numato, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

12.Įvertinus teisinį reglamentavimą ir skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo matyti, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino bausmes, t. y. nuosprendyje nurodyta, kad bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, tačiau jos buvo subendrintos visiško sudėjimo būdu. Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė iš dalies sudedant bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę (1:2), ir A. J. paskirta galutinė bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose pakeisti: vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo subendrinti su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme jas iš dalies sudedant, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę ( 1:2 ), ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 ( aštuonis ) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.