Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. 2S-314-589/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
2S-314-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00590-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
S. Ž.
Atsakovas
E. P.
Civilinė byla Nr. 2S-314-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00590-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) ieškovo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1732-837/2020 pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei E. P. dėl nuosavybės dalių nustatymo paveldimame turte, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartį dėl atsisakymo priimti ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei E. P. dėl nuosavybės dalių nustatymo paveldimame turte.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismui, kadangi dalis nekilnojamojo turto yra Panevėžio mieste, o kita nekilnojamojo turto dalis – Utenos mieste. Kadangi nekilnojamojo turto dalis esanti Utenos mieste yra didesnės vertės nei nekilnojamojo turto dalis esanti Panevėžio mieste, teismas atsisakė priimti ieškinį bei išaiškino ieškovui teisę kreiptis su ieškiniu į Utenos apylinkės teismą.

3. Pareiškėjo nuomone, Panevėžio apylinkės teismo nutartis yra naikintina, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesivadovavo įstatymais ir neaišku kuo remiantis teismas padarė išvadą, jog ieškinys yra neteismingas Panevėžio apylinkės teismui. Be to, mano, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo, todėl apeliantui yra neiškus teismo argumentai. Procesinių normų pažeidimas, esminis jų netaikymas, nulėmė neteisingą ieškinio priėmimo klausimo išsprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei E. P. dėl nuosavybės dalių nustatymo paveldimame turte. Išaiškino ieškovui teisę teikti ieškinį dėl nuosavybės dalių nustatymo paveldimame turte Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

Šalies argumentai

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo asmeninę nuosavybę paveldimame turte, likusiame po R. P. mirties. Teismas sprendė, jog ieškinys yra reiškiamas dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nustatė, kad dalis ginčo turto yra Panevėžio mieste, o kita nekilnojamojo turto dalis – Utenos mieste. Teismas pagrindine turto buvimo vieta pripažino esant Utenos mieste, nes prašomo priteisti bendra turto vertė yra didesnė nei Panevėžyje. Utenoje esančios nekilnojamojo turto dalies vertę teismas nustatė pagal vidutinę turto rinkos preliminarią vertę, t.y. 12570,43 EUR, o nekilnojamojo turto dalies, esančios Panevėžio mieste vidutinę turto rinkos preliminarią vertę teismas nustatė – 10310,50 EUR.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas yra laikomas turtiniu, kadangi galimai patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovas įgytų turtą. Kadangi teismas laikė šį ginčą turtiniu, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę, nustatė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį turėtų sumokėti 686 EUR žyminio mokesčio.

8. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė nustatyti dalį ir į R. P. priklausiusį automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nenurodė jo vertės formuluodamas savo ieškinio reikalavimus, todėl teismo nuomone, ieškovas turi pareigą patikslinti ieškinio reikalavimus.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, didesnę vertė nekilnojamojo turto buvimo vieta yra Utenoje, ieškinį atsisakė priimti kai neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė nutartį visiškai jos nemotyvuodamas, kas jo nuomone yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo įstatymais, todėl neaišku, kodėl teismas priėmė tokį sprendimą. Teimas, priimdamas nutartį be motyvų, pažeidė apelianto teises į teisingą teismą bei teisę paduoti išsamų ir argumentuotą atskirąjį skundą.

12. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog teismingumo klausimas yra nereglamentuotas įstatymais ir rėmėsi teismų praktika. Apelianto nuomone, šis klausimas yra reglamentuotas, todėl teismas neturėjo pagrindo remtis teismų praktika.

13. CPK 30 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta taisyklė nustato, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, kad teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriam teisminga byla, priklauso ieškovui. Procesinių teisės normų pažeidimas yra esminis ir nulėmė neteisingą ieškinio priėmimo klausimo išsprendimą,

14. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimą, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009 ir kt.).

15. Teismas, atsisakęs priimti ieškinį pagal išimtinio teismingumo taisykles, negali spręsti kitų su ieškiniu, susijusių klausimu ir nurodyti, kad ieškovas turi sumokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškinys Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 12 d. mirė R. P., po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypo dalis su jame esančiais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė – VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po R. P. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusios sesuo E. P..

19. Ieškovas kreipėsi į teismą, nes jis kartu su mirusiąja R. P. kartu gyveno, tarp jų egzistavo faktiniai santuokiniai ryšiai, t.y. egzistavo jungtinės veiklos ( partnerystės) teisiniai santykiai. Ieškovas pažymi, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

20. Ieškovui nepavykus susitarti su mirusios seserimi, ieškovas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, kadangi ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui, nes ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto esančio Panevėžio ir Utenos mieste.

20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartimi, ieškovas ieškinys buvo atsisakytas priimti kaip neteismingas Panevėžio apylinkės teismui, kadangi teismas sprendė, kad pagrindinė turto dalies buvimo vieta yra Utenos mieste.

21. Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog jo nuomone, teismas neteisingai sprendė ieškinio priėmimo klausimą. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog išimtinio teismingumo klausimas nėra reglamentuotas. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Įstatymų leidėjas numatė, kad nekilnojamojo daikto buvimo vieta apsprendžia teismingumą, bet ne nekilnojamojo daikto vertė. Be to, apelianto nuomone, teismas atsisakęs priimti ieškinį kaip neteismingą, negali spręsti šio ieškinio trūkumų klausimo ( žyminio mokesčio sumokėjimo).

22. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo aiškintis, nepažeisdamas teismingumo taisyklių. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis).Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).Nustatant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1dalies 2 ir 4 punktai.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 31 straipsnio 1dalyje nustatytas išimtinis teismingumas taikomas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu.

25. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo nustatyti nuosavybės dalis paveldint turtą ir pripažinti nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo dalį su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe. Šiuo atveju, prašomas ieškovo pripažinti asmenine nuosavybe nekilnojamasis turtas yra tiek Panevėžio mieste, tiek Utenos mieste, todėl ieškinys gali būti reiškiamas ir nagrinėjamas Panevėžio apylinkės teisme ar Utenos apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, nekilnojamojo turto vertinti ar skirstyti pagal vertę ar matuoti kitais kriterijais, neturėjo jokio teisinio pagrindo. Ieškovui pasirinkus ginti savo teises Panevėžio apylinkės teisme, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinio, kadangi teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad teismas neturėjo spręsti ieškinio trūkumų,t.y. pasisakyti dėl žyminio mokesčio mokėjimo, kai atsisakoma priimti ieškinį kaip neteismingą. Pažymėtina, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, vertinama ar yra sumokėtas žyminis mokestis už reiškiamą reikalavimą, ar nėra kitų ieškovų prašymų, susijusių su žyminio mokesčio klausimo išsprendimu ir pan.

27. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas netinkamai pritaikant procesines teises normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 31 d. naikintina. Ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė