- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- e2YT-6155-913/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00779-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
- Kategorijos
- 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja G. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos N. D., mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos G. L. (buvusi pavardė – K.) sūnėnas R. D., kuris buvo vienintelis pareiškėjos sesers N. D. (buvusi pavardė – K.), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Mirus R. D., pareiškėja, būdama mirusiojo teta, kaip vienintelė penktos eilės įstatyminė įpėdinė, išreiškė valią priimti jo palikimą. 2023-02-02 pareiškėja Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei J. V. padavė pareiškimą priimti palikimą po mirusiojo R. D. mirties. Po R. D. mirties paaiškėjo, kad jis po savo motinos mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti po jos mirties likusį turtą, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, įstatymo nustatytu terminu pareiškimo priimti palikimą neprašė ir paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nekilnojamasis turtas iki šiol yra registruotas N. D. vardu. Kadangi R. D. laiku palikimo priėmimo fakto neįformino, notarė negali išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo į R. D. palikimą. Tuo tikslu ir reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po N. D. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnus R. D., faktiškai pradėdamas jį valdyti. N. D. turėjo tik vieną sūnų, kuris vaikų neturėjo. N. D. santuoka su P. D. buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. N. D. mirė būdama našle. Jokių kitų paveldėtojų nėra. Po N. D. mirties liko nekilnojamasis turtas: 0,2500 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); 0,1300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). R. D. po savo motinos N. D. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po motinos mirties R. D. apsigyveno mamai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016-02-08 deklaravo savo gyvenamąją vietą šiuo adresu. Apsigyvenęs motinai priklausiusiame turte rūpinosi ir prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir kitus ūkinius pastatus, jais naudojosi, tvarkė ir remontavo, mokėjo mokesčius, rūpinosi dūmų detektoriaus įrengimu, prižiūrėjo žemės sklypus, rūpinosi šiuo turtu kaip savo. Tokiu būdu R. D., būdamas įstatyminis pirmos eilės įpėdinis, per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau išreiškė savo valią įgyti savo mirusios motinos palikimą, pradėdamas visą motinos paveldimą turtą faktiškai valdyti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Po N. D. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėjos prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad pareiškėjos G. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina A. K., gim. (duomenys neskelbtini). N. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentai zip. priedų sąraše). Taigi, pareiškėja G. L. ir palikėja N. D. yra seserys.
7. Iš gimimo įrašo nustatyta, kad N. D. sūnus R. D., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše).
8. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad N. D. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Po jos mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.
9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Po N. D. mirties liko nekilnojamasis turtas: 0,2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),; 0,1300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,7800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (dokumentai zip. priedų sąraše).
11. Iš VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad N. D. mirė būdama našle, sutuoktinis P. D. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše).
12. Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. D. sūnus R. D. (dokumentas zip. priedų sąraše).
13. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad R. D. mirė nevedęs, iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše).
14. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po N. D. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sąraše).
15. Iš 2023-02-02 liudijimo nustatyta, kad po R. D. mirties palikimą priėmė G. L. (dokumentas zip. priedų sąraše).
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. D. mirė būdama našlė (dokumentas zip. priedų sąraše), po jos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė. Palikėjos sūnus R. D. po motinos mirties apsigyveno motinai priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties (duomenys neskelbtini), 2016-02-08 R. D. deklaravo savo gyvenamąją vietą savo motinos namuose (dokumentas zip. priedų sąraše). Mokėjo mokesčius UAB ,,I.“ (dokumentas zip. priedų sąraše), pasirūpino dūmų detektoriaus įrengimu (dokumentas zip. priedų sąraše). Šie faktai rodo, kad R. D., nepraėjus po motinos mirties trims mėnesiams, aktyviais veiksmais faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, perimtą motinos N. D. palikimą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad R. D. po savo motinos N. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).
19. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.