- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1-280-963/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20682-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:
R. J. 2018 m. gegužės 3 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suėmė abiem rankomis motinai V. J. už kaklo ir smaugė ją, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Be to, R. J. 2019 m. sausio 20 d. apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smogė vieną kartą kumščiu gulinčiai motinai V. J. į kairį smilkinį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl pirmo nusikaltimo parodė, kad psichikos centre lankėsi, buvo gydytas nuo priklausomybės alkoholiui. Psichiatrijos ir priklausomybės centruose nesigydė. Jis kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį. 2018 m. gegužės 3 d. alkoholį taip pat vartojo visą dieną. Kadangi buvo stipriai neblaivus, visko gerai neprisimena, tačiau prisimena, kad 2018 m. gegužės 3 d. vakare dėl kažkokių dalykų tarp jo ir jo motinos kilo konfliktas, kurio metu jis jai suėmė abejomis rankomis už kaklo ir ją smaugė. Motina po jo tokių veiksmų išbėgo į bendro naudojimo koridorių ir po to netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į policijos komisariatą. Dėl ko būtent kilo konfliktas tarp jo ir jo motinos, jis neprisimena, tačiau dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi, dėl visko kaltas yra alkoholis. 2017 metais jis buvo užsikodavęs, tačiau kodą jis „nulaužė“ ir vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Parodė, kad nori su mama susitaikyti, jos atsiprašys. (b. l. 34-36). Dėl antro nusikaltimo parodė, kad gyvena tėvams priklausančiame bute, kartu su abiem tėvais, už butą mokesčių jis nemoka, mokesčius moka tėvai, tėvai jo pinigų neprašo, todėl ir nemoka. Savo uždirbtus pinigus išleidžia savo reikmėms. Šiuo metu yra nedirbantis, kadangi iš darbo, kuriame dirbo 2019 m. sausio 16 d. išėjo savo noru, kadangi jo netenkino uždarbis ir nuo tos dienos vienas namuose, savo kambaryje, girtavo. Žino, kad savaitgalį pas tėvus buvo atvykusios dvi jo seserys, viena gyvena Vilniuje, o kita - Londone, kurios jį ėmė moralizuoti, todėl jis su jomis nebendravo ir laiką leido vienas savo kambaryje. 2019 m. sausio 20 d. vakare jų namuose nieko neįvyko, gal tik koks apsižodžiavimas su tėvu, dėl ko, neprisimena, girdėjo, kad tėvas kvietė policiją, kodėl, nežino, girdėjo, kad jo dvynė sesuo gyvenanti Londone tėvui liepė kviesti policiją tai jis ir iškvietė, jis motinai smūgių nesudavė, jis niekada motinai smūgių nesuduoda, kodėl tėvai nurodo, kad jis sudavė motinai smūgį, nežino, pats prisimena, kad nieko neįvyko (b. l. 136-137). Papildomos apklausos metu R. J. parodė, kad būdamas neblaivus, 2018 m. gegužės 3 d. vakare, bute, kuriame gyvena kartu su tėvais, konflikto metu jis suėmė abiem rankomis motinai už kaklo ir suspaudė, po ko jis labai gailėjosi, atsiprašė motinos ir jie susitaikė. 2019 m. sausio 20 d. vakare, namuose tarp jo ir motinos vėl įvyko konfliktas, kurio metu jis smogė gulinčiai ant sofos motinai į veidą, į kurią pusę, nežino, smogė ne visa jėga, todėl sužalojimo žymių nebuvo. Gailisi smurtavęs motinos atžvilgiu, tačiau būdamas girtas pykčio akimirką nesuvaldė savo emocijų ir sudavė motinai vieną smūgį. Po smurto motinos atžvilgiu jis išėjo gyventi pas draugę, (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol ir toliau gyvens. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 143-144).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. apie 16.30 val. grįžo su savo sutuoktiniu P. J. iš sodo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jų sūnus R. J. vartoja alkoholį jau visą savaitę, ir prašo savo tėvo P. J. pastoviai pinigų, nes savo visus pinigus jau išleido alkoholiui. Jau sutuoktinis P. J. buvo ryte davęs pinigų, tačiau jiems dar nespėjus grįžti iš sodo, R. J. pradėjo skambinėti į jos sutuoktinio telefoną, tačiau kadangi vyras vairavo, tai atsiliepė ji, ir jis vėl ėmė prašinėti pinigų. Grįžus namo iš sodo, tėvas sūnui davė 5 eurus, jis iškart nuėjo nusipirko 3 butelius alaus. Ji gamino vakarienę virtuvėje ir apie 17.00 val. į virtuvę atėjo jos sūnus R. J., ir suėmęs iš nugaros ją už kaklo ėmė smaugti sakydamas, kad rytoj tėvas bus darbe, tad pinigus jam girtuoklystėms duoti turės ji. Sūnus ją smaugdamas sukėlė jai fizinį skausmą. Ji jam atsakė, kad jos rytoj nebus. Jis susinervino, norėjo jai trenkti, tačiau į virtuvę užėjo jos sutuoktinis ir neleido sūnui jos mušti, sutuoktinis atitraukė jį nuo jos ir išstūmė iš virtuvės. Sūnus buvo jau stipriai neblaivus. Ji tuo metu, kai jos sutuoktinis su sūnumi grūmėsi, išbėgo į bendro naudojimo koridorių ir sutiko kaimynę, kurios paprašė, kad iškviestų policiją, kadangi savo telefoną buvo palikusi namie. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jos sūnų R. J. išvežė į policijos komisariatą. Ji bijo savo sūnaus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jungtine nuosavybe jai ir jos sutuoktiniui P. J.. Sūnus R. J. šiame bute yra registruotas, tačiau tikrai nebenori, kad jis pas juos gyventų, kadangi pavargo, nori bent senatvėje ramiai pagyventi. Nori, kad jos sūnus iš šių namų išsikraustytų. Pas medicinos ekspertų ji eiti kategoriškai atsisako, kadangi smaugimo žymių jokių nelikę, ji jaučiasi gerai, fizinio skausmo nebejaučia. Jeigu jos sūnus jos atsiprašys ir iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) išsikraustys, tada ji jam atleis ir sutiks su juo taikytis. (b. l. 17-19). Parodė, kad butas, kuriame gyvena priklauso jai ir sutuoktiniui P. J., butas yra keturių kambarių ir viename iš jų apie dešimt metų gyvena sūnus R. J., kuris yra pilnai jų išlaikomas, jis ne pastoviai, tačiau dirba statybose, bet savo uždirbtus pinigus jis išleidžia savo poreikiams, o daugiausiai alkoholiui, gavęs pinigus jis į darbą neišeina iki kol neprageria visų pinigų. Sūnus vienas girtuokliauja savo kambaryje, o būdamas neblaivus išeina iš savo kambario, blaškosi po butą ir žodžiais grasina fiziniu susidorojimu tiek jai, tiek savo tėvui, taip sūnus elgiasi apie dešimt metų laiko, tačiau kuo toliau tuo labiau jis tampa agresyvesnis ir ima grasinti būdamas blaivus. Per dešimt metų laiko, sūnus yra mušęs daug kartų, tačiau policiją kviesti būdavo gėda, vis manydavo su sutuoktiniu, kad tokie sūnaus veiksmai daugiau nepasikartos, bet sūnaus veiksmai kartojasi ir kelia baimę. Sūnui policiją yra kvietę ir sūnus buvo sulaikytas tris kartus, tačiau jo elgesyje jokio pagerėjimo nebuvo, sūnus grįžęs iš policijos šaiposi iš jos ir tėvo bei tvirtina, kad jam niekas nieko nepadarys, kad policija vis tiek jį po dviejų parų išleis. Praėjusiais metais sūnui buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie jų ir gyventi skyrium, tačiau sūnus kardomosios priemonės nesilaikė, policijai nepranešė. Sūnaus bijo nes jo elgesys neprognozuojamas, yra įsitikinusi, kad jis ją gali stipriai sužaloti, kadangi jis staiga ir netikėtai, be jokio konflikto suduoda jai smūgius ir grasina sakydamas, kad ją „užmuš“, „papjaus“, kas jai kelia baimę, nes sūnus ne tik neblaivus jai smogia, bet ir blaivus, kartais praeidamas pro šalį stipriai stumia ir ji dėl jo stūmimo susitrenkia. Nėra taip buvę, kad sūnus ją sumuštų stipriai ir padarytų žymius sužalojimas, jis jai suduoda pavienius vieną, du smūgius ir pastoviai beveik kiekvieną dieną grasina fiziniu susidorojimu. Tėvui smūgių jis nesuduoda tik grasina fiziniu susidorojimu. Sūnus pasako tiek jai, tiek tėvui, kad jis vienas nori gyventi bute, nori būti šeimininkas, tačiau mokėti už paslaugas jis nenori ir nemoka. 2019 m. sausio 20 d. apie 21.40 val. jai su sutuoktiniu ir iš užsienio į svečius atvykusia dukra, būnant svetainės kambaryje, kur jai gulint, o sutuoktiniui ir dukrai sėdint, sūnus praeidamas pro šalį, nieko nesakydamas, smogė stipriai vieną kartą kumščiu jai į kairį smilkinį, mano, kad jis būtų smogęs dar kartą, tačiau šalia sėdėjęs sutuoktinis sugriebė sūnų už rankos, tuomet sūnus visas drebėdamas iš pykčio užsimojo tėvui ir pro sukastus dantis pasakė „ar ir tu nori?“, tačiau susilaikė, nesmogė tik pridėjo kumštį tėvui prie veido. Dukra nesikišo, nieko nesakė tik ėmė verkti, šeimoje yra dar viena dukra, kuri gyvena Vilniuje ir taip pat buvo atvykusi, o iš namų išvyko verkdama dėl brolio elgesio. Kai sūnus įėjo į savo kambarį sutuoktinis iškvietė policiją. Jie su sutuoktiniu yra beviltiškoje padėtyje, bijo sūnaus veiksmų jų atžvilgiu, kadangi jis yra alkoholikas, jam reikalingas gydymas, tačiau gydytis jis nesutinka, sūnų dažnai ištinka alkoholinės psichozės, kurių metu jam ima vaidentis, jų šeimoje niekas nevartoja alkoholio tik sūnus. Medikų pagalba dėl sūnaus suduoto smūgio jai reikalinga nebuvo, pas medicinos ekspertus kreiptis atsisako, kadangi sužalojimo žymės nėra, galva jai skauda, svaigsta, tačiau jokių žymių nėra (b. l. 93-95).
Liudytojas P. J. parodė, kad 2019 m. sausio 20 d. apie 21.40 val. jai su sutuoktine V. J. ir iš užsienio į svečius atvykusia dukra, būnant svetainės kambaryje, kur sutuoktinė gulėjo ant sofos, o jis su dukra sėdėjo, neblaivus sūnus R. J., praeidamas pro šalį, nieko nesakydamas, smogė vieną kartą kumščiu savo motinai į kairią galvos pusę, po ko sutuoktinė pašoko, susiėmė už galvos, o jis tuo momentu sugriebė sūnų už rankos ir sulaikė, kad nesuduotų sutuoktinei smūgių daugiau. Jo sulaikytas sūnus apimtas pykčio ir drebėdamas užsimojo kumščiu jam ir pro sukastus dantis pasakė „ar ir tu nori?“, tačiau jis jam nieko nesakė ir jis nesmogė, susilaikė tik pridėjo kumštį jam prie veido. Dukra nesakė nieko tik ėmė verkti, šiomis dienomis jų namuose svečiavosi ir kita dukra, kuri dėl brolio elgesio iš namų išvyko taip pat verkdama. Sūnus motinai sudavė smūgį be jokio konflikto ir priežasties, jie į jį netgi nekreipė dėmesio, o jis smogė motinai. Jam smūgių jis niekada nėra sudavęs, o motinai jis suduoda dažnai pavienius ir skaudžius smūgius, dėl kurių sužalojimo žymių nelieka, šį kartą taip pat neliko žymių. Policiją sūnui yra iškvietęs keletą kartų, tačiau jo elgesys jų atžvilgiu nepasikeitė. Šį kartą taip pat iškvietė policiją, kadangi su sutuoktine yra beviltiškoje padėtyje, bijo sūnaus veiksmų jų atžvilgiu, kadangi jis jiems grasina fiziniu susidorojimu. Sūnus nori bute gyventi vienas ir dažnai jiems išsako, kad jie jam nereikalingi, tačiau mokėti už buto paslaugas, kategoriškai atsisako ir nemoka, maisto taip pat neperka, sūnus šeimoje jaučiasi už visus viršesnis ir pranašesnis, jis su sutuoktine pilnai jį išlaiko, nes jis savo uždirbtus pinigus prageria. Sūnus yra alkoholikas, jį dažnai ištinka alkoholinės psichozės, kurių metu jam ima vaidentis. Šio įvykio metu jis nenukentėjo (b. l. 107-109).
2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos I. D. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato mobilaus būrio vyriausiosios patrulės G. R. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2018 m. gegužės 3 d. apie 17.08 val. adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. V. J. namuose sumušė sūnus R. J.. V. J. su alkotesterio matuokliu nustatytas 0,71 promilių neblaivumo laipsnis. R. J. su alkotesterio matuokliu nustatytas 2,86 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 1-2).
2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyriausios patrulės G. R. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ nurodyta, kad policiją kvietė kaimynė A. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 3 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), bute sūnus R. J. priėjęs prie mamos V. J. iš nugaros, paėmė rankomis už kaklo ir smaugė. Jai sukėlė fizinį skausmą. Moters kaklas buvo paraudęs. V. J. nustatytas 0,71 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 10-13).
2018 m. gegužės 8 d. apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėta CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, kuriame užfiksuota kaip atvykę policijos pareigūnai užeina į butą. Pareigūnams paklausus, kas nutiko, moteris atsako, kad jos sūnus visą savaitę geria, kad ją pradėjo smaugti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareigūnams moteris papasakoja, kad sūnus ją pastoviai „reketuoja“, pinigų jis neturi. Pareigūnams paprašius papasakoti, kas nutiko, moteris pasako, kad virtuvėje ji gamino maistą ir sūnus atėjęs iš už nugaros paėmė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, norėjo ir mušti, tačiau jos sutuoktinis ją užstojo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Paklausus ar buvo anksčiau smurtauta, moteris atsako, kad pastoviai, tačiau policijos nekvietė. Pareigūnei paklausus, ar moteris yra vartojusi alkoholio, ši atsako, kad ne. Medikų moteris atsisakė, spaudimą pasimatuos pati savo asmeniniu aparatu. Prieš užeinant į butą moteris perspėja pareigūnus būti atsargiems, nes sūnus yra agresyvus. Pareigūnams užėjus į butą vyriškas balsas agresyviai klausia : „Kas domina?“ (ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad tai R. J.). Pareigūnams paklausus R. J., ar jis smaugė savo motiną, šis atsakė, kad buvo jai tik už kaklo paėmęs, bet jos nesmaugė. Pareigūnai liepia R. J. apsirengti, pasiimti piniginę, nes bus vežamas į policijos komisariatą. Kitas vyriškas balsas (ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad tai P. J.) sako, kad viską matė, kad sūnui „važiuoja stogas“ ir jam reikia gydytis. V. J. nustatytas 0,71 promilių neblaivumo laipsnis, tačiau moteris sako, kad nieko nevartojo, išskyrus lašelius. P. J. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 25-27).
2018 m. gegužės 3 d. 17.55 R. J. alkotesteriu buvo nustatytas 2.86 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 38).
2018 m. gegužės 10 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, kuris 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos Viktorijos Teišerskienės patvirtintas (b. l. 58-60, 61).
2019 m. sausio 22 d. priimtas nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą 01-1-20682-18, kuris 2019 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos Eglės Žakevičiūtės patvirtintas (b. l. 69-70, 71).
2019 m. sausio 23 d. priimtas nutarimas sujungti ikiteisminius Nr. 01-1-20682-18 ir Nr. 01-1-02890-19, tyrimui suteikiant Nr. 01-1-20682-18 (b. l. 76-77).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. J. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. sausio 20 d. apie 21.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), sūnus R. J. girtavo savo kambaryje. Išėjęs iš savo kambario ir pamatęs, kad ji guli lovoje priėjo ir trenkė su kumščiu vieną kartą į galvos sritį. Taip pat bandė suduoti ir vyrui, kuris bandė ją užstoti, bet nesudavęs išėjo į savo kambarį. V. J. medikų pagalbos atsisakė, ant moters veido smurto žymių nesimatė. V. J. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas, R. J. buvo nustatytas 3,67 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 78-82).
2019 m. vasario 1 d. apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusioji V. J. atvykusiems policijos pareigūnams parodo, jog jai gulinčiai ant sofos, pro šalį praeidamas sūnus R. J. vieną kartą kumščiu smogė į kairę veido pusę ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. V. J. parodymus patvirtina jos sutuoktinis P. J. ir moteris prisistačiusi R. J. seserimi. Pareigūnai R. J. nustatė 3,67 promilių neblaivumo laipsnis, o V. J. 0,00 promilių blaivumą (b. l. 111-115).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: suėmė abiem rankomis motinai V. J. už kaklo ir smaugė ją, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; be to, smogė vieną kartą kumščiu gulinčiai motinai V. J. į kairį smilkinį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo R. J. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nukentėjusiosios V. J., liudytojų P. J. parodymais, apžiūros protokolais. Kaltinamojo R. J. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - motinai.
R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis R. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – darbingo amžiaus, bet nedirba (b. l. 121), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, neteistas (b. l. 124-126), administracine tvarka baustas (b. l. 122-123), kaltę pripažino, nusikaltęs gailisi, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. J. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį artimą vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. R. J. su bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (b. l. 167-169). Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi. Siekiant padėti kaltinamajam R. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
R. J. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant jį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. J., bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios V. J. arčiau nei 100 metrų atstumu, panaikintinos, pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 155-157, 164-166).
Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2018 m. gegužės 4 d. 14.40 val. (viena para) (b. l. 41-44), nuo 2019 m. sausio 20 d. 22.10 val. iki 2019 m. sausio 22 d. 16.20 val. (dvi paros) (b. l. 150-152, 153-154).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais iš įvykių vietų, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gegužės 3 d. nusikaltimas) ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 20 d. nusikaltimas) ir paskirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį baudžiamąjį įsakymą R. J. paskirti – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dešimt mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2018 m. gegužės 4 d. 14.40 val. (vieną parą), nuo 2019 m. sausio 20 d. 22.10 val. iki 2019 m. sausio 22 d. 16.20 val. (dvi paras) ir laikyti, kad yra atliktos 6 (šešios) laisvės apribojimo bausmės dienos.
R. J. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant jį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. J., bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios V. J. arčiau nei 100 metrų atstumu, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais iš įvykių vietų - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti R. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.