- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- 1-11-474/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Kaltinamasis
- D. J.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
D. J. , gim. 1985-01-14, Kretingoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ autokrautuvo vairuotoju, anksčiau teistas:
2016-06-21 pagal BK 140 str. 2 d., 64¹, 65 str. - galutinė bausmė - 4 mėnesiai viešųjų darbų, dirbant pirmą mėnesį 24, likusius 3 mėnesius po 30 val. visuomenės labui, viso 114 val. viešųjų darbų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:
D. J., gyvendamas (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2016-06-21 teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. kartu su viešųjų darbų bausme jam paskirta BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, be to 2016-07-26 Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriuje pasirašytinai supažindintas su teisinėmis pasekmėmis už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, laikotarpiu nuo 2016-07-26 iki 2016-11-18 tyčia vengė vykdyti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nesant objektyvių priežasčių iki teismo nustatyto termino pagal programą numatytų paskaitų neišklausė.
Kaltinamasis D. J. dėl jam pareikštų įtarimų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turėjo atlikti iki 2016-11-18. Nors ir suprato, kokios pasekmės laukia už baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdymą, rimtai šių programų nevertino ir nesistengė jų vykdyti. Darbe buvo daug darbo, darbdaviams apie priemonę nesakė, neprašė, kad išleistų iš darbo. Gailisi. Pažada paskirtą įpareigojimą įvykdyti (b. l. 62).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo veika įrodyta Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pranešimu, bausmės, auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano duomenimis, elgesio pataisos programos užsiėmimų apskaitos tvarkaraščio duomenimis, VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis.
Iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus pranešimo nustatyta, kad D. J. į probacijos įskaitą įtrauktas 2016-07-18. Smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose turėjo dalyvauti 2016-08-01, bet neatvyko. Taip pat neatvyko ir kitu paskirtu laiku - 2016-08-08, 2016-08-22, 2016-08-26, 2016-08-29. 2016-09-19 dalyvavo 2 užsiėmimuose, 2016-10-10 į užsiėmimus ir vėl neatvyko (b. l. 1).
Iš bausmės, auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano duomenų nustatyta, kad numatyta vykdymo pabaiga 2016-11-18, D. J. su planu supažindintas pasirašytinai, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 2-6).
Iš elgesio pataisos programos užsiėmimų apskaitos tvarkaraščio duomenų nustatyta, kad užfiksuota, jog D. J. 2016-08-01, 2016-08-08, 2016-08-22 neatvyko į užsiėmimus (b. l. 19).
Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenų nustatyta, kad D. J. buvo nedarbingas 2016-07-18-2016-08-01, kitų nedarbingumo laikotarpių vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę laikotarpiu neužfiksuota (b. l. 25).
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo D. J. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str., nes nustatyta, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis D. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – D. J. anksčiau teistas, kaltę pripažino visiškai, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – bauda.
Kadangi kaltinamasis D. J. prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. ir skirti jam 6 MGL (225,96 Eur) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., ir paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir galutinę bausmę nustatyti – 4 MGL (150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų ir 64 euro ct)) dydžio baudą.
Išaiškinti D. J., kad nesutikdamas su piniginės baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, D. J. per 2 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.