- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-05
- Bylos Nr.
- ATP-451-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00186-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas 2013 m. sausio 9 d. R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. sausio 9 d., apie 00.40 val., Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 18 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimu R. R. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 2 500 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Nurodo, kad, vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Ne kartą teismų praktikoje yra pažymėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl kaltumo turi būti pašalinti, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Apelianto R. R. teigimu, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad liudytojas J. G. parodė, jog įvykio dieną kartu su juo, R. R., V. M. (pastarasis po įvykio mirė, todėl nebegalėjo būti apklaustas šioje byloje) nuo 19.00 val. iki 24.00 val. prekybos centre „Studlendas“ žaidė boulingą, gėrė alų. Išėjus iš „Studlendo“ J. G. jo, R. R., paprašytas atsisėdo prie jo automobilio „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvairavo jo automobilį iki jo namų, o prie šaligatvio radęs vietą, automobilį pastatė. Iš paskos jam kitu automobiliu važiavo jis, R. R., ir V. M.. J. G., išlipęs iš jo, R. R., automobilio, raktelius paliko spynelėje, persėdo į V. M. automobilį.
Apeliantui R. R. nesuprantama, kodėl teismas, nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi tik policijos pareigūnų D. M. ir E. R. parodymais, kurie, apelianto teigimu, prieštarauja liudytojų parodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms. R. R. pažymi, jog bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo nustatyta, kad šis įvykis buvo filmuojamas stacionaria vaizdo kamera, esančia policijos pareigūnų automobilyje, tačiau skundžiamame teismo nutarime nėra nurodyta, kad įvykis buvo filmuojamas, nors tai patvirtino patys policijos pareigūnai. Tačiau įvykio filmuota medžiaga prie bylos nepridėta, įrašas nuslėptas, kadangi jame užfiksuotos aplinkybės, kurias, apelianto teigimu, paliudijo liudytojas J. G.. Gautoje Kelių policijos biuro pažymoje nurodyta, kad įrenginys neveikė.
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-540 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo pakeitimo“ 101 (1) p. nurodyta, kad visais atvejais, kai patruliniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, iš jų ir asmens kaltė. Apeliantas pažymi, kad ATPK 126 str. 4 d. dispozicijoje numatyta veika gali būti padaroma tik tyčia. R. R. teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, jo kaltės nekonstatavo. Apeliantas pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, kartu ir jo, R. R., pateiktą versiją, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, t. y. įvertinti visus – tiek jį kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Šalies argumentai
R. R. teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013-05-17 nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, todėl padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.
Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliantas mano, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, be pagrindo netyrė, kodėl policijos automobilis buvo naudojamas tarnybai su sugedusia įranga, visiškai netyrė vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių – kaltės, todėl byla nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta. R. R. pabrėžia, kad įvykio dieną jis automobilio nevairavo, todėl negali atsakyti už tai, ko nepadarė. Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažindamas jį, R. R., kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir neteisingai paskyrė nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuras prašo R. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutarimu R. R. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog R. R. kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir tvirtina, jog įvykio metu automobilio nevairavo, nes buvo išgėręs alkoholio, todėl paprašė draugo J. G., kad šis parvairuotų jo automobilį iki namų, tai jis ir padarė, o bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino šias aplinkybes. Tačiau tokią apelianto versiją apylinkės teismas motyvuotai paneigė byloje surinktų bei teismo skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog R. R. savo veiksmais padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
R. R. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą byloje įrodyta 2013 m. sausio 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), policijos pareigūnų D. M. ir E. R. tarnybiniais pranešimais (b. l. 6, 7) ir šių pareigūnų parodymais teisme, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5).
R. R. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ir pateiktame apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apylinkės teismas argumentuotai paneigė R. R. teisme iškeltą versiją, jog jis automobilio nevairavo, remdamasis išsamiais ir nuosekliais policijos pareigūnų pirminiais paaiškinimais, t. y. pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis bei policijos pareigūnų parodymais teisme, kuriais netikėti nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai pažinojo R. R. ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Apklausiami kaip liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu minėti policijos pareigūnai, kurie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, aiškiai ir nuosekliai parodė, jog pamatę įtartinai greitai slidžia kelio danga važiuojantį automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą dėl nesaugaus vairavimo, sekė šį automobilį važiuodami iš paskos, o automobiliui sustojus, prie jo priėjo E. R. ir automobilyje buvusio R. R. pareikalavo dokumentų, o kilus įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus, – pareikalavimo pasitikrinti blaivumą. Abu policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, jog aiškiai matė, kad automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų, išskyrus R. R., nebuvo. Taip pat nurodė, kad jokių kitų asmenų, išskyrus automobilį „Rover 75“ lydėjusiame automobilyje „Toyota Land Cruiser“ sėdėjusį asmenį, įvykio vietoje taip pat nebuvo. Be to, tarnybinius pranešimus surašę ir kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai E. R. ir D. M. parodė, jog R. R. iš karto neneigė, kad vairavo automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, tai daryti kategoriškai atsisakė ir, skirtingai nei nurodė iš pradžių, jau tvirtino, kad automobilio nevairavo, taip paneigdamas savo pirminius teiginius apie tai, kad pats parvairavo automobilį nuo prekybos centro „Studlendas“. Remiantis policijos pareigūnų parodymais teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis įvykio aplinkybėmis nustatyta, jog R. R. pastariesiems nurodė, jog važiavo nuo prekybos centro „Studlendas“, o jį automobiliu „Toyota Land Cruiser“ lydėjo verslo partneris. Pareikalavus pasitikrinti blaivumą, R. R. tai daryti atsisakė, tvirtindamas, jog automobilio nevairavo, o tik jame sėdėjo. Tačiau, kaip minėta, policijos pareigūnai aiškiai ir kategoriškai patvirtino, kad automobilyje „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kitų asmenų, išskyrus R. R., nebuvo.
Kaip minėta, policijos pareigūnai E. R. ir D. M. tiesiogiai matė, kad automobilį „Rover 75“ nuo prekybos centro „Studlendas“ parvairavo vienas asmuo, nes kilus įtarimui dėl įtartinai greitai slidžia kelio danga važiuojančio šio automobilio, sekė jam iš paskos, o sustojus kieme, iš karto priėjo prie šio automobilio ir aiškiai matė, kad jame, išskyrus, kaip vėliau nustatė – R. R., kitų asmenų nebuvo, taip pat nurodė, kad jokių kitų asmenų, išskyrus automobilį „Rover 75“ lydėjusiame automobilyje „Toyota Land Cruiser“ sėdėjusį asmenį, įvykio vietoje taip pat nebuvo. Taigi, remiantis policijos pareigūnų E. R. ir D. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir pastarųjų parodymais teisme, galima pagrįstai teigti, jog pareigūnai aiškiai suprato, kad automobilį vairavo R. R.. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai E. R. ir D. M. pažinojo R. R. ir būtų suinteresuoti pastarąjį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti.
Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė R. R. ir kaip liudytojo apklausto pastarojo draugo J. G. teisme duotais parodymais, kad automobilį „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo prekybos centro „Studlendas“ parvairavo J. G., paprašytas R. R., kuris, kaip pats teigia, negalėjo vairuoti automobilio dėl girtumo, ir pagrįstai šiuos R. R. ir liudytojo J. G. parodymus vertino kritiškai, atitinkamai kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės ir R. R. draugo J. G. norą padėti draugui išvengti atsakomybės, nes tokius R. R. ir liudytojo J. G. parodymus paneigia anksčiau minėti tiesiogiai įvykyje dalyvavusių ir išsamiai bei nuosekliai įvykio aplinkybes nurodžiusių policijos pareigūnų pirminiai paaiškinimai (tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės) ir jų parodymai teisme, kuriais netikėti nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.
Nors R. R. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teigė, jog automobilį „Rover 75“ vairavo ne jis, o J. G., o jis važiavo kartu su V. M. kitu automobiliu „Toyota Land Cruiser“ ir tik atvažiavus į namo kiemą, jis nuėjo į savo automobilį pasiimti savo daiktų ir išjungti prietaisus, tačiau tokią įvykio versiją R. R. iškėlė tik teisme ir tik po to, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai buvo apklausti policijos pareigūnai ir tik po to, kai paaiškėjo, jog policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje dėl techninių kliūčių neveikė filmavimo įranga. Tuo tarpu iš policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų įvykio aplinkybių ir policijos pareigūnų parodymų teisme matyti, jog R. R. pareigūnams nenurodė, kad jo automobilį „Rover 75“ nuo prekybos centro „Studlendas“ į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą parvairavo ne jis, o jo draugas J. G., priešingai – nurodė, kad važiavo nuo prekybos centro „Studlendas“, o jį automobiliu „Toyota Land Cruiser“ lydėjo verslo partneris V. M., kuris šiuo metu yra miręs. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią pirminę R. R. įvykio versiją vertino kaip realiai atitinkančią įvykio aplinkybes, kadangi, kaip minėta, policijos pareigūnai patvirtino, jog aiškiai matė, kad tiek automobiliu „Rover 75“, tiek automobiliu „Toyota Land Cruiser“ važiavo po vieną asmenį. Be to, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu policijos pareigūnai nurodė J. G. matantys pirmą kartą bei patvirtino, kad tikrai ne jis vairavo automobilį „Rover 75“. Teismas pagrįstai R. R. ir liudytojo J. G. parodymus kritiškai vertino ir dėl to, jog neįtikėtina, kad būdamas su verslo partneriu prekybos centre „Studlendas“ boulinge bei vartodamas alkoholinius gėrimus (tokias aplinkybes nurodė pats R. R.), jis savo asmeninius daiktus – mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę būtų palikęs automobilyje ir tik po to, eidamas namo, būtų šiuos daiktus pasiėmęs iš savo automobilio. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nutarime, R. R. siekį išvengti administracinės atsakomybės rodo ir tai, kad jis po to, kaip pareigūnai jo pareikalavo pasitikrinti neblaivumą, pažeidimo nepripažino, nors iki šio reikalavimo pareigūnams nurodė, kad automobilį „Rover 75“ vairavo būtent jis, bei siekė papirkti policijos pareigūnus, o teisme parodymus pageidavo duoti tik po to, kai bus apklausti policijos pareigūnai bei paaiškėjus, kad nėra įvykį galėjusios užfiksuoti vaizdo medžiagos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. R. apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog jis jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto R. R. skundo argumentai visiškai paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikytini tik jo gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. R. R. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Nuobauda pažeidėjui paskirta teisingai, nepažeidžiant ATPK reikalavimų, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir į pažeidėjo asmenybę.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.