Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2008-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-358-386/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2008-07-31
Bylos Nr.
II-358-386/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pažeidėjas
L. Z.
Nukentėjusysis
M. M., R. M.
Advokatai
Valdas Raudonis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-358-386/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 78.3 (S)
Bylos kategorija 2.6KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMAS2008 m. liepos 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Linai Lesnikovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. Z., jos atstovui advokatui Valdui Raudoniui, nukentėjusiesiems M. M. ir R. M., 2008-07-28 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal L. Z. skundą dėl Šilalės rajono policijos komisariato 2008-04-08 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnas 2007-05-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 63), kuriame nurodė, kad L. Z. 2007-04-14 14.25 val. Šilalės rajono, Rubinavo kaimo, kelio Šilalė-Šilutė 7 km., vairavo automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir lenkdama ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę, nepastebėjo tuo metu ją lenkusio automobilio „Peugeot 406“, kurio vairuotojas vengdamas susidūrimo nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį ir vertėsi. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Peugeot 406“ ir susižalojo jame važiavusi keleivė. Šiais veiksmais L. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51, 53, 180.1, 275 punktų reikalavimus. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 6 dalį.

Šilalės rajono policijos komisariato policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas (toliau – Institucija) 2007-05-31 nutarimu (b.l. 64) L. Z. pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį paskyrė 100 litų baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 750 litų baudą, ir vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 750 litų baudą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (b.l. 76-78) 2007-05-31 nutarimas dalyje dėl L. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį panaikintas ir administracinė byla šioje dalyje perduota nagrinėti iš naujo tai pačiai institucijai. Kitoje dalyje dėl L. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį nutarimas paliktas galioti.

Institucijai papildomai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2008-04-08 nutarimu (b.l. 86) L. Z. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskyrė 100 litų baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 750 litų baudą, ir vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 750 litų baudą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. skundu (b.l. 3) prašo nutarimą pakeisti, neskiriant nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad automobilio „Peugeot 406“ vairuotojas lenkimo manevrą pradėjo pažeisdamas KET reikalavimus. Manevras pradėtas prieš posūkį, todėl tikėtis atlikti jį saugiai buvo labai rizikinga. Pateikiant eismo įvykio schemą ekspertizės centro specialistui, kelio ruožas iki kilometrinio ženklinimo ženklo „56/2“ yra nematomas, todėl tikėtis objektyvios, aiškios išvados dėl eismo įvykio mechanizmo ir atsakymo į užduotus klausimus, nėra galimybės. Be to, automobilis „Peugeot 406“ važiavo daug didesniu greičiu nei leidžiama šiame kelyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. ir jos atstovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. L. Z. atstovas advokatas V.Raudonius nurodė, jog Institucija ir specialistas, kuriam buvo pavesta atlikti tyrimą L. Z. administracinėje byloje, nenustatė 2007-08-09 Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų būtinų ištirti aplinkybių.

Nukentėjusieji M. M. ir R. M. prašo skundo netenkinti.

Nukentėjusioji R. L. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime (b.l. 98) nurodė, kad su skundu nesutinka, nutarimas priimtas vadovaujantis specialisto išvada. Institucijos atstovas neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui ir nukentėjusiajai R. L. nedalyvaujant.

Konstatuojama.

ATPK 127 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numato administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą.

Teismas, nagrinėdamas skundą, turi spręsti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmuose yra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams būdingi keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualiausi objektyviosios pusės elementai - veika, pasekmės ir jų priežastinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 81 straipsnis įtvirtina teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai iširti visas bylos aplinkybes, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (b.l. 76-78), kuriuo nutarimas dalyje dėl L. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį panaikintas ir administracinė byla šioje dalyje perduota nagrinėti iš naujo tai pačiai institucijai, buvo konstatuota, kad reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Faktinių aplinkybių nustatymui būtina rinkti šiuos naujus įrodymus: 1) nustatyti ar leistinoje vietoje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei nukentėjusysis M. M. lenkė transporto priemones, 2) nustatyti automobilių važiavimo greitį; 3) išsiaiškinti, kokiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo M. M. veiksmai.

Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2008-02-21 specialisto išvada Nr. 11K-341(07) (b.l. 81-85).

Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu kelio ilgio atžvilgiu galima būtų tarpusavyje susieti įvykio vietoje aptiktų automobilio „Peugeot 406“ slydimo pėdsakų išsidėstymą ir priešpriešines eismo juostas skiriančių kelio ženklinimo linijų išsidėstymą. Automobilio „Peugeot 406“ slydimo pėdsakai aprašyti neinformatyviai: nenurodytas tikslus kiekvieno iš pėdsakų išsidėstymas ir konfigūracija, neaišku koks yra ir kaip visame ilgyje keičiasi ratais palikto slydimo pėdsako piešinio pobūdis, kryptis. Nėra duomenų apie kelio sankasos šlaito aukštį ir plotį, pakelės reljefą. Nėra konkrečių duomenų apie aptiktų automobilio vertimosi pėdsakų pobūdį, formą išsidėstymą. Dėl nurodytų duomenų stokos negalima nustatyti tikslių automobilio „Peugeot 406“ judėjimo aplinkybių paliekant slydimo pėdsaką (-us) bei skaičiuojant nustatyti jo važiavimo greitį prieš eismo įvykį. Specialistas pateikė išvadą, kad dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Peugeot 406“ važiavimo greičio. Teismas konstatuoja, kad specialisto išvada nepaaiškina šios ir kitų svarbių aplinkybių, kurios buvo nurodytos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, kaip papildomai išaiškintinos.

Teismo posėdžio metu L. Z. paaiškino, kad važiavo leistinu greičiu, priartėjusi prie traktoriaus įsitikino, kad jos vairuojamo automobilio priekyje ir gale nieko nėra, pradėjo lenkimo manevrą. Įpusėjus lenkimui, susilyginus su traktoriaus tempiama priekaba, ji pamatė, kad dideliu greičiu iš galo parvažiuoja nukentėjusiojo mašina, ir ji nespėjo pasitraukti atgal į savo vietą ar pristabdyti mašinos. Sustojusi L. Z. pamatė, kad mašina viduryje kelio pradėjo čiuožinėti į visas puses ir nusirito į griovį. Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens paaiškinimus patvirtina ir liudytojos E. Č., važiavusios kartu su L. Z., parodymai teismo posėdžio metu.

Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemų matyti, kad kelias toje vietoje, kurioje prasideda automobilio „Peugeot 406“ slydimo žymės yra paženklintas kelio ženklinimo linija – artėjimo linija (b.l. 65) (KET 2 priedo 1.6 punktas), t.y. siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Pažymėtina, kad nuo vietos, kurioje prasideda automobilio „Peugeot 406“ slydimo žymės iki sankryžos su šalutiniu keliu yra 36 metrų atstumas, paženklintas artėjimo linija. Atsižvelgiant į L. Z. paaiškinimus, kad ji jau buvo įpusėjusi lenkimo manevrą, toks atstumas laikytinas pakankamu jai užbaigti lenkimo manevrą. Teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Z. būtų pažeidusi kelių ženklinimo reikalavimus ar nesilaikiusi visų būtinų atsargumo priemonių.

Automobilio „Peugeot 406“, vairuojamo M. M., keleivė M. L. teismo posėdžio metu paliudijo, kad matė, jog automobilis „Peugeot 406“ važiavo 160 km/h greičiu, pakalnėje pamatė traktorių ir automobilį, tada greitis sumažintas iki 140 km/h, ji nespėjo net sureaguoti kaip automobilis vertėsi. Teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog M. M., vairuodamas automobilį, ženkliai viršijo leistiną greitį. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio plano (b.l. 37-38, 39) matyti, kad automobilio „Peugeot 406“ slydimo žymių ilgis yra 91,4 m., būtinga itin dideliu greičiu važiuojančio automobilio stabdymui. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kelias yra vingiuotas, matomumas prastas.

Taip pat pabrėžtina, kad specialisto išvada nevienareikšmiška. Išvados 2 punkte nurodoma, kad „techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „Mitsubishi Galant“ vairuotoja L. Z. <...> šiame kelio ruože privalėjo nevykdyti priekyje važiavusio nenustatyto traktoriaus su priekaba lenkimo“, o 3 punkte teigiama, kad „techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio „Peugeot 406“ vairuotojas M. M. <...> privalėjo nepradėti priekyje lėčiau važiavusių transporto priemonių lenkimo, o jeigu vykdė lenkimą, privalėjo lenkimo manevrą nutraukti, tai yra sumažinti važiavimo greitį ir persirikiuoti į dešinę eismo juostą, važiuoti paskui priekyje važiuojančias transporto priemones saugų eismą užtikrinančiu atstumu“. Teismas konstatuoja, kad specialisto išvada neatsakė į klausimą, kurio asmens veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su veika.

Teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas M. M. administracinės atsakomybės klausimas, tačiau sprendžiant L. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą, negali būti vertinami tik jos vienos veiksmai nusižengimo objektyviosios pusės aspektu, neatsižvelgiant į kito eismo įvykio dalyvio veiksmus. Priežastinio ryšio situacija turi būti vertintina taip pat ir L. Z. kaltės požiūriu. Nes išaiškėjus, jog nepriklausomai nuo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, autoavarijos nebuvo galima išvengti dėl nukentėjusiojo veikos, tokiu atveju Kelių eismo taisykles pažeidusio asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn būtų siejamas su objektyviu pakaltinimu, kuris administracinėje teisėje negali būti taikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-2033/2007).

Įvertinęs faktines bei teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra įrodyta, kad L. Z. būtų pažeidusi KET, ir kad jos veiksmai būtų priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir asmens lengvu kūno sužalojimu. Darytina išvada, kad pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį L. Z. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai.

Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu L. Z. patraukta administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo automobilį neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (b.l. 76-78) Institucijos 2007-05-31 nutarimas panaikintas tik dalyje dėl L. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Kitoje dalyje dėl L. Z. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį nutarimas paliktas galioti.

Pažeidimo padarymo metu galiojusios ATPK 123 straipsnio redakcijos 6 dalis numatė administracinę atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Teismas konstatuoja, kad L. Z. už aptariamą veiką yra patraukta administracinėn atsakomybėn, 2007-05-31 nutarimas šioje dalyje nepanaikintas, todėl nėra pagrindo jos bausti antrą kartą už tą pačią veiką.

Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos <...>. Administracinė nuobauda, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę (ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalys). ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus terminus, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.

Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio, įvykusio 2007-04-14, priimtas 2007-05-09 (b.l. 59). Institucija 2007-07-05 nutarimu pratęsė L. Z. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 71). Institucija, pakartotinai išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamą nutarimą priėmė 2008-04-08 (b.l. 86). Taigi, dėl minėto eismo įvykio nebegalima bylą grąžinti Institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas naikintinas ir L. Z. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti. Panaikinti Šilalės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2008-04-08 nutarimą Nr. 39-5-16-489, kuriuo L. Z. pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį paskirta 100 litų bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį – 750 litų bauda, ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 750 litų bauda, ir L. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė