- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- P-261-71-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-01983-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6-2296-870/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis 2010 m. balandžio 11 d. surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2010 m. balandžio 11 d. apie 15.40 val. Vilniuje, Goštauto - Jasinskio g. vairavo automobilį Mitsubishi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši yra atimta. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 238 punkto reikalavimus
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarimu J. V. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo paskirta 2500 Lt bauda, dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo paskirta 150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus nuobaudas J. V. galutinai paskirta 2500 litų bauda.
II.
J. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad nors Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. nutarimu atėmė J. V. teisę vairuoti transporto priemones, minėtą nutarimą J. V. apskundė 2010 m. balandžio 6 d. apeliacine tvarka. Todėl 2010 m. balandžio 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje (t. y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje) nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu (esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo momentas siejamas su sprendimo įsiteisėjimo momentu (žr. pvz. adm. bylas Nr. P15-69/2005, Nr. P415-233/2007). Taigi nagrinėjamu atveju teismo nutarimo įsiteisėjimo data yra atskaitos taškas nuo kurio yra skaičiuojamas terminas kreiptis dėl bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarimas įsiteisėjo 2010 m. gegužės 15 d., todėl būtent nuo nutarimo įsiteisėjimo skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2010 m. lapkričio 9 d., t. y. žymiai praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašo atnaujinti termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog J. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6-2296-870/2010 yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl prašymas negali būti tenkinamas ( ABTĮ 159 str. 1 d.). Konstatavus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, pareiškėjos argumentai dėl proceso atnaujinimo pagrindų nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal J. V. prašymą.
Nutartis neskundžiama.