Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-511-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-14
Bylos Nr.
1A-15-511-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.: 1A-747-511/2009Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
NUTARTIS2010 m. sausio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjai Rimai Keblienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. gynėjo Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-09-28 nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nubaustas trisdešimties parų arešto bausme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą, o būtent: naktį iš 2008m. liepos mėn. 31 d. į 2008 m. rugpjūčio mėn. 01 d., tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) mstl. (duomenys neskelbtini) raj. iš V. G. priklausančio kombaino „FORTSMRIT E517“ kuro bako pagrobė 200 litrų žymėto dyzelinio kuro bendros 560 Lt. vertės, padarydamas nukentėjusiajam V. G. 560 Lt. turtinę žalą.

J. M. gynėjas A. Koskus skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-09-28 nuosprendį ir vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nuosprendį prašo panaikinti – atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Gynėjas nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį pripažinti J. M. kaltu pagal BK 178 str. 2 d., nenurodė jokių motyvų, kodėl J. M. negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas nuosprendyje konstatavo visas aplinkybės sudarančias pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., tačiau ignoravo jo, gynėjo, bei J. M. prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą kadangi J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam V. G. padaryta žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis darys nusikalstamas veikas. Nurodo, kad teismas, pripažindamas J. M. padarytą nusikalstamą veiką sunkinančia aplinkybe, turėjo omenyje, kad J. M. ateityje darys nusikalstamas veikas. Tačiau, ši menama teismo išvada prieštarauja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 dalyje bei Konstitucijos 31 str. įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Teismas klaidingai pateikė J. M. duomenis, įvardydamas jį kaip teistą asmenį. J. M. atžvilgiu nėra priimtas joks įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, ką beje, teismas pats konstatavo.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skunde neteisingai nurodoma, jog pirmos instancijos teismas nuosprendyje pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad J. M. ateityje darys nusikalstamas veikas. Nuosprendyje nėra nei tokio teiginio, nei nustatytos tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Sutiktina, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog J. M. yra pirmiau padaręs nusikalstamą veiką ir teistas, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu 2009-09-07 apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 135 str. 1d. ir 284 str. 1d. J. M. dar nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau J. M. BK 38 str. numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės netaikytinas.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., susitaikymas su nukentėjusiuoju asmeniu yra privaloma sąlyga. Pripažinti esant šiai sąlygai nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusysis V. G. nereiškė civilinio ieškinio ir nurodė pretenzijų J. M. neturįs, nes jo brolis atnešė pinigus ir sumokėjo už padarytą žalą ( b.l. 80), nesudaro pagrindo laikyti, jog kaltininkas ir nukentėjusysis susitaikė. Nei teisiamojo posėdžio protokole, nei kitoje bylos medžiagoje nėra jokio nukentėjusiojo paaiškinimo apie susitaikymą, susitaikymo faktas byloje nėra patvirtintas susitaikymo protokolu ar dar kaip nors kitaip. Be to, baigiamosiose kalbose nukentėjusysis prašė skirti J. M. švelnesnę baudą, o ne atleisti jį nuo atsakomybės ( b.l. 81).

Net ir tuo atveju, jei būtų visos BK 38 str. 1d. išvardintos sąlygos bei nesant aplinkybių, numatytų BK 38 str. 2d., dėl kurių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas, teismas gali taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau neprivalo. Teismas nuosprendyje privalo pagrįsti ir išsamiai motyvuoti BK 38 str. kaltinamajam taikymą, o ne tai, kodėl šio straipsnio kaltinamajam netaiko.

Teismas, J. M. bausmę paskyrė sankcijos ribose, atsižvelgęs į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių. Teismas įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Motyvuodamas bausmės skyrimą J. M., teismas pasisakė, jog veika padaryta tiesiogine tyčia, įsibraunant į saugyklą, dėl to yra pavojingesnė, su kuo kolegija sutinka. Be to, J. M., prašyme teismui neigė padaręs šią veiką ( b.l. 53), o tai rodo, jog jis nebuvo visiškai nuoširdus. Nepaisant to, teismas J. M. pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltinamasis kaltu prisipažino, gailėjosi. Teismas taip pat pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog kaltinamasis atlygino žalą. Taigi į šias skunde nurodytas aplinkybes, teismas atsižvelgė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

J. M. gynėjo Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eligijus GladutisAlgirdas GaputisEvaldas Vanagas