Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2014-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-652-900/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
1-652-900/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00234-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-652-900/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00234-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 10 klasių, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, yra kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2014 m. kovo 25 d. apie 8⁰⁰ val. D. B. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, laikydamas rankoje kirvį ir sakydamas nukentėjusiajai D. B.: „Sukaposiu gabalais“, grasino ją nužudyti, tokiais veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) G. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (39-40, 44-45 b. l.), kuriuose nurodyta, kad D. B. yra jo draugė, gyvena viename kaime. Jis su D. susitinka, bendrauja, geria alkoholinius gėrimus. Iki tol, kol išgeria, su D. B. sutaria gerai. Kai padaugina alkoholio. prasideda konfliktai. 2014 m. kovo 24 d. pradėjo gerti pas D. namuose. Kartu gėrė visą vakarą ir naktį. Kas įvyko ir dėl ko buvo iškviesta policija, neprisimena. Buvo išgėręs daug alkoholio, todėl nepamena, kad būtų grasinęs D. B. su kirviu. Bet neneigia, kad taip galėjo būti. Iš kur galėjo paimti kirvį, irgi neprisimena. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, D. B. atsiprašė.

Nukentėjusiosios D. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (15,16-18 b. l.), kuriuose teigiama, kad G. J. yra jos draugas. Jis atvažiavęs padeda ūkio darbuose. Jie kartais išgeria alkoholinių gėrimų. Su G. J. sutaria gerai. Konfliktai prasideda nebent tada, kai G. pavartoja per daug alkoholinių gėrimų. Per daugiau nei pusę metų, per kuriuos bendrauja su G., jis buvo užsipuolęs ją 3 kartus. 2014 m. kovo 24 d. pas ją namuose buvo G. Apie 1 val. dienos į svečius atvažiavo vaikystės laikų draugas D. L. Jis atsivežė pakuotę alaus. Ji, G. ir D. susėdo vartoti alkoholinių gėrimų, šnekučiavosi, klausėsi muzikos. Po išgertuvių, buvo dar šviesus paros metas, D. išvažiavo namo. Namie liko dviese su G. Ji kepė kugelį ir jie dar po truputį gurkšnojo likusį alų. Pavalgiusi ji alaus nebegėrė, nes jai kitą rytą reikėjo eiti dirbti į seniūniją, o G. gurkšnojo alų toliau. Vėlai, tikslaus laiko neprisimena, ji panoro miegoti, o G. ėmė lyg burbuliuoti. Kadangi norėjo ramiai išsimiegoti, pasakė, kad G. eitų lauk. Kur jis nuėjo išėjęs, nežino. 2014 m. kovo 25 d. ryte atsikėlė apie 6³⁰ val., nes 8 val. turėjo būti Bubių seniūnijoje. Pabudo, pradėjo ruoštis, būdama virtuvėje pamatė, kad G. išeina iš daržinės. Jis atėjo į namus, o ji jam pasakė, kad jis eitų lauk ir važiuotų pas mamą namo. G. tai nepatiko, jis pradėjo ant jos šaukti, keiktis. Tarp jų kilo konfliktas. Ką G. tiksliai sakė, neprisimena, nes dar jautėsi šiek tiek apsvaigusi nuo alkoholio. Pamena, kad jis sakė, kad ji iš namų neišeis. Pamatė, kad G. už kelnių priekyje yra užsikišęs nedidelį kirvį. Kada ir kokiomis aplinkybėmis, jis užsikišo kirvį, nematė. Kirvį visada laikydavo koridoriuje. G. supykęs išsitraukė kirvį, užsimojęs artinosi prie jos ir sakė, kad sukapos gabalais. Labai išsigando, todėl išbėgo iš namų į kiemą, o po to - į gatvę. Matė, G. ją dar šiek tiek vijosi, tik neprisimena, ar vydamasis jis turėjo rankose kirvį. Suprato, kad G. ketinimas galėjo būti realus, nes jis išgėręs tampa agresyvus. Be to, kiek žino, jis yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje. Dar kartą atsisukusi pamatė, kad G. sustojo ir jos namo kieme apsisukęs nuėjo namo durų link. Paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir paprašė pagalbos. Ji bijojo eiti namo, todėl ant keliuko laukė policijos pareigūnų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kartu įėjo į namą. Namo durys buvo užrakintos, kaip suprato, G. iš vidaus buvo užsirakinęs. Pareigūnai nusivedė G. į mašiną ir išvežė, o ją apklausė. G. jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereiškia.

Taip pat D. B. 2014 m. kovo 25 d. protokolu-pareiškimu (1 b. l.), 2014 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (4-8 b. l.), išrašu iš policijos duomenų bazės (9-13 b. l.), daikto (kirvio) apžiūros protokolu (21-23 b. l.), daikto (garso įrašo) apžiūros protokolu (28-30 b. l.), asmens blaivumo testu (alkotesterio rodmenimis) (31 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2014 m. kovo 25 d. G. J. nustatytas sunkus (3,79 promilių) girtumo laipsnis, 2014 m. balandžio 1 d. akistatos protokolu (48-49 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį teisingai kvalifikuota, nes yra visi būtinieji inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Žodžiai „sukaposiu gabalais“, išsakyti užsimojus kirviu, D. B. sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, nes kirviu galima sužaloti žmogų, atimti gyvybę. Vertinant pašalinio žmogaus akimis, grasinimas laikytinas konkrečiu ir realiu. Nenustatęs tarp įrodymų prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą skirti 6 mėn. viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn. Pagal BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 4 mėn. viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja prokuroro siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (71 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau de jure laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs (55-58 b. l.). Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK charakterizuojamas neigiamai, nes linkęs konfliktuoti su D. B., piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (68 b. l.). Nedirba, darbo biržoje registruotas, licencijuojamos veiklos nevykdo (59, 61-62 b. l.). Yra įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos klinikos pacientų registrą dėl abstinencijos būklės su delyru, vartojant alkoholį (64 b. l.), kituose psichikos sveikatos centruose ir ligoninėse nesigydė (66 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Už nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 m.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Skirti baudą mažai efektyvu, nes kaltinamasis nedirba, neturi savarankiškų, legalių, pakankamo dydžio pajamų. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (ir esant jo sutikimui), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių trukmė parenkama ženklia mažesnė už sankcijos vidurkį.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2014 m. kovo 25 d. 9⁵² val. iki 2014 m. kovo 26 d. 10²⁵ val. (dvi paras) (34-35 b. l.). Į atliktą viešųjų darbų bausmę santykiu 1:6 įskaitomos dvi laikino sulaikymo paros, jas prilyginant 12 viešųjų darbų valandų (mutatis mutandis BK 65 str. 1 d. 2 p. b pp.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (50-51 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

- kirvis, laikomas Šiaulių AVPK Šiaulių rajono PK daiktų saugykloje, kaip nusikalstamos veikos įrankis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.);

- kompaktiniai diskai su garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, G. J. skirtą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą viešųjų darbų bausmę įskaityti G. J. laikino sulaikymo laiką (dvi paras) ir laikyti, kad jis atliko 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Po įskaitymo nustatyti tokią viešųjų darbų atlikimo tvarką: kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirti po 17 (septyniolika) valandų (iš viso – 68 valandas iš skirtų 80 valandų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- kirvį, laikomą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK daiktų saugykloje, sunaikinti;

- kompaktinį diską su garso įrašu, kuris prisegtas prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. J., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmės rūšimi ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė