Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-01-28 · Byla Nr. A2.6.-1815-1015/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
A2.6.-1815-1015/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00331-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1815-1015/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00331-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. S., jo atstovei advokatei V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2015 m. gruodžio 27 d., 02.00 val., S. B. g. vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.01 prom.). T. V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu V. S. prisipažino kaltas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Paaiškino, kad tą dieną, pasirūpinęs savo (duomenys neskelbtini) metų tėvu, patyrusiu insultą 2006 metais, nuvažiavo pas draugus, kur išgėrė, atsipalaidavo, jautėsi normaliai. Tada pajuto, kad reikia važiuoti namo, pažiūrėti, kaip laikosi tėvas. Nurodo, kad policijos reido metu jis buvo sustabdytas, pamatuotas neblaivumas. Labai gailisi dėl to, visą gyvenimą dirbo vairuotoju, teisė vairuoti yra jo pragyvenimo šaltinis, ir tokių atvejų nėra buvę. Jis tikrai kaltas dėl pažeidimo, bet jei praras teises vairuoti, kils sunkumų prižiūrint tėvą, padedant vaikams. G. N. Vilnioje, o dirba Rudaminoje, todėl viešuoju transportu tikrai būtų sudėtinga važiuoti.

V. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, be minėto asmens prisipažinimo teismo posėdžio metu, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: alkotesterio duomenų kvitu, iš kurio matyti, kad 2015 m. gruodžio 27 d., 02.00 val., V. S. buvo nustatytas 2.01 prom. girtumas. Iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2016 m. kovo 28 d., yra galima ± 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai ir konstatuotinas 1,97 ‰ neblaivumas. Policijos pareigūnai P. R. ir R. S. 2015 m. gruodžio 27 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad tą dieną S. B. gatvėje apie 2.00 val. buvo sustabdytas automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S.; nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, o patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.01 promilių). Šie byloje surinkti įrodymai sutampa, patvirtina ir papildo vienas kitą. Taigi konstatuotina, kad V. S. veika atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl pažeidimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas vertintinas kaip itin pavojingas, kadangi asmuo vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (nustatytas 1.97 promilių neblaivumas artimas vidutinio neblaivumo laipsnio vidurkiui), taigi asmeniui, kuris, beje, yra profesionalus vairuotojas, neturėjo likti abejonių, jog tokios būsenos jis negali vairuoti transporto priemonės, taigi turėjo suvokti tokio savo elgesio pavojingumą, nepaisant to, kad vairuota naktį, kai galbūt eismas ir nėra intensyvus, tačiau, kita vertus, tamsus paros metas pats savaime sunkina vairavimo sąlygas. Taip pat skiriant nuobaudą atsižvelgtina į medžiagą, charakterizuojančią V. S. – AB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos prašyme pateikta teigiama jo charakteristika, nurodyta, kad darbe drausminių nuobaudų nėra gavęs, yra kruopštus, sąžiningas darbuotojas, administracijai nėra žinomi jo žalingi įpročiai, niekada nebuvo pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų; taip pat nurodoma, kad jo darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Teismui taip pat pateikta informacija, kad V. S. tėvas yra senyvo amžiaus, jo sveikatos būklė yra sunki. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ypač į asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurių pagrindui spręstina, kad asmuo tikrai itin neigiamai vertina savo poelgį, suvokia jo pavojingumą ir savo atsakomybę už jį, teismas sprendžia, kad V. S. skirtina ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Teismo posėdžio metu buvo prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Vertindamas šį prašymą, teismas, nors, kaip minėta, asmuo tikrai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, visgi vertina, kad nagrinėjamu atveju didesnė reikšmė turėtų būti teikiama padaryto pažeidimo pavojingumui – nustatytas net 1.97 promilių girtumas, o aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga, teismas nenustatė. Skiriama nuobauda, atsižvelgiant į ATPK 20 straipsnio nuostatas, turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. K. V. S. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti už jį 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15054208879, šios bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Taip pat išaiškinti, kad vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, gavęs asmens prašymą, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, jeigu asmuo per teisės atėmimo terminą nepadarė naujų teisės pažeidimų ir jei pateikta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė