Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-6227-466/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
e2-6227-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01504-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
AS „PlusPlus Capital“
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6227-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01504-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.16.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AS „PlusPlus Capital“, (kuri reikalavimo teisę perėmė iš OU „Risk Management Services“, o prieš tai ši – iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „mogo LT“) patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. V. 3113,16 Eur skola (687,11 Eur nuomos mokesčio ir 2426,05 Eur turto vertės atstatymo išlaidų), 280,18 Eur delspinigių, 5 procentų procesinių metinių palūkanų ir 76,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas R. V. 2018 m. rugsėjo 15 d. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę BMW 535D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio įmokas. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ 2018 m. gruodžio 13 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Atsakovas liko skolingas pradinei kreditorei 687,11 Eur nuomos mokesčio ir 2426,05 Eur turto vertės atstatymo išlaidų, kadangi pagal 2019 m. sausio 21 d. remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas transporto priemonę gražino su defektais, todėl už atliktą remontą buvo sumokėta 2426,05 Eur. Nors ieškovė siuntė pretenzijas ir ragino atsakovą sumokėti už suteiktas nuomos paslaugas ir turto vertės atstatymo išlaidas, tačiau atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui dienos 3113,16 Eur skolos neapmokėjo. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2017 m. vasario 28 d. periodine reikalavimo teisių pardavimo – pirkimo ir perleidimo sutartimi Nr. 2017/02/28, pirminė kreditorė UAB „mogo LT“ perleido kreditorinio reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą kreditorei OU „Risk Management Services“, kuri 2017 m. kovo 1 d. periodine reikalavimų perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01, perleido kreditorinio reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą kreditorei (ieškovei) AS „PlusPlus Capital“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 3113,16 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties 10.3. punktu šalys susitarė, kad gavėjas, laiku nesumokėjęs bet kokių pagal sutartį mokėtinų sumų, privalo mokėti davėjo naudai iki 1 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė nurodė, kad nors pagal sutarties 10.3. punktą, šalys susitarė dėl 1 procento dydžio delspinigių, tačiau remiantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekdama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovui apskaičiavo 280,18 Eur delspinigius (už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos, tačiau neviršijant 180 dienų). Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 280,18 Eur dydžio delspinigius.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3393,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 76,00 Eur žyminis mokestis, ieškovės naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3113,16 Eur skolą, 280,18 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanas už priteistą sumą (3393,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AS „PlusPlus Capital“, į. k. 11919806, naudai.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas