- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-784-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00431-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- A. M., K. M.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir A. K.,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir K. M. ieškinį atsakovei V. G. dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovai A. M. ir K. M. 2010-05-19 su ieškiniu (b.l. 2-4) kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą ir prašė patvirtini 0,0392 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą tarp ieškovų ir atsakovės V. G., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-08-16 ieškovai su atsakove pasirašė pinigų sumokėjimo pakvitavimą už būsimą sodo pirkimą, kurio pagrindu atsakovei sumokėjo 6000 Lt. Ieškovai mano, kad sumokėję visus pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą, gavę visus dokumentus ir sodo namelio raktus yra teisėti žemės sklypo su sodo nameliu savininkai. Be to, jie savo lėšomis užsakė IĮ „Topogeos“ atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus ir atliko paties sodo namelio su priklausiniais teisinę registraciją. Atsakovė nuo pinigų gavimo momento ir dokumentų bei sodo namelio raktų perdavimo nebuvo atvykusi ir nereiškė jokių pretenzijų dėl sodo atlaisvinimo. Atsakovė leido ieškovams naudotis sodu iki kol bus sudaryta ir notariškai įforminta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau vėliau tokią sutartį įforminti atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė V. G. atsiliepimu (b.l. 39-41) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006 m. pradžioje dėl susilpnėjusios sveikatos svarstė galimybę sodo sklypą išnuomoti arba parduoti. Ieškovai atsakovę pradėjo įkalbinėti parduoti sodo sklypą su nameliu. Nors dėl šio turto pardavimo ji dar nebuvo apsisprendusi, tačiau leido žemės sklypu ir sodo nameliu naudotis. Šalys sutarė, kad ieškovai sumokės užstatą su sąlyga, kad atsakovė neparduotų šio turto kitiems. Taip pat sutarė, kad apsisprendus parduoti galutinė sodo žemės sklypo ir namelio su priklausiniais kaina bus aptariama sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. 2009 m. rudenį atsakovė informavo ieškovus, kad neparduos sodo žemės sklypo su nameliu ir pasiūlė pasiimti sumokėtus pinigus, o 2010-04-19 atsakovė ieškovei banko mokėjimo nurodymu Nr. 455706 grąžino 6000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismas 2010-10-26 sprendimu (b.l. 95-98) ieškinį patenkino: 1) patvirtino 0,0392 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini su sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovų A. M., K. M. ir atsakovės V. G. sudarymą; 2) įpareigojo ieškovę A. M. grąžinti atsakovei V. G. 6000 Lt; 3) priteisė iš atsakovės V. G. 180 Lt žyminio mokesčio, 1200 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei A. M., taip pat 25,85 Lt pašto išlaidų valstybei; 4) grąžino atsakovei V. G. sumokėtą 132 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, jog būtent atsakovė skelbė apie sodo pardavimą, o ieškovai, turėdami tikslą jį įsigyti, 2006-08-16 atsakovei už sodą sumokėjo 6000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina pinigų sumokėjimo pakvitavimas. Šalys žemės sklypo su sodo nameliu notarinės sutarties nesudarė, kadangi nebuvo atlikti sodo sklypo geodeziniai matavimai. Gavusi pinigus, atsakovė ieškovams perdavė žemės sklypą su sodo nameliu, visus nekilnojamojo turto dokumentus, Atitinkamai ieškovai prižiūrėjo sodo sklypą, sodino daržoves, mokėjo sodo nario mokesčiu, įsivedė elektros energiją. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausti liudytojai. Ieškovė A. M. IĮ įmonėje „Topogeos“ užsakė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pati apmokėjo už atliktus darbus, o atsakovė tam neprieštaravo ir pasirašė visus dokumentus. Ieškovė apmokėjo ir už pastatų teisinį įregistravimą. Visų byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas pripažino, jog tarp šalių buvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir ją patvirtino.
Pasisakydamas dėl sodo žemės sklypo su nameliu vertės teismas nurodė, jog atsakovė skelbime apie sodo pardavimą buvo įvardijusi, kad kaina sutartinė, pati atsakovė pirko žemės sklypą 2005-05-13 už 1000 Lt ir jį pardavinėjo po metų. Teismas, vertindamas pakvitavimą, kuriame įrašyta, jog už sodą sumokėta 6000 Lt, sprendė, jog lingvistine prasme tai suprantama, kaip visa suma už gaunamą daiktą. Taip pat atsižvelgęs į liudytojos A. R., parodymus, kad tuo metu dvigubai didesni sodo žemės sklypai su nameliais buvo parduodami už 12 000 - 15 000 Lt, teismas konstatavo, kad sodo vertė 6000 Lt 2006 m. rugpjūčio mėnesio kainomis yra reali. Atsakovės V. G. paaiškinimus, kad jai ieškovų sumokėti 6000 Lt yra už naudojimąsi žemės sklypu, paneigia byloje surinkti duomenys. Kadangi atsakovė savo iniciatyva 2010-04-19 pavedimu į ieškovės A. M. sąskaitą pervedė 6000 Lt, teismas įpareigojo ieškovę A. M. šią įmoką grąžinti atsakovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu (b.l. 101-102) prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-10-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sodo nario mokesčius ieškovai mokėjo ne už atsakovės sklypą, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), o už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį visai kitam asmeniui. Teismas neįvertino ieškovės A. M. 2010-04-23 pareiškime išdėstytos pozicijos, kad jeigu atsakovė nesutiks parduoti žemės sklypo, jai bus taikomos piniginės sankcijos. Tokiu būdu pati ieškovė pripažino, jog 2010-04-23 tarp šalių nebuvo įvykęs sandoris. Taip pat pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos aplinkybės, kad atsakovės nuosavybės teisė 2006-08-16 į namelį su priklausiniais įregistruota nebuvo, todėl ji negalėjo tartis dėl jo pardavimo kainos. Sodo namelis su priklausiniais atsakovės vardu buvo įregistruotas 2009-09-25, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog preliminarus ketinimas sudaryti pagrindinę pirkimo-pradavimo sutartį turėjo būti įvykdytas per vienerius metus. Be to, nepriklausomas ekspertas nurodė, jog reali turto rinkos kaina 2006 metais buvo 11 000 Lt. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.308 str., taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią laikoma, jog naudojimasis nekilnojamuoju daiktu savininko valdymo teisių nesuteikia.
Atsiliepimas
Ieškovai A. M. ir K. M. atsiliepimu (b.l. 109-11) apeliacinį skundą prašo atmesti, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2010-10-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovams 2006-08-09 pinigų mokėjimo pakvitavimu sumokant 6000 Lt už sodą buvo vykdoma ne preliminarios, o pagrindinės sutarties prievolė. Ieškovai įvykdė sandorio sąlygą ir sumokėjo kainą už sodą, kas lėmė sandorio teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sodo rinkos kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai valdė sklypą, atliko žemės sklypo matavimus, todėl nustačius, jog buvo sumokėta kaina ir sodas perduotas valdyti, pripažintina, kad sodas buvo nupirktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teisme patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo argumentacijos dėl ginčo dalyko - ar buvo sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis, ar šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai dėl būsimo tokios sutarties sudarymo.
Išnagrinėjusi bylą ir šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus bei teisinius argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieškovų pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tinkamai išaiškino ir pritaikė įrodinėjimo institutą reglamentuojančias procesines teisės normas, atliko išsamų įrodymų tyrimą ir tinkamą jų, kaip visumos, įvertinimą, šių įrodymų pagrindu teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, susijusius su šalių susitarimu dėl kainos bei daikto perdavimu ieškovams, tinkamai vertino paskesnių ieškovų atliktų teisinių veiksmų reikšmę, siekiant įstatymo nustatyta tvarka suformuoti nekilnojamuosius daiktus ir juos pagerinti, atitinkamai apmokant šių veiksmų išlaidas, taip pat daikto išlaikymo ir narystės sodų bendrijoje išlaidas (CPK 185 str.). Apeliacinio skundo argumentai priešingai teisėjų kolegijos išvadai susiformuoti prielaidų nesudaro.
Įstatymas nustato tam tikrus elgesio standartus, vienus dispozityviai, kitus – imperatyviai, kurių sutartiniuose ar ikisutartiniuose santykiuose turi paisyti jų dalyviai. Sutartinių santykių dalyviai privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai ne tik bet kurios iš prievolių vykdymo ar jos pasibaigimo metu, bet ir jų atsiradimo metu (CK 6.4 str.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmuo turi pareigą dar iki susisaistant konkrečia prievole (prieš įsipareigojant) elgtis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimus savo elgesio padarinius. Kitoks elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas, todėl negintinas. Šiame kontekste vertinant šios bylos šalių elgesį dėl nekilnojamojo daikto (sodo sklypo) pardavimo ir su tuo susijusių susitarimų, būtina pažymėti, kad įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Pirkimo-pardavimo santykiuose imperatyvi pareiga sudaryti rašytinį susitarimą taikytina ne visų pardavimų atvejams, tačiau parduodant nekilnojamąjį daiktą ne tik rašytinė, bet ir notarinė jos forma yra privaloma (CK 6.393 str.). Kita vertus, net ir susitarus dėl visų būtinų tokios rūšies pirkimo-pardavimo sutarties elementų ir vienai sandorio šaliai savo prievolę įvykdžius, pavyzdžiui, sumokėjus perkamo daikto kainą, kita šalis gali vengti įforminti sandorį. Todėl yra nustatyta taisyklės, kad sandorio nesudarymas įstatymo reikalaujama forma daro jį negaliojantį, išimtis - tokiu atveju sąžiningoji sutarties šalis gali pasinaudoti CK 1.93 str. 4 d. įtvirtintu institutu ir reikalauti teisme jos įvykdyto sandorio patvirtinimo.
Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t.y. jų valios suderinimas, o įstatymo nustatytais atvejais, kaip minėta, ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Suderintas pirkimo-pardavimo objektas (žemės sklypas) ir kainos už jį sumokėjimas reiškia, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Kaip matyti iš bylos, pinigų sumokėjimo pakvitavimą, kuriuo apeliantei už sodą ieškovai 2006-08-16 sumokėjo 6000 Lt (b.l.5), pirmosios instancijos teismas kartu su kitais bylos duomenimis vertino kaip susitarimą dėl nekilnojamojo daikto – sodo žemės sklypo su jame buvusiais statiniais, pardavimo, konstatavęs, kad esminės sutarties sąlygos įvykdytos: apeliantė siekė šį daiktą parduoti, o ne nuomoti ar perduoti naudotis (b.l. 79); daiktas su dokumentais perduotas valdyti ir naudotis ieškovams; sumokėta jo kaina; apeliantė savo veiksmais (nepretenduodama pati naudotis sodu, pasirašydama reiklamus dokumentus, t.y. ieškovų sąskaita parengtuose žemės sklypo planuose) sudarė sąlygas patikslinti šio žemės sklypo matavimus ir įteisinti namelio statybą, jį įregistruoti viešame registre ir net buvo pasirengusi kompensuoti tokių ieškovų atliktų pagerinimų kaštus (b.l. 32). Šiame nedideliame, vos 0,0385 ha žemės sklype (b.l. 20-21) susitarimo sudarymo metu nebuvo įteisintų pastatų ar statinių. Pagal įstatymą, jeigu parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, sodinių ar kitokių objektų ir sutartyje jų perleidimo klausimas atskirai neaptariamas, laikoma, kad nuosavybės teisė į juos pereina žemės sklypo pirkėjui (CK 6.395 str. 1 d.). Teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo tokių apeliantės veiksmų teisinę reikšmę ir dėl jų tinkamai pasisakė, todėl kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja. Be to, įrodinėjimas teismų praktikoje grindžiamas ir tikimybių pusiausvyros principu, t.y. vienų ar kitų aplinkybių buvimo didesnio tikėtinumo taisykle, kuri šiuo atveju taip pat patvirtina teismo sprendime nurodytus motyvus, kad apeliantės parduodamo objekto kaina tuo metu atitiko galutinės pardavimo kainos kriterijus ir ji buvo sumokėta, tokia buvo sutarties šalių valia ir susitarimas dėl kainos. Be to, ši kaina buvo artima panašaus ploto objekto rinkos vertei ir pačios apeliantės prieš metus buvusioms investicijoms į šį pirkinį. Konsultacinė išvada dėl turto vertės (b.l. 81) tikrosios tuometinės sodo sklypo kainos, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina, kadangi turto vertintojas priėmė domėn turto pagerinimus, t.y. būtent ieškovų pastangų, siekiant patikslinti sklypo ribas, įteisinti namelio ir kitų objektų statybą ir suformuoti juos kaip turinius vienetus, elektrifikuoti ir pan., rezultatą, tai akivaizdžia patvirtina jų žymėjimai unikaliais numeriais. Pardavimo metu šie statiniai tebuvo statybinių medžiagų visumą ir tokios ekonominės vertės, kaip nekilnojamas daiktas, dar neturėjo.
Nepaneigti ir ieškovų paaiškinimai teisme, kad sandorio įforminimas tuo metu buvo atidėtas dėl apeliantės siekio išvengti pajamų mokesčio mokėjimo, nes nuo jos pačios šio sklypo įsigijimo iki pardavimo nebuvo dar suėję treji metai (b.l. 43-44, 89).
Apeliacinio skundo teiginiai dėl susitarimo vertinimo kaip preliminarios sutarties, numatytos CK 6.165 str., neparemti įrodymais, rašytiniame pakvitavime aiškiai išreikšto ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomo šalių įsipareigojimo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį negalima įžvelgti. Sprendžiant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai. Šios bylos įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad buvo sudaryta būtent pirkimo-pardavimo sutartis ir viena šio sandorio šalis (pirkėjai) ją įvykdė. Dėl nario mokesčio mokėjimo už sklypą, priklausantį kitam asmeniui (b.l. 31), pasakytina, kad nario mokestį apskaito ir nario pažymėjimą išduoda sodų bendrija, o ne pats sodų bendrijos narys. Todėl tokia aplinkybė vertintina kaip klaidingas sodo sklypo, už kurio narystę buvo mokama, įvardijimas, niekaip neįtakojantis dar 2006-08-16 sulygtos ir įvykdytos sutarties sudarymo ar pirkėjų teisių, juolab, ginčo dėl nemokėto nario mokesčio už šį sklypą nekilo, tokio mokesčio netvirtina už sodą mokėjusi ir pati apeliantė.
Dar viena aplinkybė, kuri akcentuojama apeliaciniame skunde – ieškovų 2010-04-23 siųstas jai raginimas (b.l.51), kuris, jos manymu, taip pat patvirtina, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokia šio pranešimo turinio interpretacija. Šis pranešimas vertintinas būtent kaip sandorį įvykdžiusių pirkėjų raginimas pardavėjui atvykti ir įforminti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, ją pasirašyti, kas akivaizdu iš paties pranešimo teksto. Tai ikiteisminė procedūra, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl sandorio patvirtinimo teismo tvarka.
Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirkėjų atlikti faktinio pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo veiksmai, sumokant kainą, patvirtina sutarties sudarymą ir jos vykdymą. Sudaryta sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl kurių sutartis negalėtų būti pripažinta galiojančia, taip pat nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Šio turto įvardijimas viešame registre kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės buvo klaida, atsiradusi iš klaidingos nuorodos 2005-05-13 notaro patvirtintoje sutartyje, kuomet šį sklypą įsigijo pati apeliantė (b.l. 43), nors jos sutuoktinis buvo miręs dar iki šios sutarties sudarymo (b.l. 53-54), ir tai teisme pripažino pati apeliantė (b.l. 91). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, neprieštaraujantis kasacinio teismo praktikai tokios kategorijos ginčuose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-09-15 nutartis c.b. Nr. 3K-3-416/2008).
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, ieškovei A. M. iš apeliantės priteistinos su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo 1500 Lt (b.l. 114).Tačiau pagal CPK 98 str. 2 d. nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.11 p. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatyta maksimali užmokesčio suma yra 1200 Lt (800 Lt x 1,5), tokio dydžio suma ir priteistina ieškovei.
Atsižvelgiant į galimo priverstinio išieškojimo kaštus, paprastai iš šalių nepriteisiamos mažesnės, nei 10 Lt pašto išlaidos. Tačiau šiuo atveju iš apeliantės jau yra priteista 25,85 Lt pašto išlaidų valstybei pirmosios instancijos teisme, taigi pridedant 4,25 Lt pašto išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b.l. 117), bendra priteistina pašto išlaidų suma būtų iš viso 30,10 Lt.
Antra vertus, skundžiamu teismo sprendimu apeliantei yra nuspręsta sugrąžinti 132 Lt žyminį mokestį iš valstybės biudžeto už nepriimtą priešieškinį (b.l. 66, 72). Subendrinant mokėtiną iš valstybės biudžeto apeliantei ir iš apeliantės priteistiną į valstybės biudžetą sumas, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, išbraukiant sakinį apie 132 Lt žyminio mokesčio sugrąžinimą V. G. ir priteisimą iš jos 25,85 Lt pašto išlaidų valstybei. Tokiu atveju apeliantei V. G. grąžintina 101,90 Lt žyminio mokesčio (132 Lt – 30,10 Lt), o pašto išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, pašalinant iš rezoliucinės šio sprendimo dalies sakinį „Grąžinti V. G. sumokėta 132 Lt žyminį mokestį“ ir sakinio dalį „Priteisti iš V. G. ... 25,85 Lt pašto išlaidų valstybei“, likusią šio sakinio dalį apie bylinėjimosi išlaidų priteisimą A. M. paliekant nepakeistą.
Priteisti iš V. G. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų A. M. naudai.
Grąžinti V. G. 101 (šimtą vieną) litą 90 centų žyminio mokesčio, kurį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.