Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1162-262/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-09Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
e2S-1162-262/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12814-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Ieškovas
UAB „Liumeksis“
Atsakovas
UAB „Vilniaus parkai“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2S-1162-262/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12814-2019-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Liumeksis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Liumeksis“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ dėl atsakovo elgesio ikisutartiniuose santykiuose pripažinimo nesąžiningu ir įpareigojimo tęsti derybas, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė teismo: įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ tęsti derybas su UAB „Liumeksis“ dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo.

2. Patikslintam ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pastatą, esantį Maironio g. 2, Vilniuje, priklausantį atsakovui, suvaržant teisę juo disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

4. Teismas nurodė, kad įvertinus patikslintame ieškinyje ieškovo suformuluotą ginčo dalyku šioje byloje esantį reikalavimą, kuris yra neturtinio pobūdžio ir nesusijęs su daiktinėmis teisėmis į pastatą, esantį Maironio g. 2, Vilniuje, darytina išvada, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes patenkinus ieškinio reikalavimą teismo sprendimas ieškovui jokių daiktinių teisių į prašomą areštuoti turtą, nesukurs.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimai yra susiję su ieškovo daiktinėmis teisėmis į pastatą, esantį Maironio g. 2, Vilnius (toliau – ir Pastatas). Šiuo metu atsakovas yra vienintelis Pastato šeimininkas. 2015 m. balandžio 8 d. sutartimi (toliau – ir Sutartis) šalys susitarė, jog įvykdžius projektą ieškovas įgis nuosavybės teisę į Pastato dalį. Ieškovas savo darbu ir medžiagomis, vykdydamas statybos darbus, kūrė daiktą – Pastatą. Šiuos veiksmus ieškovas atliko vadovaudamasis šalių principiniu susitarimu, kuris buvo pasiektas ir vykdomas iki atsakovas nutraukė ikisutartinius santykius. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, atsiras reali galimybė šalims tęsti principinio susitarimo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius, sudaryti Sutartį, o Sutarties pagrindu ieškovas atitinkamai įgis reikalavimo teisę į dalį Pastato. Tuo tarpu teismui netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimų tenkinimas ieškovui gali nebetekti prasmės - atsakovui perleidus nuosavybės teisę į Pastatą ar užmezgus naujus prievolinius santykius su kitais trečiaisiais asmenimis - rangovais, šalių ikisutartiniai santykiai nebegalės užsibaigti sutartimi. Tokiu atveju šie tretieji asmenys gali tapti sąžiningais Pastato įgijėjais ir tokiu būdu tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas principinis susitarimas nebeteks savo objekto, o ieškinys - prasmės.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

8. Nurodė, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas – ieškovas siekia teismo keliu atsakovą įpareigoti tęsti derybas dėl sutarčių sudarymo, tačiau tai prieštarauja sutarčių laisvės principui. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas yra nesąžiningas, nes ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

9. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

10. Nurodė, kad atsakovas yra likviduojamas asmuo, todėl jis negali sudaryti sandorių, kurie nėra skirti įmonės veiklos užbaigimui. Taigi, ieškinio reikalavimas įpareigoti vesti derybas dėl sutarčių sudarymo yra aiškiai nepagrįstas, todėl teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

11. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12. CPK 144 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13. CPK 145 str. 2 d. yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

14. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio reikalavimu, jų negalima taikyti daugiau, nei yra būtina ieškinio tikslams pasiekti, laikinosios apsaugos priemonės negali neproporcingai varžyti atsakovo teisių, jos negali ieškovui suteikti nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą.

15. Šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Nors ieškovas nurodo, kad ieškovas yra nesąžiningas, tačiau šio teiginio nepagrindžia nei argumentais, nei juo labiau įrodymais.

16. Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovą tęsti derybas su ieškovu dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Kaip pagrįstai konstatavo pirmos instancijos teismas ieškovas neprašo nustatyti jokių daiktinių teisių į Pastatą, todėl priėmus net ir palankų teismo sprendimą ieškovui jokių nuosavybės teisių ieškovas neįgis. Be to, net jeigu ieškinys ir būtų tenkintas ir šalys būtų įpareigotos tęsti derybas, tai nebūtinai lemtų kokių nors sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo sudarymą. Ieškovas šioje byloje apskritai nereiškia ieškovui jokių turtinių reikalavimų.

17. Pažymėtina, kad Pastatas nuosavybės teise priklauso tik atsakovui, o ieškovas yra tik Pastato nuomininkas. Pastato areštas prieštarautų ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, nes nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises: atsakovas būdamas Pastato savininku, nesant jam pareikštų jokių turtinių reikalavimų, negalėtų laisvai disponuoti Pastatu.

18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję. Taigi nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė