Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-07-10 · Civilinė byla Nr. 2-122-122/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
2-122-122/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13661-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Pauliukienė
Ieškovas
T. M.
Atsakovas
S. R.
Advokatai
Galina Morozova, Vidmantas Žylė
Civilinė byla Nr. 2-122-122/2014.Proceso Nr. 2-06-3-13661-2013-4.Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6.; 99.5.;110.4.;116.1.;116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovei T. M., jos atstovei – advokatei Galinai Morozovai, atsakovui S. R., jo atstovui – advokatui Vidmantui Žylei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. M. patikslintą ieškinį atsakovui S. R. (S. R.) dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo S. R. 40000,00 Lt kompensaciją bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė sugyventinis, atsakovo tėvas T. R., su kuriuo gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1993 metų bei užgyveno bendro turto. Savo santaupas dėjo kartu į banką. 20000,00 Lt buvo jos asmeninės lėšos ir apie 1000,00 Lt turėjo T. R.. Atsakovo tėvą išlaikė iš savo pensijos, kadangi sugyventinis nuo 1992 metų iki mirties niekur nedirbo. Pažymėjo, jog viena mokėjo už komunalines paslaugas bei buvo atliktas buto remontas. Viso turto įgijo už 18164,00 Lt. Du metus savo pensiją pervedinėjo į T. R. sąskaitą. Teigė, jog atsakovas, t. y. T. R. sūnus, visiškai nepadėjo, nesirūpino tėvu, jo nelankė. Kadangi atsakovo ir mirusio sugyventinio pavardės skiriasi, ši aplinkybė kelia abejonių, ar atsakovas apskritai yra T. R. sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos XV skyriaus normomis (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos). Teismas 2014-01-13 nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui S. R., priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant, piniginių lėšų esančių banko sąskaitose, areštą už 40 000,00 Lt.

Ieškovė ir jos atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog iš atsakovo turėtų būti priteista 40000,00 t kompensacija už jo tėvo T. R. slaugymą, priežiūrą, už palaidojimą jos šeimos kape. Sugyventinis prieš mirtį, dalyvaujant S. ir jo žmonai S., yra pasakęs, kad po jo mirties visi piniginiai indėliai ir bute esantys daiktai turi atitekti jai, t. y. T. M., o buto plikos sienos atitekti sūnui, tačiau jis turi leisti netrukdomai gyventi sugyventinei iki jos mirties. Taip buvo išreikšta paskutinė mirusiojo valia.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko bei prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog partnerystės prasme, ieškovė nėra ir niekada nebuvo T. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sugyventinė, o pagal mirusio tėvo testamentą surašytą 2001-07-01, įpėdiniu buvo įvardintas tik sūnus, t. y. atsakovas S. R.. Pažymėjo, kad ieškovė reikšdama ieškinį teismui, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo ir T. R. tėvystės nuginčijimo faktą. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, jog jai priklauso 40000,00 Lt kompensacija už turtą, kurį tariamai sugyveno su atsakovo tėvu. Atsiliepime nurodė, jog byla turi būti nutraukta, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2014-792/2011, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsakovas bei jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Liudytojai Z. J. ir R. K. (R. K.) teismo posėdžio metu nurodė panašias bylos aplinkybes, kaip ir išdėstytos ieškovės ieškinyje.

Ieškinys atmestinas.

Atsakovo nuomone byla turi būti nutraukta, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2014-792/2011, dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi civilinė byla Nr. 2-2014-792/2011 buvo iškelta dėl sugyventinių turto dalies nustatymo ir priteisimo, o ši byla dėl kompensacijos priteisimo, darytina išvada, kad nėra pagrindo nutraukti bylą.

Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimus tenkinti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai).

Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl sugyventinių turto dalies nustatymo ir priteisimo. Teismas 2011-12-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2014-792/2011 ieškinį atmetė. Ieškovė, remdamasi Civilinio kodekso XV skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, prašė priteisti turtą bei pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, kuriuos įgijo kartu su T. R.. Teismas konstatavo, kad ieškovė ir T. R. bendrą ūkį vedė ne nuo 1993 metų, kaip teigė ieškovė, bet nuo 2000-2001 metų. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad prašomas priteisti turtas realiai egzistuoja. Nenustatė, jog ieškovė ir jos sugyventinis būtų abiejų ar vieno iš jų lėšomis pirkęs kokį nors turtą ir, kad ieškovė pervedinėjo pinigines lėšas į T. R. sąskaitą.

Pažymėtina, jog ieškovė 2011-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą apskundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-03 nutartimi pirmos instancijos teismą paliko nepakeistą.

Kaip matyti, aplinkybės, ar ieškovei priklauso turtas, įgytas vedant bendrą ūkį su T. R., buvo Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-12-29 išnagrinėtos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2014-792/2011 bei 2012-08-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl šis klausimas pakartotinai nenagrinėtinas, nes šalys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, turinčius prejudicinę galią. Prejudiciniai faktai – tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tokiu būdu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami.

T. M. ieškiniu prašo priteisti 40000,00 Lt dydžio kompensaciją už įgytą turtą ieškovei gyvenant su T. R., kaip sugyventiniai, neįregistravus santuokos, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kieno lėšomis buvo darytas būsto remontas ar kieno lėšomis ir kokia jų suma buvo išleista T. R. laidojimui. Liudytojai taip pat nepatvirtino, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų pagrindas ieškinį tenkinti. Teismas daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog yra pagrindas priteisti kompensaciją.

Pažymėtina, kad ieškovė byloje pateikė ieškinio priedų, kurie nesusiję su nagrinėjamos bylos esme, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atmetus ieškinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintinos (Civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniai, 150 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1000,00 Lt už advokato paslaugas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos, nes ji Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista 50 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei bei 2014-04-18 sprendimu atleista 100 procentų nuo tokių išlaidų mokėjimo, todėl šios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279, 286-287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės T. M. ieškinį atsakovui S. R. (S. R.), atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. M. 1000,00 Lt (vienas tūkstantis Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų S. R. (S. R.).

Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi Nr. 2-122-122 taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.

Teisėja Elena Pauliukienė