- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-637-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01053-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“
- Pareiškėjas
- D. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. V. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, juo prašė panaikinti antstolės G. Ž. patvarkymą, kuriuo paskelbtos D. V. priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, uždrausti pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą bei perduoti šį turtą tretiesiems asmenims iki antstolė nustatys realią parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę ir varžytynių kainą, pripažinti varžytynes neįvykusiomis, iš naujo nustatyti D. V. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę ir varžytynių kainą bei iš naujo skelbti minėto turto pardavimo varžytynes.
2. Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų taip pat pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą, uždrausti pasirašyti nekilnojamojo turto – sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą, bei perduoti šį turtą varžytynių nugalėtojui ar kitiems tretiesiems asmenims iki kol antstolė G. Ž. nustatys realią iš varžytynių parduotino turto rinkos vertę ir varžytynių kainą, bus paskelbtos naujos varžytynės ir nustatytas varžytynių nugalėtojas. Pareiškėjas nurodė, kad neuždraudus pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių akto, skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas bus perleistas už nepagrįstai mažą kainą. Užbaigus varžytynių procedūras, dėl antstolės veiksmų nukentėtų tiek turto savininko interesai, tiek ir kreditoriaus interesai, visa tai gali lemti naujų ginčų atsiradimą ateityje, todėl tai sudaro pagrindą taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų uždraudė antstolei G. Ž. surašyti nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą, kitą prašymo dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į antstolę G. Ž. su skundu dėl antstolės veiksmų, juo skundė antstolės vykdytų varžytynių teisėtumą, iš varžytynių parduoto turto kainą. Antstolė 2020 m. vasario 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti teismui. Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. sausio 16 d. baigėsi skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Skolininko turtas parduotas varžytynių dalyviui, už turtą pasiūliusiam didžiausią kainą, t. y. 7 200 Eur.
5. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimo varžytynės pasibaigė turtą pardavus varžytynių dalyviui, todėl esant skolininko skundui dėl parduoto turto vertės, siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo įvykdymą, tačiau tuo pačiu nepažeisti suinteresuotų asmenų interesų, neužkirsti kelio kitiems išieškojimo veiksmams vykdomojoje byloje, vadovaujantis ekonomiškumo principu, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas antstolei G. Ž. surašyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių aktą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį (skunde klaidingai nurodyta 2020 m. vasario 14 d.) ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nors pareiškėjo skundas negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantės teigimu, vien skolininko nesutikimas su turto įvertinimu nėra pakankamas pagrindas stabdyti išieškojimo veiksmus. Skolininkas nepasinaudojo teise reikšti prieštaravimus dėl turto vertės, nepateikė neteisingą turto vertės nustatymą patvirtinančių įrodymų, o skundą dėl antstolės veiksmų pateikė tik atsiradus varžytynių laimėtojui, todėl tai patvirtina pareiškėjo siekį vilkinti vykdymo procesą.
6.2 Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai teismas įsitikina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas. Tokių aplinkybių skolininkas neįrodė, todėl teismas nepagrįstai patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tuo pažeidė išieškotojos teisėtus interesus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas D. V. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui iki 2020 m. vasario 4 d. buvo žinoma apie turto įkainojimą. Pareiškėjas tik atsitiktinai sužinojo apie jam priklausančio turto įkainojimą, jam nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis rėmėsi antstolė, įkainodama turtą. Pareiškėjas siekia, kad turtas nebūtų parduotas mažesnei nei rinkos kaina, todėl gina ne tik savo, bet ir išieškotojos interesus. Mano, kad jo skundas yra tikėtinai pagrįstas.
7.2 Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė teismui turto rinkos kainą patvirtinančių skelbimų kopijas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir perleidus turtą už nepagrįstai mažą kainą, gali būti padaryta žalos kreditorių interesams, taip pat gali kilti nauji ginčai dėl žalos atlyginimo, restitucijos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausta antstolei surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
12. Iš byloje esančios medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0188/16/00584 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26957-845/2014 dėl 26 000,09 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „EDS INVEST“. Pareiškėjas D. V. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės G. Ž. patvarkymą, kuriuo paskelbtos pareiškėjui D. V. priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, uždrausti pasirašyti pardavimo iš varžytynių aktą bei perduoti šį turtą tretiesiems asmenims (varžytynių nugalėtojui), kol antstolis nustatys realią parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę ir varžytynių kainą, pripažinti varžytynes neįvykusiomis (negaliojančiomis), iš naujo nustatyti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę ir varžytynių kainą bei iš naujo skelbti minėto turto pardavimo varžytynes. Skunde dėl antstolės veiksmų taip pat buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo iš dalies patenkintas.
13. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai vykdymo proceso metu yra nagrinėjami skundai dėl antstolių veiksmų, taikomos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo teismo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas turi ištirti bei įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą, ir nuspręsti, ar prašyme nurodytų aplinkybių pakanka šių priemonių taikymui.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos dvi įstatyme įtvirtintos sąlygos: 1) prašymą teikiantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, 2) prašymą teikiantis asmuo turi pagrįsti teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. Nesant bent vienos iš anksčiau minėtų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Pažymėtina, kad procesinė pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
16. Atskirajame skunde apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir nurodo, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų negalėjo būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu ir tai sudarė teismui savarankišką pagrindą atsisakyti taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės teigimu, vien skolininko nesutikimas su turto įvertinimu nėra pakankamas pagrindas stabdyti išieškojimo veiksmus. Skolininkas nepasinaudojo teise reikšti prieštaravimus dėl turto vertės, nepateikė neteisingą turto vertės nustatymą patvirtinančių įrodymų, o skundą dėl antstolės veiksmų pateikė tik atsiradus varžytynių laimėtojui.
17. Atsižvelgiant į paminėtus atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. tikėtinas skundo dėl antstolės veiksmų pagrįstumas.
18. Teismų praktikoje tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
19. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės atliktų vykdymo veiksmų, t. y. pasirinko įstatyme numatytą asmens pažeistų teisių gynybos būdą, skunde nurodė faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumas, kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina skunde nurodytas faktines aplinkybes. Vadinasi, pradinėje skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo stadijoje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo skundą vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
20. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu byloje procesinė situacija yra pasikeitusi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas. Skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė G. Ž. teisėtai ir pagrįstai nustatė areštuoto turto kainą, todėl nėra pagrindo naikinti antstolės patvarkymo, kuriuo paskelbtos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynės, taip pat nėra pagrindo tenkinti kitų skundo reikalavimų, susijusių su draudimais perduoti turtą pirkėjui ir antstolės įpareigojimu organizuoti naujas varžytynes. Nors byloje nėra duomenų apie teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties įsiteisėjimą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Vadinasi, nors pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, šiuo metu nėra įsiteisėjusi, tačiau ši procesinė aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu pareiškėjo skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. tikėtinas skundo pagrįstumas, todėl tai sudaro pagrindą atsisakyti taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
21. Atskirajame skunde apeliantė taip pat ginčija antrąją iš anksčiau paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar jo vykdymo pasunkėjimo grėsmės egzistavimą. Apeliantė nurodo, kad skolininkas neįrodė grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps negalimas, o nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudaro sąlygas vilkinti vykdymo procesą ir pažeisti išieškotojos interesus.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugą skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu bei realų dėl šio skundo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. CPK 510 straipsnio 8 dalis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su vykdymo veiksmų sustabdymu, taikymui yra būdingas išimtinis pobūdis. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtam terminui yra atidedamas vykdomojo dokumento realus įvykdymas, tokiais atvejais ypač svarbu suderinti abiejų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pagrindinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje esant duomenų, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme nėra tikėtinai pagrįstas, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados, jog egzistuoja reali būsimo teismo procesinio sprendimo nevykdymo grėsmė. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes pažeidžia skolininko ir išieškotojos teisėtų interesų pusiausvyrą išieškotojos nenaudai, sudaro sąlygas nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą.
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal šioje proceso stadijoje turimus duomenis pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo taikytos pareiškėjo prašomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo D. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.