Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovui D. N. santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo, o ją atstovaujantis atstovas ieškinio reikalavimus visiškai palaikė. Ieškovės atstovas prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jo kaltė įrodyta ir atsakovas to nepaneigė. Pažymėjo, kad ieškovė nekelia jokio ginčo dėl santuokos metu įgyto ir turėto turto.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai (b.l. 34). Jis atstovo byloje nepasirinko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.Nesant įstatyme nustatytų kliūčių, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinasiš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimisieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (b.l. 5,6). VĮ „Regitra“ duomenimis 2015-05-02 atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės vardu – transporto priemonė „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7,8).Pateikta rašytinės transporto priemonės „AUDI A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-03-25 pirkimo pardavimo sutarties kopija (b.l. 27). Byloje yra 2016-01-07 Patvirtinimas dėl teisių atsisakymo į žmonos asmeninį turtą ir jos turto pripažinimo tik jos asmenine nuosavybės teise, pasirašytas abiejų sutuoktinių (b.l. 28).

LietuvosRespublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.60str. 2d. numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 ir 3.100str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Pagal CK 3.60str. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taip pat teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Šalys pareiškė, kad bendrai gyventi ir bandyti santuoką išsaugoti neįmanoma. Prašė neskirti termino susitaikymui. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys nuo 2016 m. sausio mėnesio kartu negyvena, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi, todėl nutrauktina.

Ieškovė prašė pripažinti, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Tiek ieškovė, tiek atsakovas paliko šeimą išvykdami dirbti į užsienį ir tą pripažino. Iš pradžių šeimą paliko ieškovė, o vėliau atsakovas. Tačiau negalima teigti, kad atsakovas iki tol daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpino šeima. Ieškovė pripažino, kad atsakovo pajamos nebuvo pastovios ir galimai nepakankamos. Atsakovas teigė, jog jis ieškojosi geresnio darbo, didesnių pajamų. Teismui nepateikti rašytiniai įrodymai kokio dydžio pajamų, kokiu laikotarpiu gavo abu sutuoktiniai, bet jie ir nebūtų iš esmės reikšmingi, nes santuokos metu įgyta tik viena transporto priemonė, kuri registruota atsakovo vardu. Atsižvelgęs į esamų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams palikus šeimą dėl darbo užsienyje, abu jie nesistengė toliau gyventi kartu šeimoje ir gyveno skyrium. Tuo ieškovės motyvai dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo jam nepakankamai prisidėjus prie šeimos poreikių tenkinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovė taip pat nurodė, jog santuokos iširimo priežastys buvo atsakovo polinkis alkoholiui bei nuolatinis atsakovo psichologinis smurtas. Tačiau iš byloje pateiktų rašytinių ieškovės paaiškinimų bei ieškovės atstovo paaiškinimų, teismas sutinka su atsakovo motyvais, jog jo elgesys šeimoje nebuvo nuolatinis psichologinis smurtas. Šiems motyvams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, net ir įvertinus atsakovo elgesį 2015-12-31 švenčiant Naujųjų metų sutiktuves. Nėra jokių įrodymų, jog atsakovas šeimoje piktnaudžiavo alkoholiu, o ieškovės nurodyta priežastis dėl ko ji toleravo atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, atmestina kaip nepagrįsta. Kiti ieškovės minimi galimai atsakovo nuveikti negatyvūs darbai šeimos labui taipogi nėra įrodyti. Ieškovė ir jos atstovas teisme ir teismo posėdyje neprašė kviesti ir apklausti kokius tai liudytojus.

Santuokoje abi šalys neieškojo bendro sutarimo šeimyninio gyvenimo klausimais, pradėjo gyventi skyrium, ieškovė rodė iniciatyvą skirtis. Tuo abu sutuoktiniai pažeidė CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Lojalumas reikalauja iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu, visiško jų atvirumo. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Konstatuotina, kad ieškovas ir atsakovė, neieškodami bendro sutarimo šeimyninio gyvenimo klausimais pažeidė šią savo sutuoktinio pareigą. Yra pagrindas daryti išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra jų abiejų kaltė. Kokių nors svarių įrodymų ar faktų, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškovė nepateikė ir savo reikalavimų dėl santuokos iširimo neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Dėl išdėstyto, šioje reikalavimų dalyje ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

Kadangi nėra ginčo tarp šalių dėl to, kokios pavardės turi būti paliktos sutuoktiniams nutraukus santuoką, ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė, atsakovui santuokinė pavardė(CK 3.69 str. 1d.).Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi, todėl po santuokos nutraukimo išlaikymas jiems nepriteistinas, ginčo dėl to nėra.

Nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59str.). CK3.87 ir 3.88str. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 str. numatytais atvejais (CK 3.117str. 1,2 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatomas dalintinas turtas ir jo vertė, ir tik po to turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančių kompensacijų bei priteistinų turto dalių jei pareiškiamas toks reikalavimas (CK3.118-3.119str.). Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK3.119str.).

Dėl transporto priemonės „VW PASSAT“pripažinimo įgytu santuokos metu ir jo padalinimo, kompensacijos priteisimo

Nors ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo padalinti santuokos metu įgytą transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės, tačiau teismas savo iniciatyva šį klausimą išsprendžia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 3 d.). Priešingu atveju būtų pagrindas prašyti atnaujinti procesą dėl šio šio neišspręsto klausimo. Rašytiniuose atsikirtimuose ir ieškovė pripažino, jog ši transporto priemonė įgyta santuokos metu, ką įrodo ir VĮ „Regitra“ duomenys ir teismas su tuo sutinka.Šalys sutarė, jog ši transporto priemonė po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui ir teismas tam pritaria. Transporto priemonė įgyta santuokos metu ir sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.Tačiau tarp šalių nekilo ginčo dėl automobilio įvertinimo. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą dalinant tokį turtą (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Tokius atvejus reglamentuoja CK 3.123 str. 1 d. – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ir jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, dirba ir save išsilaiko pačios. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nesant tarp šalių ginčo dėl atsakovo vardu registruotos ir santuokos metu įgytos transporto priemonės „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur rinkos vertės, ji po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina atsakovui. Dėl ieškovės asmenine nuosavybe priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur vertės) teismas nepasisako, nes tarp šalių nėra ginčo, o transporto priemonė įgyta iki santuokos. Teismas pažymi, jog šalys nepateikė duomenų apie kitą turimą ir santuokos metu įgytą turtą, todėl šie klausimai nespręstini. Atsakovas nepasinaudojo savo teise pareikšti priešieškinį dėl kaip šeimos turto ieškovės parduotos transporto priemonės „AUDI A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nereiškia. Todėl teismas nesant šios transporto priemonės, jos padalinimo klausimo nesprendžia. Pažymėtina tik tai, jog atsakovas rašytiniu 2016-01-07 patvirtinimu pripažino neprisidėjęs prie atsakovės asmeninio turto įsigijimo, o transporto priemonė „AUDI A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės paaiškinimu buvo įsigyta už jos asmenines pinigines lėšas ir registruota jos vardu 2015-12-30 bei parduota sutuoktiniams jau gyvenant skyrium.

Transporto priemonė „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktina į dalintino turto balansą. Nurodytos 1998 m.pirmos registracijos, dyzelinu varomos transporto priemonės, kuriai dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, 1000 Eur vertė atitinka realią rinkos vertę bei yra protinga ir teisinga jos vertė (CPK 185 str.).Transporto priemonę „VW PASSAT“, priteisus atsakovui, ieškovei priteistina 500 Eur piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto natūra dalį.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisimo ir kiti bylos klausimai

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies 50 proc. (pagal iš dalies tenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių).Ieškovė yra patyrusi 350 Eur (230 Eur+120 Eur) Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (b.l. 11,31). Todėl patirtos išlaidos jai priteistinos iš atsakovo proporcingai jos patenkintų reikalavimų skaičiui, kas sudaro 175 Eur (350 Eur : 2) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.).Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo valstybei 41 Eur žyminį mokestį (b.l. 10). Ieškovės ieškinį patenkinus 50 proc. (už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės) ½ dalis – 20,50 Eur ieškovei priteistina iš atsakovo. Viso iš atsakovo ieškovei priteistina 195,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Žyminis mokestis dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo nuo 1000 Eur turto vertės sudaro 30 Eur.Teismui savo iniciatyva išsprendus reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalinimoiš ieškovės ir atsakovo valstybei priteistinapo ½ dalis – po 15 Eur iš kiekvieno,žyminio mokesčio(CPK 80 str. 1 d. 1,5 p., 93 str. 2 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma, ją paskirstant po 50 proc. tarp šalių, neviršija minimalios 3 Eur sumos, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkintiiš dalies.

Santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav.administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. N., a.k(duomenys neskelbtini) ir O. N., a.k (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. N. palikti iki santuokos turėtą pavardę - B., atsakovui D. N. pavardę – N..

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Atsakovui D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti jo vardu įregistruotąsantuokos metu įgytątransporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),1000 Eur rinkos vertės.

Iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) piniginę kompensaciją ieškovei O. N., a.k(duomenys neskelbtini)už atsakovui tenkančią didesnę dalį santuokos metu įgyto kilnojamojo turto natūra.

Iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini)priteisti 195,50 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus penkiasdešimt euro centų) ieškovei O. N., a.k(duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) irieškovės O. N., a.k(duomenys neskelbtini) po 15 Eur (penkiolika eurų)iš kiekvieno,bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.