Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo I. D. (I. D.) pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A1-713 patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prevencijos skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1 priedo 8 punktui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2020 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo I. D. 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A1-713 patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prevencijos skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo teisėtumo ištyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą (nagrinėjamu atveju – į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į tai, kad prašoma ištirti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto, priimto teisės akto teisėtumą; ABTĮ 21 str. 1 d. 2 p.) su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, nepatenkąs į minėtoje teisės normoje išvardintų subjektų sąrašą.

Įvertinus ABTĮ 112 straipsnyje išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu. Taigi, pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas, paduodamas skundą, pridėjo žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), todėl 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio grąžintina pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo I. D. (I. D.) pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A1-713 patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prevencijos skyriaus patarėjo pareigybės aprašymo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1 priedo 8 punktui.

Grąžinti pareiškėjui I. D. (I. D.) 22,50 Eur (dvidešimt du eurai 50 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 3 d.

Nutartis neskundžiama.