- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- 2VP-2987-983/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03408-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mokilizingas“
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., A. G.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ prašymą suinteresuotiems asmenims J. M., A. G., antstolei Marijai Gaivenei dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas UAB „Mokilizingas“ prašymu prašo nustatyti, kad skolininkei J. M. priklauso ½ dalis pajamų, kurias jos sutuoktinis A. G. gauna iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV). Nurodė, kad antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2014-12-29 Trakų rajono apylinkės teismo išduotą įsakymą Nr. L2-4226-424/2014 dėl 2128,66 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš J. M.. Vykdant skolos išieškojimą nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis A. G. gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV. Pareiškėjas nurodo, kad pajamos gautos vieno iš sutuoktinio darbinės veiklos, dividentai, taip pat pašalpos bei kitokios išmokos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl prašo nustatyti skolininkės J. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš sutuoktinio A. G. gaunamos išmokos iš VSDFV.
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.)
Prašymas tenkintinas.
Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr.0007/15/00378 antstolė Marija Gaivenė (toliau tekste- Antstolis) vykdo išieškojimą pagal 2014-12-29 Trakų rajono apylinkės teismo išduotą įsakymą Nr. L2-4226-424/2014 dėl 2128,66 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš J. M. UAB “Mokilizingas” naudai.Vykdymo procese pareiškėjas gavo 2016-07-28 Antstolio Patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nors skolininkė dirba (duomenys neskelbtini), tačiau pajamos nėra didelės, taip pat gauna nuolatinę išmoką iš VSDF (133,78 Eur), tačiau skolininkė turi 20 vykdomųjų bylų pas skirtingus antstolius ir sumos tenkančios skolų dengimui yra nedidelės. Piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra. Skolininkės sutuoktinis A. G. gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV. 2016-07-28 priimtas Antstolio patvarkymas dėl išskaitytų sumų aprašymo ir arešto.
Išieškotojas, nepraleisdamas antstolio nustatyto termino kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti skolininkės J. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš sutuoktinio A. G. gaunamos išmokos iš VSDFV.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis esančio skolininko turto dalies nustatymo, bylos Nr. 3K-3-12-701/2015).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). J. M. ir A. G. susituokė 2005-02-08. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis nėra sudaryta. Skolininkės J. M. piniginių lėšų banko sąskaitose, nekilnojamojo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens A. G. gaunama išmoka iš VSDFV laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens A. G. gaunama nuolatinė išmoka iš VSDFV abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkei) J. M. priklauso ½ dalis areštuotos sutuoktinio A. G. gaunamos nuolatinės išmokos iš VSDFV.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str., teismas
nutaria:
nustatyti, kad J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis areštuotų sutuoktinio A. G. pajamų, kurias jis gauna iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą atskiruoju skundu.