- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- AN2-48-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02024-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- A. P.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimo A. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P., Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda už tai, kad jis 2017 m. spalio 20 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo matomoje vietoje laikyti rankas. Apeliaciniame skunde A. P. prašo, panaikinti 2017 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodė, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas formaliai išnagrinėjo bylą jos neištyręs, neatskleidęs bylos esmės, kadangi nebuvo įvertintos visos aplinkybės byloje, liudytojų parodymai.A. P. teigimu, pareigūnų reikalavimams jis pakluso ir sudėjo rankas už nugaros, tačiau jie vis tiek naudojo fizinę jėgą jo atžvilgiu, užlaužė rankas ir uždėjo antrankius, nors net nebuvo pagrindo to daryti, kadangi jis leidosi policijos apžiūrai. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog net ir surakinus jam rankas, pareigūnai laužė rankas ir spardė per kojas. Toks policijos pareigūnų elgesys jo atžvilgiu yra neteisėtas ir pažeidžiantis jo kaip žmogaus teises. Be to, visą šį laiką jie buvo filmuojami tiesiogiai, tiek A. P., tiek jo draugas E. Č.. Apie filmavimą jie nebuvo įspėti ir pareigūnai neklausė ar jie sutinka būti filmuojami. A. P. teigimu, visas aplinkybes, taip pat, kad buvo filmuojamas jis nurodė teismo posėdžio metu, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir į jas neatsižvelgė. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nekvietė liudytoju apklausti, kartu su A. P. įvykyje buvusio, E. Č., kuris patvirtintų jo nurodytas aplinkybes. Teikdamas parodymus Kauno apylinkės teisme A. P. nurodė aplinkybes, kad viso įvykio metu jis buvo filmuojamas be jo sutikimo, taip pat išreiškė prašymą apklausti liudytojais pareigūnus, kurie dalyvavo įvykio metu, tačiau į teismo posėdį atvyko tik vienas iš policijos liudytoju R. K.. A. P. įsitikinimu, liudytojas R. K. teismo posėdžio metu pateikė neteisingus parodymus ir melagingai teismui nurodė, kad įvykis nebuvo filmuojamas. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad policijos pareigūnas negali būti vertinamas, kaip patikimas liudytojas, kadangi pateikia teismui melagingus parodymus. Skundo autoriaus manymu, teismas į jo pateiktus liudijimus neatsižvelgė, išsamiai jų nesiaiškino ir tik išimtinai vertino policijos pareigūno pateiktus liudijimus ir surašytus tarnybinius pranešimus. A. P. įsitikinimu, filmuota medžiaga patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad jis pareigūnų reikalavimams pakluso ir paneigtų pareigūnų nurodytas melagingas aplinkybes. Taip pat A. P. duoti parodymai byloje, bei pridedami prie bylos dokumentai patvirtina, kad policijos pareigūnas davė teismo metu melagingus parodymus, todėl jie negali būti vertinami, kaip jo kaltės įrodymai. Pridedami teismui dokumentai, t.y. 2017 m. liepos 13 d. A. P. prašymas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina jo teisme duotus parodymus, kad 2017 m. spalio 20 d. viso įvykio metu buvo filmuojamas ir kreipėsi į televiziją, siekiant, kad nufilmuota medžiaga nebūtų rodoma per televiziją. Šis dokumentas taip pat pavirtiną faktą, kad policijos pareigūnas R. K. teismo posėdžio metu melagingai liudijo ir pateikė melagingus parodymus. Atsiliepimų į A. P. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl A. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. P. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (nauja redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d., TAR 2015 m. liepos 33 d.) 21 straipsnis reglamentuoja pareigūnų turimus įgaliojimus. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo matomoje vietoje laikyti rankas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. P. padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1), policijos pareigūnų M. S. ir R. K. tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 3), A. P. asmens duomenimis (b. 1. 4), pažyma apie galiojančias nuobaudas, iš kurios matyti, kad A. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. 1. 5-6), alkotesterio patikros sertifikatu (b. 1. 8), administracinio sulaikymo protokolu (b. 1. 9), siuntimu atlikti medicininę apžiūrą (b. 1. 11). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neva tai A. P. pareigūnų reikalavimams pakluso, sudėjo rankas už nugaros ir leidosi policijos apžiūrai, iš policijos pareigūnų M. S. ir R. K. tarnybinių pranešimų matyti, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu jiems patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo stovintį automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame sėdinčius du asmenis. Pareigūnams privažiavus arčiau, matėsi, kad vyrai sutriko, pradėjo žvalgytis į šonus, o vienas iš jų užsidėjo kapišoną. Kadangi vyrai sukėlė įtarimų, kad jie su savimi gali turėti draudžiamų daiktų, pareigūnai sustojo ir priėjo automobilio bei paprašė automobilio priekyje sėdinčio vyriškio išlipti. Jam atidarius duris, automobilyje jautėsi aitrus narkotinių medžiagų (žolės) kvapas. Išlipęs asmuo pradėjo šaukti, kad pareigūnai prie jo prisikabino ir kad jis nieko nepadarė. Vėliau bendraujant su vyriškiu, jis kelis kartus bandė rankas įsikišti į kišenes. Asmenį pareigūnai įspėjo, kad kol nėra atlikta jo dalinė apžiūra, kad laikytų rankas matomoje vietoje, tačiau jis ir toliau bandė rankas susikišti į kišenes. Pareigūnams paėmus už jo rankų ir paklausus ar jis sus savimi neturi draudžiamų daiktų, jis atsakė „turiu, -keiksmažodis-“, tada staigiu judesiu bandė ištraukti rankas bei pradėjo muistytis, taip siekdamas išvengti dalinės apžiūros. Pareigūnai buvo priversti panaudoti fizinę jėgą ir tik surakinus jo rankas už nugaros, buvo atlikta asmens dalinė apžiūra. Kitas asmuo, buvęs automobilyje, elgėsi ramiai, apžiūrimas nesipriešino. Paklausus asmenų ar jie vartojo narkotines medžiagas, abu vyrai patvirtino, jog rūkė narkotinę medžiagą „žolę“. Liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareigūnas R. K. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes bei nurodė, jog prisimena, kad atsakomybėn traukiamas asmuo buvo labai neramus, kažką vis darė, todėl pareigūnai neturėjo galimybės atlikti jo dalinę apžiūrą dėl draudžiamų daiktų, todėl jam ne vieną kartą buvo išsakytas reikalavimas rankas laikyti matomoje vietoje. Asmens dalinė apžiūra buvo atlikta tik tada, kai asmeniui buvo uždėti antrankiai. Abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais savo tarnybines pareigas vykdžiusių minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose duotais paaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokio pagrindo. Jokių esminių prieštaravimų tarp policijos pareigūno R. K. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių ir aplinkybių, kurias teismo posėdyje nurodė policijos pareigūnas, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.Apeliacinės instancijos teismas A. P. aiškinimą, jog policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus vykdė, t. y. pareigūnų reikalavimams pakluso, sudėjo rankas už nugaros ir leidosi policijos apžiūrai, vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją. Kaip jau buvo minėta, abu pareigūnai nurodė, jog bendraujant su A. P., jis kelis kartus bandė rankas įsikišti į kišenes, jį įspėjus, kad kol nėra atlikta jo dalinė apžiūra, laikytų rankas matomoje vietoje, jis ir toliau bandė rankas susikišti į kišenes. Pareigūnams paėmus už jo rankų ir paklausus ar jis sus savimi neturi draudžiamų daiktų, jis atsakė „turiu, -keiksmažodis-“ ir staigiu judesiu bandė ištraukti rankas bei pradėjo muistytis, taip siekdamas išvengti dalinės apžiūros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. P. nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo matomoje vietoje laikyti rankas.Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netyrė, nevertino ir neatsižvelgė į A. P. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu jis policijos pareigūnų buvo filmuojamas ir filmuota medžiaga patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad jis pareigūnų reikalavimams pakluso bei paneigtų pareigūnų nurodytas melagingas aplinkybes. Apelianto teigimu prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai - 2017 m. liepos 13 d. A. P. prašymas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2017 m. spalio 20 d. viso įvykio metu jis buvo filmuojamas ir kreipėsi į televiziją, siekiant, kad nufilmuota medžiaga nebūtų rodoma per televiziją. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nagrinėjamo įvykio metu A. P. buvo filmuojamas policijos pareigūnų ir yra reali filmuota įvykio medžiaga. Tokių aplinkybių policijos pareigūnai M. S. ir R. K. savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, taip pat jų nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas R. K.. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. kategoriškai nurodė, jog policijos pareigūnai įvykio metu A. P. nefilmavo, su jais kartu buvo operatorius iš laidos „Farai“, tačiau ar jis filmavo įvykį ir yra filmuota medžiaga, negali pasakyti, nes nežino. Kaip jau minėta, byloje nenustatytas joks motyvas pareigūnams apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti A. P. pažeidimo padarymu, nes tiek policijos pareigūnas M. S., tiek R. K. patvirtino, kad pagrindinis jų dėmesys buvo sutelktas patikrinti ar A. P. neturi su savimi draudžiamų daiktų, kadangi atidarius automobilio duris, jautėsi aitrus narkotinių medžiagų (žolės) kvapas, todėl, jeigu A. P. būtų elgęsis ramiai ir leidęs atlikti jo dalinę apžiūrą nebūtų buvę ir konflikto, kurio metu A. P. padarė pažeidimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, už kurį jam pagrįstai paskirta nuobauda. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad A. P. kreipėsi televiziją, su prašymu, kad nufilmuota medžiaga nebūtų rodoma per televiziją, nepaneigia policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių ir nepatvirtina tų aplinkybių, kad A. P. pakluso pareigūnų reikalavimams, kadangi pats kreipimasis neįrodo, jog įvykis buvo nufilmuotas ir yra reali filmuota medžiaga. Apelianto argumentas, kad teismas nesiėmė priemonių ir neištyrė A. P. nurodytų aplinkybių dėl filmuotos įvykio medžiagos, atmestini, kadangi įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu A. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį jam paskirta nuobauda taip pat tinkamai individualizuota. Apeliacinio skundo argumentai A. P. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.