Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylos, pradėtos pagal A. S. ieškinį uždarosioms akcinėms bendrovėms „Šilo bitė“ ir „Laisvas laikraštis“, V. K. ir A. D. dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės bei žeminančių asmens garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Nutartimi išdėstyti tokie prašymo trūkumai: 1) pareiškėjas nenurodo, kada paaiškėjo aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo; 2) pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais grindžia prašymą, – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties patvirtintų kopijų; 3) pareiškėjas sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį, nors už pateiktąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti sumokėtas 202 Eur žyminis mokestis; 4) prašymu nurodyti ne visi dalyvaujantys procese asmenys. Be to, nutartimi nurodoma, jog pareiškėjas, pašalinęs šiuos trūkumus, turi pateikti teismui tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Pareiškėjas nustatytu terminu kreipėsi į teismą, siekdamas pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi laikė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu. Pasak pirmosios instancijos teismo, pareiškėjas pašalino ne visus prašymo trūkumus, tai yra: 1) nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas prašymas, paaiškėjimo laiko; 2) nepateikė įrodymo, kuriuo grindžia proceso atnaujinimo pagrindą, – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio; 3) nepateikė tiek procesinio dokumento kopijų, kad po vieną tektų kitoms šalims; 4) pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties nepatvirtintą kopiją.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir įpareigoti teismą išnagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas teigia, jog jis, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, pašalino prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus. Pareiškėjo vertinimu, be atskiro nurodymo yra aišku, jog, pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio paaiškėjimo diena yra 2016 m. gegužės 11 d., 2015 m. spalio 1 d. nutarties paaiškėjimo diena – 2015 m. spalio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 ir 7 punktus. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą prašymo trūkumams pašalinti. Šia nutartimi, be kita ko, nurodoma, jog apeliantas neatskleidė, kada paaiškėjo aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog apeliantas buvo baudžiamųjų bylų, kurios baigtos aukščiau nurodytomis nutartimis, dalyvis. Todėl, iš dalies pritariant apeliantui, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui, sprendusiam prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, buvo pateikti duomenys, kad apeliantas sužinojo apie aukščiau nurodytas nutartis ir jose išdėstytus motyvus ne vėliau, negu jų paskelbimo dieną. Be to, nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo dienos iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo dienos nebuvo praėjęs trijų mėnesių laiko tarpas. Tačiau apeliantas grindė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kitomis aplinkybėmis. Prašymu dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodoma, jog naujai paaiškėjo aplinkybė – įrodymas, kad „A. S., būdamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, veikė Lietuvai priešiškos valstybės naudai ir taip padarė didelę žalą Lietuvos Respublikai <...>“ (prašymo dėl proceso atnaujinimo ketvirtojo lapo ketvirta-penkta pastraipos). Apeliantas prašymu nenurodo, kada jis sužinojo šią aplinkybę, kuria yra grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Aplinkybės sužinojimo momentas nenurodytas ir apeliantui šalinant pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus. Aplinkybės, kuria grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, sužinojimo momentas turi esminę reikšmę, nes nuo šio momento skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalis), o termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro pagrindą tokiam prašymui atmesti (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalis). Asmuo, teikiantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, privalo nurodyti, kada jis sužinojo aplinkybę, kuria yra grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aplinkybės sužinojimo momento nenurodymas yra esminė kliūtis procesui pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo pradėti. Kaip nustatyta (nutarties 9 punktas), prašymu dėl proceso atnaujinimo neatskleista, kada apeliantas sužinojo aukščiau nurodytą aplinkybę, kuria grindžiamas atnaujinimo pagrindas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą šiam esminiam prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumui pašalinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, šis prašymo trūkumas nebuvo pašalintas ir po nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, pašalino ar ne apeliantas kitus nutartimi nurodytus prašymo trūkumus, pagrįstai laikė prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu, nes, kaip jau buvo nurodyta, aptariamas prašymo trūkumas yra esminė kliūtis procesui pagal prašymą dėl proceso atnaujinimo pradėti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis).Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas, kuriuo baigtas prašomas atnaujinti bylos procesas, įsiteisėjo 2010 m. vasario 3 d., Vilniaus apygardos teismui palikus šį sprendimą nepakeistą. Apeliantas 2016 m. birželio 14 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Vadinasi, prašymo padavimo dieną jau buvo suėjęs naikinamasis 5 (penkerių) metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Todėl apskritai nėra galimas procesas pagal apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalis).Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.