Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei santuokoje įgyto turto pasidalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė: 1) nutraukti šalių santuoką pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti dukros G. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) nustatyti ieškovei uzufrukto teisę naudotis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju būstu, esančiu (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei dukrai G. S., teikiant jį periodinėmis išmokomis po 150 EUR per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Paskirti ieškovę išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 5) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę S.; 6) priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Parengiamajame posėdyje atsakovas paaiškino, jog su ieškiniu visiškai sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 113. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. S.. Šalys santuokos metu neįgijo jokio bendro turto, kreditorių neturi. Atsakovui M. S. asmeninės nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė su vaiku (b. l. 5-11). Ieškovė yra bedarbė, jos pajamos per mėnesį – 15 EUR, nuosavo turto neturi. Atsakovas dirba pagal darbo sutartį, jo atlyginimas per mėnesį minimalus – 380,00 EUR, be minėto buto, jam nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės (b. l. 13, 31-32). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai, nesirūpina šeima, vaiko poreikiai per mėnesį siekia 300,00 EUR.

Dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo grindžia šiomis aplinkybėmis: atsakovas žemina ieškovę, nesirūpina šeima, neteikia išlaikymo dukteriai, negerbia ieškovės, tapo brutalus, piktas, gadina šeimos turtą, dėl ko atsirado nesaugumo jausmas, išgyvenimai, buvo padaryti nuotoliai šeimai. Ieškovė, remiantis CPK 178 str., privalo leistinais įrodymais įrodyti šias aplinkybes, išskyrus aplinkybę dėl išlaikymo teikimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, ieškovė neprivalo įrodinėti aplinkybės, jog išlaikymas vaikui neteikiamas, nes išlaikymo teikimo įrodinėjimo naštą tokiais atvejais turi atsakovas. Iš bylos medžiagos matyti, jog aplinkybės, susijusios su šeimos turto gadinimu, atsakovo brutalumu, ieškovės žeminimu, be pačios ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų, jokiais kitais objektyviais įrodymais nepagrįstos, todėl laikytinos neįrodytomis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad teikia išlaikymą savo dukrai, su ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais visiškai sutiko, teismas laiko šią aplinkybę įrodyta. Tokiu būdu, nustačius, jog atsakovas nesirūpina bendru šalių vaiku, konstatuotina, jog jis pažeidė visapusiško rūpinimosi vaikais pareigą, todėl pripažintina, jog santuoka iširo dėl jo kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, nes ieškovė turi daugiau įgūdžių rūpintis mažamete dukra, tokio amžiaus vaikas saugiau jaučiasi būdamas motinos priežiūroje. Išvadą teikianti institucija pateikė byloje išvadą dėl santuokos nutraukimo, kurioje nurodė, jog sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. S..

Dėl uzufrukto teisės nustatymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad uzufrukto teise sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2013). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė neturi gyvenamosios patalpos, neturi lėšų joms įsigyti. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa adresu Liepų g. 1-5, Jurdaičių km., Joniškio r., kuriame šiuo metu gyvena šeima. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko G. S. teisė į gyvenamąjį būstą, S. S. nustatytina uzufrukto teisė į atsakovui M. S. asmenine nuosavybe priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) iki dukros G. S. pilnametystės.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. po 150,00 EUR per mėnesį. Anot ieškovės vaiko poreikiai per mėnesį siekia apie 300,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodoma vaiko mėnesio poreikių suma neviršija 1 MMA (380,00 EUR), ginčo dėl to tarp šalių nekyla, teismas laiko šią sumą protinga. Įvertinus šalių turtinę padėtį (atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės) ir vaiko poreikių dydį, teismas turi pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui G. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Šalių vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių

Šalims paliktinos santuokinės pavardės, kadangi ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba, apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 121,59 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės S. S. ir atsakovo M. S. (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 113, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. S. kaltės.

Nustatyti vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. S..

Nustatyti ieškovei S. S. uzufrukto teisę naudotis atsakovui M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki vaiko G. S. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 EUR nuo 2016 m. liepos 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko G. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. S..

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: S., S..

Priteisti iš atsakovo M. S. 121,59 EUR (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 59 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.