Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. P., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei J. G., jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

nukentėjusiajam E. L., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. L., jo įgaliotam atstovui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį areštu 34 paroms; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, prie 90 parų arešto bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 mėnesiams 20 dienų,

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 14 (keturiolikai) parų, 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 mėn. 27 d., bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. ir A. P., panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: jie 2020 m. rugpjūčio 31 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, prie sankryžos link (duomenys neskelbtini), iš nugaros pusės užpuolė nepilnametį E. L., jam sudavė kelis smūgius į galvą ir į smilkinį, po to nukentėjusiajam pabėgus link „Fielman“ parduotuvės, A. P. ir D. R. E. L. pastūmė, po ko šis pargriuvo, A. P. nutraukė E. L. nuo kaklo grandinėlę, po to A. P. ir D. R. tampė jį ant žemės, daužė rankomis ir spardė kojomis, A. P. reikalavo duoti 50 eurų, po to 20 eurų, o E. L. pasakius, kad pinigų neturi, pamatęs, kad šis turi elektroninę cigaretę „IQOS“, pareikalavo ją atiduoti, nes kitaip sudaužys galvą, dėl ko E. L. elektroninę cigaretę atidavė, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą, J. L. priklausantį turtą, t. y. 60 eurų vertės elektroninę cigaretę „IQOS“.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, o D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo

Minėtas nukentėjusiojo nuosekliai nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa vieni su kitais ir tarpusavyje. Liudytoja G. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su E. L. ėjo nuo (duomenys neskelbtini). Praėjo pro žmonių kompaniją. Kompanijoje buvo apie 10 žmonių, visi jie buvo paaugliai, buvo kelios panelės ir vaikinai. Po to atsisukusi pamatė, kad už jų ėjo du vaikinai. Sustojus prie perėjos, jie buvo už jų, kažką pasakė E., perėjo gatvę ir tamsesnis vaikinas trenkė E. L. vieną kartą į smilkinį. Pas tą vaikiną, kuris trenkė, ant veido buvo kažkoks raudonumas ir tamsesni plaukai. Tada E. L. ėmė bėgti, jie jį pasivijo, paguldė ant žemės ir mušė, spardė, prašė pinigų ir atėmė kelis jo daiktus. Mušė, spardė abu, prie perėjos trenkė tamsiaplaukis vaikinas, tada abu pradėjo vytis jį ir pradėjo mušti prie parduotuvės, prašė 50 Eur. Jį spardė abu vaikinai, todėl tiksliai negali pasakyti į kurias kūno vietas ir kiek kartų, bet tamsesnis vaikinas labiau spardė Erviną. Iš E. L. paėmė ,,IQOS“, kuri priklausė jo mamai. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos G. P. parodymus patvirtina ir įvykio tiesiogiai nematę liudytojas L. V. ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą J. L., kuriems nukentėjusysis papasakojo apie įvykį ir šios jų nurodytos aplinkybės tarpusavyje sutampa. Nukentėjusysis liudytojui pareigūnui L. V. papasakojo, kad jiems einant kartu su G. P. nuo (duomenys neskelbtini) laipteliais, prie jo priėjo du iš išvaizdos neblaivūs jaunuoliai, kurie trenkė jam į veido sritį, o jam bandant pabėgti link (duomenys neskelbtini), jaunuoliai jį pargriovė ant šaligatvio ir toliau sudavė nenustatytą skaičių smūgių jam į įvairias kūno vietas, vėliau iš jo pagrobė baltos spalvos ,,IQOS“ cigaretę. Nukentėjusysis savo mamai J. L. nurodė, kad jis su drauge G. P. ėjo nuo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro link (duomenys neskelbtini), ties minėtu pastatu pastebėjo stovinčius du vaikinus. Vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs. E. minėtų asmenų asmeniškai nepažįsta. Vienas asmuo buvo apsirengęs NIKE striuke, juodos spalvos, mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, galvos plaukai pakelti į viršų, apie 18 metų amžiaus. Kitas asmuo buvo apsirengęs juodos spalvos treninginio tipo kelnėmis ir džemperiu, ant veido srities, kaktos, buvo matyti įdrėskimas, taip pat asmens rankos buvo kruvinos, asmuo buvo apie 18 metų amžiaus. Kai jos sūnus ėjo pro minėtus asmenis, jis jiems nieko nepasakė. Tuo metu asmenys pasakė jos sūnui, jog jo ,,kostiumas gražus“. Tuo metu, kai E. stovėjo su G. prie gatvės, iš nugaros priėjo vienas iš minėtų dviejų vaikinų ir sudavė rankos kumščiu į veido sritį, kaktą. Kuris tiksliai vaikinas sudavė jos sūnui, jis pasakyti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai, nes E. nespėjo atsisukti. Po suduoto smūgio E. su G. pradėjo bėgti (duomenys neskelbtini) kryptimi ir du vaikinai bėgo E. iš paskos. E. sustojo ties viešbučiu, ant laiptų, tuo metu asmenys pribėgo prie E. ir pastūmė jį, jis nukrito ant grindinio. Kol E. gulėjo ant grindų, du vaikinai priėjo prie jo ir sudavė jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat vaikinas, apsirengęs juodos spalvos treninginio stiliaus drabužiais, rankomis smaugė E., paėmė rankomis už E. džemperio gobtuvo ir tempė grindiniu. E. kelnių kišenėje turėjo IQOS elektroninės cigaretės dėžutę ir asmenys reikalavo ją atiduoti. Asmuo, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais ir buvo įdrėkstu antakiu, reikalavo, jog E. atiduotų daiktus, kuriuos turi su savimi, 50 eurų. Taigi, kaip matyti, nukentėjusiojo ir liudytojos G. P. parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat ir su liudytojo L. V. bei nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą J. L. parodymais, vieni kitiems neprieštarauja, esminėse detalėse yra nuoseklūs. Teismas atmeta kaltinamųjų versijas, jog nukentėjusysis pats parkrito, priešingai, pirmiau minėtais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis, gavęs smūgius į galvą ir į smilkinį, bėgo nuo kaltinamųjų, o jam atsidūrus ant laiptelių, jie jį pastūmė, jis nukrito. Nors nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nebeatsiminė, ar pats krito, ar jį pastūmė, tačiau teismui pagarsinus nukentėjusiojo E. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55-59), jis nurodė, kad savo parodymus tvirtina; šiuose parodymuose nukentėjusysis paaiškino, kad, bėgdamas nuo laiptukų, pastatė koją ir tie vaikinai jį stūmė. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus įvykio aplinkybes atsiminė geriau, buvo apklaustas praėjus nedaug laiko po įvykio, nei duodamas teisme, kai nuo įvykio jau buvo praėję daugiau kaip metai. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir jo atstovė pagal įstatymą J. L., t. y. jai sūnus papasakojo, kad jis sustojo ties viešbučiu (duomenys neskelbtini), ant laiptų, tuo metu asmenys pribėgo prie jo ir pastūmė jį, dėl ko jis nukrito ant grindinio. Liudytojas L. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu jam nukentėjusysis papasakojo, kad jaunuoliai jį pargriovė ant šaligatvio ir toliau sudavė nenustatytą skaičių smūgių jam į įvairias kūno vietas. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime, t. y. kad pareigūnams atvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas E. L., kuris paaiškino, kad einant su G. P. nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo du iš išvaizdos neblaivūs jaunuoliai, kurie trenkė jam į veido sritį, o jam bandant pabėgti, jaunuoliai jį pargriovė ir toliau trankė jam į kūno sritį bei vėliau atėmė iš jo baltos spalvos „IQOS“ cigaretę. Taigi, pirmiau minėtais įrodymais, kurie sutampa tarpusavyje ir yra nuoseklūs, nustatyta, kad tai kaltinamieji nukentėjusįjį pargriovė ant žemės. Kita vertus, tai nekeičia kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų vertinimo, nes faktas, kad nukentėjusysis atsidūrė ant žemės, buvo sąlygotas pirminių kaltinamųjų veiksmų – kaltinamieji jau buvo užpuolę nukentėjusįjį prie sankryžos ir sudavę jam smūgius, po ko nukentėjusysis, pajutęs grėsmę, pradėjo bėgti nuo jų, kaltinamieji nukentėjusįjį vijosi, ir tam tikru momentu nukentėjusysis atsidūrė ant žemės. Teismas taip pat atmeta kaltinamojo A. P. versiją, jog jis nesutraukė grandinėlės E.; pirmiau minėtais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nukentėjusįjį smaugė su grandinėle, po to ji jam nukrito ir jis ją pakėlė. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2539/2020(01), kurioje konstatuota, kad E. L. nustatyti kaklo taškiniai odos nubrozdinimai. Be to, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos G. P. parodymus iš dalies patvirtina ir vaizdo įrašų duomenys, nes vaizdo įrašai nėra vientisi, o fragmentiški, tačiau tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojos G. P. parodymai yra patikimi ir patvirtinti kitais bylos duomenimis.

Pirmojo teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 25 d., metu kaltinamieji nurodė, kad jie pageidauja į teismą kviestis kartu su jais buvusius liudytojus, kurie matė visą įvykį, taip pat pageidauja pateikti įvykio vaizdo medžiagą, kadangi su jais buvusi kompanija įvykį filmavo. Teismas kaltinamiesiems išaiškino teisę, kad jie pasikviesti liudytojus gali patys arba teismui nurodyti jų vardus, pavardes, kontaktinius duomenis, kad teismas galėtų juos pats iškviesti į teismą; taip pat iš esmės kiekvieno kito vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamiesiems (o suimtam kaltinamajam D. R. ir išsiųstas pranešimas į pataisos namus su minėtu priminimu ir jo gynėjos kontaktiniais duomenimis) pakartotinai buvo primenama ši jų teisė ir siūloma iškviesti liudytojus. Pažymėtina, jog nė vienas iš kaltinamųjų nuo pirmojo teisiamojo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 25 d., iki paskutinio, vykusio 2021 m. gruodžio 29 d., t. y. turėdami pakankamai laiko, nė karto teismui nepateikė nė vieno liudytojo vardo ir pavardės bei jų kontaktinių duomenų ir patys jų neatsivedė, o kaltinamasis D. R. dar ir pasislėpė nuo teismo. Taigi, teismas pats neturėjo objektyvių galimybių iškviesti kaltinamųjų pusės liudytojų, o kaltinamieji patys šia teise nepasinaudojo. Kita vertus, konstatuotina, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad teismas galėtų priimti teisingą ir objektyvų sprendimą byloje. Kaltinamasis A. P. teismui pateikė byloje nagrinėjamo įvykio fragmentinius vaizdo įrašus, kuriuos teismas pridėjo prie bylos ir vertino kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš kaltinamojo A. P. pateiktų vaizdo įrašų fragmentų aiškiai matyti, jog įvykį matė ir keletas kitų asmenų iš kaltinamųjų kompanijos, iš vaizdo įrašo girdėti, kad jie yra pažįstami, todėl tai, kad nei A. P., nei D. R. nepateikė nė vieno liudytojo kontaktinių duomenų, kad būtų galima juos apklausti teismo posėdyje, vertintina kaip jų siekis išvengti atsakomybės. Be to, teismas pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-281-139/2015, 2K-483-976/2015). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 80 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje ir BK 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir asmens sveikatai. Jis padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) apysunkį nusikaltimą, veika baigta, jis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau ne taip intensyviai kaip kaltinamasis A. P.. D. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. R. šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas tik vieną kartą už atvirą vagystę iš nepilnamečio viešoje vietoje, tačiau po 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo nuteistas dar du kartus – anksčiau teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą savo motinai, už viešosios tvarkos pažeidimą, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vartojo necenzūrinius žodžius, stumdė autobuso vairuotoją, po ko išbėgdamas iš autobuso dešine alkūne sudavė vieną smūgį į galines autobuso duris taip išdaužė autobuso galinių durų stiklą, neteisėtą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, 17 vnt. rožinės spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – MDMA, laikymą (t. 1, b. l. 163-168, t. 2, 124-127). Kaltinamasis administracine tvarka baustas labai daug kartų (už alkoholinių gėrimų vartojimą, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys, smulkią (degtinės) vagystę, sukčiavimus, važiavimus viešuoju transportu be bilieto, eismo įvykio sukėlimus, pasišalinimus iš eismo įvykių, turto sugadinimus, transporto priemonės vairavimus esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, transporto priemonės vairavimus, kai jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neįregistruota ir neapdrausta įstatyme nustatyta tvarka, greičio viršijimus), paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 169-195), jauno, darbingo amžiaus, nedirbantis (t. 1, b. l. 196), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 197).

Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies kaltinamajam parinkimo, atsižvelgia į tai, kad iki nagrinėjamo įvykio kaltinamasis buvo teistas vieną kartą ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo, kuri vėliau buvo pakeista į areštą, bausmė, taigi, matyti, kad kaltinamasis anksčiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Po šioje byloje nagrinėjamo įvykio kaltinamąjį nuteisus dar du kartus, jam buvo skirtos arešto bausmės, o subendrinus jas – reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo daromi teisės pažeidimai iš esmės yra panašaus pobūdžio, turtiniai, vartojamas fizinis smurtas, nemaža dalis jo teisės pažeidimų susiję ir su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Visa tai rodo, kad kaltinamasis kol kas nedaro reikiamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra jauno amžiaus, jo nusikalstamas elgesys yra besiformuojantis. Taigi, nurodytos D. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės didina D. R. pavojingumą visuomenei.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. R. už padarytą veiką paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė 10 mėnesių.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo itin jauną amžių, prieš įvykį buvusį vieną teistumą, tai, kad jis šiuo metu mokosi, taip pat negalima kategoriškai teigti, jog jo nusikalstamas elgesys yra susiformavęs, priešingai, jis yra tik besiformuojantis ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis dar gali stoti į doros kelią ir pasitaisyti, taip pat D. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir suėmime jis išbuvo beveik du mėnesius. Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad D. R. turi galutinai susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir dėl to jį reiktų taisyti tik izoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog D. R. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo jauną amžių, galimybes mokytis ir dirbti bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, juo labiau, taikant intensyvią priežiūrą. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir D. R. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dvejiems metams šešiems mėnesiams vykdymą, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis priklausomybės ligas, jei D. R. sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą; nebendrauti su A. P., dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 20.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 16.09 val. (t. 1, b. l. 135, 145). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam D. R. suėmimas paskirtas ir vėliau pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šiuo metu kardomosios priemonės suėmimo pagrindai išnyko, kadangi byla išnagrinėta teisme, kaltinamasis yra Europos Sąjungai priklausančios šalies pilietis, ir yra pagrindo manyti, kad nuosprendžio įvykdymui užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – paliekant iki suėmimo jam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 146, 148). Šios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinos. Atsižvelgiant į visa tai, į bausmės laiką įskaitytinas D. R. suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 11 d. (įskaitytinai).

Teismas, skirdamas bausmę A. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, taip pat ir asmens sveikatai. Jis padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) apysunkį nusikaltimą, veika baigta, jis intensyviai naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. A. P. nusikalstamą veiką padarė būdams nepilnametis. A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. P. iki byloje nagrinėjamo įvykio neteistas (t. 2, b. l. 34-35), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (2020 m. rugsėjo 25 d. įvykis viešoje vietoje, be priežasties, tyčia, suduodant ne mažiau nei 2 smūgius nukentėjusiajam į galvą ir taip jam sukeliant fizinį skausmą), nuosprendis neįsiteisėjęs, 2021 m. gruodžio 28 d. teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jis galimai 2021 m. liepos 22 d. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, administracine tvarka baustas už smulkias (degtinės) vagystes, už pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą, jo garbės ir orumo pažeminimą, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, būnant neblaiviam, alkoholinių gėrimų turėjimą, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys, nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės nedėvėjimą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, elektroninės cigaretės rūkymą, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (t. 2, b. l. 36-40), nedirbantis (t. 2, b. l. 41), registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 42), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė – mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (t. 2, b. l. 44), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 2, b. l. 45-46). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus švelniausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 30 parų arešto bausmę.

BK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nepilnamečio buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nepilnamečiui vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, ir nustatyti laiką, per kurį nepilnametis turi jas įvykdyti. BK 92 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, įvertinęs prieš tai minėtus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, sutinka su prokurorės nuomone, kad šiuo atveju tikslinga taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti, tačiau maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad iki nagrinėjamo įvykio kaltinamasis buvo neteistas, nusikalstama veika padaryta A. P. būnant nepilnamečiu, šiuo metu jis taip pat yra labai jauno amžiaus, todėl realus, nors ir trumpalaikis, laisvės atėmimas šiuo atveju pasiektų iš esmės tik nubaudimo tikslus. Jo nusikalstamas elgesys yra besiformuojantis, jis yra dar nebrandi asmenybė. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginis ir asmeniui darant naujus teisės pažeidimus ar nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų ar draudimų, asmuo gali būti pasiųstas realiai atlikti arešto bausmės. Todėl, teismo nuomone, sąlyginis bausmės vykdymo atidėjimas su probacijos tarnybos priežiūra, teismui paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 9 mėnesių elgesio apribojimą su atitinkamais įpareigojimais bei draudimais: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) uždrausti bendrauti D. R.; 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, gali turėti didesnį teigiamą poveikį A. P. asmenybei, kuris turės įrodyti, kad gali visuomenėje gyventi nedarydamas naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, gebės gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Tuomet ir bus pasiekti bausmės tikslai ne tik nubausti asmenį, bet ir svarbiausias tikslas: jį taisyti, auklėti ir užkirsti kelią negatyvaus jo elgesio recidyvui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 20.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 15.15 val. (t. 2, b. l. 1, 22). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 11, 13). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. P. šiuo metu yra pilnametis, jam paskirta kardomoji priemonė nepilnamečio atidavimas prižiūrėti panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 216,46 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 123-128). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 216,46 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

E. L. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusius žalą asmenis (A. P. ir D. R.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 216,46 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas. Kadangi kaltinamasis A. P. nuosprendžio priėmimo metu yra pilnametis, minėtos civilinės ieškovės prašomos priteisti žalos sumos, vadovaujantis CPK, priteistinos iš pilnamečio kaltinamojo A. P., o ne iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. G., kuri jį atstovavo procese, kai jis buvo nepilnametis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo E. L. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. P. ir D. R. priteisti 1000 Eur moralinę žalą E. L. ir 60 Eur turtinę žalą jai dėl pagrobtos cigaretės (t. 2, b. l. 142).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad elektroninė cigaretė turėtų būti grąžinta civilinei ieškovei, kadangi ji yra saugoma byloje, ji nesugadinta, todėl civilinio ieškinio dalis dėl prašomos priteisti 60 Eur sumos už elektroninę cigaretę turėtų būti atmesta.

Teismas su tokiais kaltinamųjų argumentais nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad elektroninė cigaretė, kurią kaltinamieji pagrobė iš nukentėjusiojo, iš esmės yra asmeninio naudojimo daiktas, ja naudojantis yra būtinas sąlytis su žmogaus kūnu, kaltinamieji turėjo sąlytį su ja, todėl logiškai suprantama, jog civilinė ieškovė nepageidauja, kad jai būtų grąžinta pas kaltinamuosius ir su jais turėjusį sąlytį elektroninė cigaretė. Antra, elektroninė cigaretė yra įkraunama, turi akumuliatorių, nuo byloje nagrinėjamo įvykio praėjo beveik 1,5 metų, tiek laiko el. cigaretė buvo nenaudojama, o paprastai ilgą laiką nenaudojamo ir nekraunamo akumuliatoriaus techninės charakteristikos pablogėja, be to, elektroninė cigaretė šiuo metu apskritai neįsijungia. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad civilinės ieškovės reikalavimas priteisti jai 60 Eur turtinę žalą už elektroninę cigaretę yra pagrįstas, civilinės ieškovės nurodoma el. cigaretės vertė nėra neprotinga, atitinka rinkos kainas, todėl civilinis ieškinys dėl minėtos turtinės žalos priteisimo civilinei ieškovei tenkintinas (BPK 109 str., CK 6.249 str.). Kadangi kaltinamasis A. P. nuosprendžio priėmimo metu yra pilnametis, minėta civilinės ieškovės prašoma priteisti turtinė žala, vadovaujantis CPK, priteistina iš pilnamečio kaltinamojo A. P., o ne iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. G., kuri jį atstovavo procese, kai jis buvo nepilnametis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), nors sveikatos sužalojimo atveju jie nėra lemiami. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismas turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Nukentėjusysis E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jam yra padaryta psichologinė žala, kadangi jį užpuolė viduryje miesto centro, o jis ten visada jautėsi saugus. Psichologinę traumą jaučia daugiau nei metus. Jo draugai tai pastebi ir jam padeda, jis turi baimę eiti centre, bijo, kad jį užpuls kažkas. Eiti ramiai gatve negali, kadangi bijo, jog kažkas jį užpuls, jam baisu. Taip pat buvo sugadinti jo drabužiai. Po įvykio kviesdavosi taksi, autobusais nevažiuodavo, taip pat jį palydėdavo mama. Nukentėjusiojo E. L. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. L. teismo posėdžio metu parodė, kad E. L. reikia psichologo pagalbos, jis lankė treniruotes, ji turėjo pasiimti jį iš jų, kadangi jis bijojo būti vienas gatvėje. Kreiptis į psichologą neturėjo laiko, nes E. turėjo išvykti mokytis į Ameriką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R. ir A. P. nusikalstama veika nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaklo taškiniais odos nubrozdinimais ir taškinėmis kraujosruvomis odoje, odos nubrozdinimais dešiniajame smilkinyje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešiniajame kelyje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniajame klube. Nukentėjusysis iš karto po įvykio dėl galvos skausmų ir kitų sužalojimų greitosios pagalbos buvo pristatytas į Santariškių ligoninę, kur buvo apžiūrėtas, jam buvo suteikta pagalba ir jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Teismui nekelia abejonių, kad dėl nustatytų sužalojimų, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (nukentėjusysis be priežasties brutaliai buvo užpultas miesto centre dviejų asmenų, pargriautas, spardomas ir mušamas gatvėje, iš jo buvo reikalauta daiktų ir pinigų, pagrobta elektroninė cigaretė) nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, jautėsi išsigandęs, taip pat ir pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, patyrė fizinį skausmą. Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, intensyvumą, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai (pasekmes jaučia iki šiol), kaltinamųjų finansinę padėtį (abu nedirbantys), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams plėšimo metu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies ir solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Kadangi kaltinamasis A. P. nuosprendžio priėmimo metu yra pilnametis, minėta civilinės ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala jos atstovaujamajam nukentėjusiajam, vadovaujantis CPK, priteistina iš pilnamečio kaltinamojo A. P., o ne iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės J. G., kuri jį atstovavo procese, kai jis buvo nepilnametis; taip pat minėta neturtinė žala priteistina nukentėjusiajam E. L., kadangi jis šiuo metu jau yra pilnametis.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymu metu buvo nepilnametis ir į tai, kad be įgaliotojo atstovo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, nukentėjusiajam buvo paskiras valstybės garantuojamas įgaliotasis atstovas advokatas (BPK 51 str. 1 d. 10 p., 2 d., 55 str. 4 d.). Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam teiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 538,75 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, byloje yra duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, taip pat sistemiškai aiškinant BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškomos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, šiuo metu kaltinamasis jau yra sulaukęs pilnametystės, tačiau nedirba, dėl sužalotos rankos laukia reabilitacinio gydymo, turto ir pajamų neturi, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios už nukentėjusiajam teiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, valstybei iš kaltinamojo A. P. nepriteistinos.

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų, susidariusių už nukentėjusiajam teiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, priteisimo iš kaltinamojo D. R., įvertinęs nukentėjusiojo E. L. įgalioto atstovo advokato dalyvavimo procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, kaltinamojo turtinę padėtį, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad jis negalėtų dirbti, nėra, nusikalstama veika buvo padaryta abiejų kaltinamųjų veiksmais pripažįsta, kad iš kaltinamojo D. R. priteistina pusė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos priteisti sumos, t. y. 269,37 Eur, antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė cigaretė ,,IQOS“, saugoma voke baudžiamosios bylos antrame tome, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 5 CD, saugomi byloje (prisegti prie 1 ir 3 t. bylos viršelių), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297?298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. (D. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, atidėti D. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis priklausomybės ligas, jei D. R. sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą; nebendrauti su A. P., dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 20.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 16.09 val. (vieną dieną) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2022 m. sausio 11 d. (įskaitytinai), vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

1) rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, adresu Vilniuje, Ivaniškių sodų g. 31, išaiškinant, kad jis įpareigojamas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (Vilniuje, Ivaniškių sodų g. 31) ilgiau nei 7 paroms be teismo leidimo;

2) įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant tokias registracijos sąlygas: registruotis kiekvieną pirmadienį nuo 8.30 val. iki 16.30 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariate, esančiame Pylimo g. 52, Vilniuje.

Išaiškinti D. R., kad pažeidusiam įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje arba rašytinį pasižadėjimą neišvykti asmeniui gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Išaiškinti, kad D. R. apie pasikeitusius savo kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresą, telefono Nr. ir kt.) privalo nedelsiant pranešti teismui.

D. R. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, paskelbus nuosprendį D. R. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, A. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 9 mėnesių elgesio apribojimą. Elgesio apribojimo laikotarpiu A. P. įpareigoti: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) uždrausti bendrauti su D. R.; 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. 20.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 15.15 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai arešto parai.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 11 d.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nukentėjusiojo E. L. atstovės pagal įstatymą J. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir solidariai iš D. R. ir A. P. E. L. naudai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės J. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir solidariai iš D. R. ir A. P. J. L. naudai priteisti 60 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai solidariai iš D. R. ir A. P. 216,46 Eur (du šimtus šešiolika eurų keturiasdešimt šešis centus) turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš D. R. valstybės naudai išieškoti 269,37 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus trisdešimt septynis centus) proceso išlaidų už nukentėjusiajam E. L. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Nepriteisti iš A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam E. L. teikimą.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui: 1) elektroninę cigaretę ,,IQOS“, saugomą voke baudžiamosios bylos antrame tome, sunaikinti; 2) penkis kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariatui.

Nuosprendžio dalis dėl kardomosios priemonės nuteistajam D. R. pakeitimo gali būti skundžiama prokuroro per tris dienas, o kaltinamojo ir jo gynėjos per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.