- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- A-662-2605-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00362-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- UAB „AV investicija plius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Aplinkos apsaugos agentūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „AV investicija plius“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AV investicija plius“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Aplinkos apsaugos agentūra).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „AV investicija plius“ (toliau – ir Bendrovė) patikslintu skundu (b. l. 161-164, I t.) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2010 m. birželio 23 d. raštą Nr. V3-3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“ (toliau – ir Raštas), kuriuo panaikintas Bendrovei išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. P2-1/114 pavojingų atliekų tvarkymui (toliau – ir Leidimas) ir sustabdyta Bendrovės aplinkai kenksminga pavojingų atliekų tvarkymo veikla, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2010 m. birželio 28 d. pareiškėjui buvo įteiktas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros 2010 m. birželio 23 d. privalomasis nurodymas Nr. M13-20. Jame nurodyta, jog pareiškėjas privalo nedelsdamas nutraukti pavojingų atliekų, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, tvarkymą, kad būtų išvengta infekcijos. Tą pačią dieną Bendrovė gavo Raštą, kuriuo pranešta apie Leidimo panaikinimą ir įpareigojimą tuoj pat nutraukti pavojingų atliekų rinkimą ir šalinimą. Nesutikdama su Raštu, Bendrovė, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 37 straipsnio 3 dalimi, pateikė skundą Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – ir Agentūra), kuri turėjo skundą išnagrinėti per 10 dienų. Tvirtino, kad atsakymo iš Agentūros negavo, todėl tiesiogiai kreipėsi į teismą. Nurodė, kad pagal Įstatymo 31 straipsnį, veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Pažymėjo, kad tokio nutarimo atsakovas nėra priėmęs. Darė išvadą, kad atsakovas nesilaikė Įstatymo 32 straipsnio reikalavimų, nes Raštas neatitinka reikalavimų, keliamų nutarimo turiniui. Taip pat Rašte nėra nurodyta, kokius pažeidimus Bendrovė privalo panaikinti, kad būtų atnaujinta veikla, t. y. panaikintas veiklos sustabdymas. Atkreipė dėmesį, kad gautame rašte nurodyti pažeidimai sutampa su 2010 m. birželio 23 d. privalomajame nurodyme Nr. M13-20 nustatytais veiksniais, t. y. Bendrovė neturi vidinės kontrolės sistemos, kuri galėtų užtikrinti, kad būtų priimamos tik taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime numatytos atliekos, ir priima nerūšiuotas infekuotas medicinines atliekas, naudoja įrangą bei taiko procedūras, negalinčias užtikrinti efektyvaus infekuotų atliekų nukenksminimo, neturi apdorojimo (nukenksminimo) procesų ir rezultatų kontrolės sistemos, kuri leistų garantuoti (vertinti), kad iš įmonės išleidžiamos atliekos / žaliavos yra nepavojingos (neinfekuotos). Teigė, kad privalomajame nurodyme šie veiksniai nurodyti tik kaip galinti kilti grėsmė, kuri, įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų panaikinta. Pabrėžė, kad nebuvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjo išleidžiamos atliekos / žaliavos yra ar gali būti pavojingos (infekuotos). Pareiškėjo manymu, nutarimas priimtas remiantis ne konkrečiais pažeidimais, o tik grėsme, kad pažeidimai gali kilti. Teigė, kad tai prieštarauja Įstatymo 25 straipsnio 3 daliai, kuri nustato, jog aplinkai kenksminga veikla gali būti nutraukta tik jau esant konkretiems pažeidimams, o ne galimai kilti grėsmei. Atkreipė dėmesį, kad nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. (2.3)-A4-2171, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. birželio 21 d. raštu Nr. S-1536 bei valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės rezultatais. Pažymėjo, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vadovautasi minėtais raštais, kokie yra kontrolės rezultatai, nes jokie patikrinimai nebuvo atliekami.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 91-93, I t.) prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad Raštas priimtas vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 3 punktu, 27 ir 30 straipsnių nuostatomis. Paaiškino, kad sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą galima dviem būdais, t. y. surašant privalomąjį nurodymą arba specialios formos nutarimą. Teigė, kad priimtu Raštu nutraukė pavojingų atliekų tvarkymą Įstatymo 30 straipsnio pagrindu. Paaiškino, kad sprendimo priėmimo pagrindu buvo pirminio atliekų tvarkymo žurnalas, kuris patvirtino, kad surenkamas ir išvežamas didesnis atliekų kiekis nei numato reglamentas prie išduoto leidimo. Pažymėjo, kad ankstesniais patikrinimo aktais bei privalomais nurodymais buvo fiksuoti įvairūs pažeidimai, Bendrovė buvo bausta. Nurodė, kad buvo remtasi išvadomis, jog Bendrovei surenkant ir tvarkant pavojingas atliekas, jos patenka į nepavojingų atliekų sąvartyną nepakankamai nukenksmintos. Teigė, kad Raštas yra sprendimas, o nutarimas sustabdyti pavojingų atliekų tvarkymą buvo priimtas 2010 m. rugsėjo 6 d., kadangi po privalomojo nurodymo ir Rašto priėmimo Bendrovė vis tiek vykdė pavojingų atliekų tvarkymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 117-120, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Agentūra kreipėsi į atsakovą, jog pastarasis imtųsi neatidėliotinų veiksmų dėl Bendrovės veiklos tvarkant pavojingas medicinines atliekas. Paaiškino, kad buvo išanalizuoti Bendrovės pateikti duomenys apie vykdomą kenksmingų atliekų nukenksminimą. Teigė, kad Bendrovės naudojamas autoklavas DB-90 yra nepajėgus per 1 metus nukenksminti 800 tonų infekuotų medicininių atliekų, nes Bendrovės naudojamo autoklavo talpa yra 90 litrų, jis pritaikytas laboratorijų medicininių atliekų sterilizavimui. Pažymėjo, kad nors išduodama leidimą Tarnyba jokių pastabų neturėjo, tačiau teigė, jog paprastai Tarnyba, nevertindama jokios nukenksminimo procedūros, pasirašo tik dėl keliamo triukšmo. Pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymas numato, jog atliekos turi būti sutvarkytos taip, kad jos būtų nepavojingos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai, gyvybei. Nurodė, kad Bendrovė tokių įrodymų nepateikė, nes joje nevykdoma jokia kontrolė, nėra jokios atliekų kiekių apskaitos, neaišku kaip atliekos nukenksminamos, ar visa procedūra visuomet vyksta sklandžiai. Kadangi įrodymų, jog veikla nekenksminga, nėra, preziumavo, kad veikla yra kenksminga ir atliekos nukenksminamos visiškai neveiksmingai.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą skundą tenkino iš dalies, Rašto dalį dėl Bendrovės veiklos sustabdymo tvarkant pavojingas atliekas, panaikino, o likusią Rašto dalį paliko nepakeistą. Taip pat panaikino reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios buvo taikytos Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartimi ir pakeistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi.
Nurodė Įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnį, pažymėjo, kad dėl veiklos sustabdymo turi būti priimtas nutarimas, kurio forma yra patvirtinta aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661. Nustatė, kad atsakovas tokio nutarimo nėra priėmęs, be to, teismo posėdyje atsakovo atstovas pripažino, kad atitinkamos formos nutarimas dėl Bendrovės veiklos sustabdymo yra priimtas 2010 m. rugsėjo 6 dieną. Konstatavo, kad atsakovas ginčijamu sprendimu, negalėjo sustabdyti Bendrovės veiklos.
Pažymėjo, kad Rašto dalis dėl leidimo panaikinimo yra pagrįsta ir teisėta. Pabrėžė, kad tvarkant pavojingas atliekas privaloma užtikrinti saugią ir sveiką aplinką, procedūros turi būti aiškios, tikslios ir reglamentuotos, pareiškėjas turi maksimaliai rūpintis, jog būtų užtikrintas jo veiklos saugumas. Darė išvadą, jog būtina turėti taisykles, kuriose būtų aprašyta, kokios infekuotos atliekos yra autoklavuojamos, kiek laiko turi vyksti nukenksminimas, koks kiekis gali būti apdorojamas vienos procedūros metu, ar turi būti naudojami cheminiai ir mikrobiologiniai mėginiai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas Leidime yra nurodęs, kad naudoja Systec D-90 autoklavą, nors faktiškai naudoja DB-90 markės autoklavą. Konstatavo, kad ši aplinkybė rodo, jog pareiškėjas pažeidė Leidimą, nes naudoja kitos serijos autoklavą nei nurodė teikdamas paraišką gauti leidimą. Tokiu būdu pareiškėjas, dirbdamas ne tuo autoklavu, kuris nurodytas Leidime, bei neturėdamas apdorojimo (nukenksminimo) procesų ir rezultatų kontrolės sistemos, kuri leistų garantuoti (vertinti), kad iš įmonės išleidžiamos atliekos / žaliavos yra nepavojingos (neinfekuotos), kelia realią grėsmę, jog infekuotos (nenukenksmintos) atliekos pateks į nepavojingų atliekų sąvartyną arba bus perduotos kitiems subjektams kaip žaliava. Atkreipė dėmesį, kad iš pateikto leidimo ir kitų duomenų matyti, jog Bendrovė priima didelius kiekius pavojingų atliekų, todėl ji, teismo nuomone, privalo turėti minėtą kontrolės sistemą.
Pažymėjo, kad reikalavimas nedelsiant nutraukti pavojingų atliekų, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos, pagrįstas tuo, jog Bendrovės teikiama ir turima dokumentacija be jokios vidinės kontrolės duomenų, nukenksminimo proceso kontrolės duomenų neįrodo, jog priimamos infekuotos medicininės atliekos yra tinkamai nukenksminamos ir nekelia grėsmės.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma atlikti patikrinimo, nes buvo gauta pakankamai duomenų, jog būtų galima priimti sprendimą ir konstatuoti, kad pareiškėjas nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad institucijos, teikdamos savo išvadas, rėmėsi pareiškėjo pateikta informacija.
III.
Pareiškėjas UAB „AV investicija plius“ apeliaciniu skundu (b. l. 2-5, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta galioti Rašto dalis dėl Leidimo panaikinimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje tenkinti.
Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo įdiegti vidinę kontrolės sistemą bei tokiai sistemai keliamų reikalavimų. Pažymi, kad teismo sprendime nenurodyta, kuo remiantis Bendrovės priimamų atliekų kiekiai laikytini dideliais. Tvirtina, kad Bendrovė vykdė veiklą, vadovaudamasi jai išduotu Leidimu, jo reikalavimų nepažeidė. Nurodo, kad pareiškėjui išduodant Leidimą jokių reikalavimų įdiegti ir naudoti vidinę kontrolės sistemą nebuvo nustatyta, vėliau Departamentas tokių reikalavimų taip pat nekėlė. Mano, kad pareiškėjui turėjo būti nustatytas terminas naujiems reikalavimams įvykdyti, o to nepadarius, Leidimas galėjo būti panaikinamas. Teigia, kad teismo sprendime nurodyti autoklavai iš esmės yra vienodi. Paaiškina, kad D-90 yra autoklavų markė, kuri turi kelis modelius, iš kurių vienas yra autoklavas DB-90. Nurodo, kad autoklavas DB-90 yra Systec D serijos autoklavas, o Systec V serijos autoklavo vartotojo vadovas skirtas ir Systec DB-90 autoklavui. Teigia, kad Bendrovės naudojamu autoklavu galima sterilizuoti atliekas, todėl mano, kad aplinkybė, jog galimai buvo pateiktas kito autoklavo vartotojo vadovas, nėra reikšminga. Atkreipia dėmesį į Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2010 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktą, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. mikrobiologinio tyrimo protokolą, dėl kurių, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nepasisakė, ir daro išvadą, kad Bendrovės vykdoma veikla jokio neigiamo poveikio nedaro ir nenukenksmintos atliekos nepatenka į nepavojingų atliekų sąvartyną, nėra perduotos kitiems subjektams kaip žaliava. Pažymi, kad Bendrovė 2010 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, kuris 2010 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S-(7.49)-1533, kurio, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nevertino, nurodė, jog Panevėžio visuomenės sveikatos centras Bendrovės paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui koreguoti XI skyrių derina be pastabų. Daro išvadą, kad šiuo raštu buvo patvirtinta, jog jokių papildomų reikalavimų nebuvo nustatyta, o Bendrovė visus nustatytus reikalavimus atitinka. Atkreipia dėmesį, kad Raštu Leidimas panaikintas vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.2 punktu. Kadangi teismas pripažino, jog Raštu pareiškėjo veikla nebuvo sustabdyta, mano, kad nebeliko Rašte nurodyto Leidimo panaikinimo pagrindo. Daro išvadą, kad likusi Rašto dalis palikta galioti nepagrįstai. Paaiškina, kad Leidimo panaikinimo pagrindas ir buvo Bendrovės veiklos sustabdymas, kurį teismas pripažino neteisėtu.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 10-12, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Rašto dalies panaikinimo pakeisti ir palikti galioti Rašto dalį dėl pavojingų atliekų tvarkymo veiklos sustabdymo. Likusią teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Įstatymo 30 straipsnį. Pažymi, kad Įstatymo 30 straipsnis suteikia teisę Departamentui sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą panaikinus leidimą. Atkreipia dėmesį, kad Raštas buvo surašytas aplinkos apsaugos srityje, siekiant pašalinti pavojaus aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei grėsmę. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-458/2010, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Akcentuoja prevencijos principą ir pažymi, kad sprendimo priėmimas nelaukiant neigiamų pasekmių, kai nėra įrodymų, kad veikla nekelia pavojaus aplinkos teršimui, žmonių sveikatai ar gyvybei, yra gresiančios nelaimės išvengimas. Teigia, kad tokiam sprendimui priimti nėra nustatyta speciali forma.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 16-19, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Rašto dalis dėl Bendrovės veiklos tvarkant pavojingas atliekas stabdymo, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti sprendimą palikti galioti Rašto dalį dėl pavojingų atliekų tvarkymo veiklos sustabdymo, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad Leidime nurodytas sterilizatorius Systec D-90, o Departamentas nustatė, kad Bendrovė faktiškai naudoja autoklavą / sterilizatorių Systec DB-90. Atkreipia dėmesį, kad Systec DB ir Systec D serijos sterilizatorių techniniuose aprašymuose yra nurodyta tik sterilizacijos trukmė, nenurodytas sterilizatoriaus metinis ar kitoks pajėgumas ar našumas. Daro išvadą, kad nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių Leidime nurodytą sterilizatoriaus Systec D našumą. Mano, kad pareiškėjo išvada, paremta vieno tyrimo rezultatais, yra abejotina.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 20-23) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Rašto dalis dėl Bendrovės veiklos tvarkant pavojingas atliekas stabdymo, panaikinti ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.
Pareiškėjas UAB „AV investicija plius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 25-28, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Rašto dalis dėl Bendrovės veiklos sustabdymo tvarkant pavojingas atliekas, palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Be aplinkybių, pateiktų apeliaciniame skunde, nurodo Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktus, 25 straipsnio 1 punktą ir daro išvadą, kad privalomuoju nurodymu asmens vykdoma veikla negali būti sustabdyta, tai nėra būdas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams sustabdyti fizinių ar juridinių asmenų vykdomą aplinkai kenksmingą veiklą. Nurodo Įstatymo 30 straipsnį, aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64 punktą ir daro išvadą, jog Leidimas buvo panaikintas dėl to, kad buvo sustabdyta Bendrovės vykdyta aplinkai kenksminga veikla. Mano, kad įstatymų leidėjas, siekdamas išvengti idem per idem klaidos, minėtų taisyklių 64.2 punkte pateikė nuorodą ne į Įstatymo 30 straipsnį, bet į Įstatymo 31 straipsnį. Nurodo Įstatymo 25 straipsnio 3 punktą, 18 straipsnio 1 punktą, pažymi, kad atsakovas patvirtino, jog buvo nustatyta tik tokio galimo neigiamo poveikio grėsmė, o ne realiai daroma žala aplinkai, ir daro išvadą, kad Bendrovės veiklos sustabdymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 29-31, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Rašto dalis dėl Bendrovės veiklos tvarkant pavojingas atliekas stabdymo, panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, priimti sprendimą palikti galioti Rašto dalį dėl pavojingų atliekų tvarkymo veiklos sustabdymo, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad Raštas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo UAB „AV investicija plius“ apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-06-23 sprendimo Nr. V3–3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“, kuriuo sustabdyta UAB „AV investicija plius“ aplinkai kenksminga veikla bei panaikintas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo.
Lietuvos Respublikos aplinkos valstybinės kontrolės įstatymo (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX–1005 redakcija) 31 straipsnyje (2004 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. IX–2075 redakcija) nustatyta, kad juridinių ar fizinių asmenų vykdoma aplinkai kenksminga veikla sustabdoma priimant aplinkos ministro nustatytos formos nutarimą. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blanko forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-21 įsakymu Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl UAB „AV investicija plius“ aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo, aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas ginčijamu sprendimu negalėjo sustabdyti UAB „AV investicija plius“ veiklos, nes įstatymas numato konkrečią nutarimo formą dėl veiklos sustabdymo ir atsakovas privalo jos laikytis. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-06-23 sprendimas Nr. V3–3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“ panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Be to, bylos duomenimis nustatytos formos nutarimas dėl aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo atsakovo priimtas 2010 m. rugsėjo 6 d.
Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1–330 redakcija) 64.2 punkte nustatyta, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas panaikinamas, jeigu vykdoma ūkinė veikla sustabdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3017) nuostatomis. Tai reiškia, kad aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymas tiesiogiai sąlygoja taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimą, t. y. sustabdžius aplinkai kenksmingą veiklą atsiranda juridinis pagrindas panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą bei atvirkščiai. Būtent nagrinėjamu atveju panaikinus aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymą kartu išnyksta pagrindas panaikinti ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuris reglamentuotas anksčiau minėtų taisyklių 64.2 punkte.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI–283 redakcija) įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X–1743 redakcija) detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556?15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010 ir kt.).
Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438?1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Nagrinėjamu atveju atsakovo 2010-06-23 sprendimas Nr. V3–3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“ šių reikalavimų neatitinka. Šio sprendimo dalis, kuria panaikinamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai nėra grindžiamas. Kita vertus, visuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ir jo struktūrinių padalinių sprendimuose, kurie priimti pareiškėjo atžvilgiu, nurodomi identiški motyvai (vadovaujamasi Aplinkos apsaugos agentūros 2010-06-23 rašte Nr. (2.3)–A4–2171 padarytomis išvadomis).
Be to, pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas byloje surašytas ta pačia data kaip ir kitos UAB „AV investicija plius“ taikytos poveikio priemonės. Vienu metu pareiškėjos atžvilgiu priimtas ir privalomasis nurodymas, ir sustabdyta veikla bei panaikintas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, t. y. taikytas kompleksas įvairių prievartos priemonių. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo prasme visų jame reglamentuotų poveikio priemonių už padarytus pažeidimus aplinkos srityje taikymas vienu metu yra neįmanomas. Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį ir vykdomos aplinkai kenksmingos veiklos mastą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis viešojo administravimo subjektas turi parinkti ir taikyti adekvačią poveikio priemonę.
Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino susidariusią faktinę situaciją, priėmė netinkamai motyvuotą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (aplinkai kenksmingos veiklos sustabdymo prasme), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei taip pat Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių reikalavimų neatitinkantį sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas, panaikinant atsakovo 2010-06-23 sprendimo Nr. V3–3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“ dalį, kuria atmestas UAB „AV investicija plius“ skundas dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo UAB „AV investicija plius“ apeliacinis skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinis skundas netenkinamas.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-06-23 sprendimo Nr. V3–3084 „Dėl TIPK leidimo pavojingų atliekų tvarkymo veiklai panaikinimo“ dalis dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo, panaikinti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.