- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- e2SP-4734-228/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01261-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Pareiškėjas
- A. M., D. D.
- Advokatai
- Domas Pakėnas
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Irena Stacevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. M. ir D. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pateikė prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį dėl nepilnamečio.
Prašymą atsisakytina tenkinti.
Patvirtinus teismui taikos sutartį, šalims suteikiama teisė tarpusavio nuolaidomis užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 str. 1 d.). Sistemiškai aiškinant CK 6.986 str. 1 d., CPK 42 str. 2 d., 582 str. 4 d. nuostatas, taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės privalo nepažeisti pareiškėjų nepilnamečio vaikų teisių ar įstatymų saugomų interesų.
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.196 str. 1 d. nustato, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais išlaikymo formą ir dydį, t.y. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Teismui pateiktos taikos sutarties (D) punkte nurodyta: ,,šalys nusprendė taikiai susitarti dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo“, tačiau kartu su prašymu nėra pateikta jokių duomenų apie kiekvieno iš tėvų gyvenimo sąlygas, ypatingai apie vaiko tėvo gyvenimo sąlygas (kur gyvens vaikas, kokio ploto gyvenamąja patalpa naudojasi vaiko tėvas, kaip bus užtikrintos gyvenimo sąlygos mažamečiam vaikui).
Šalies argumentai
Minėta, jog šalys pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau prašomoje patvirtinti taikos sutartyje nėra aptartas pareiškėjų nepilnamečio sūnaus išlaikymo klausimas. Prašyme pareiškėjai nurodė, jog nuo 2016 m. jie ėmė nesutarti dėl bendro ūkio vedimo ir gyvenimo kartu sąlygų, kas leidžia daryti prielaidą, kad pateiktoje taikos sutartyje neišsprendus klausimo dėl vaiko išlaikymo, gali kilti ginčas dėl to ir gali būti pažeidžiami mažamečio vaiko interesai, užtikrinant būtinas ir pilnavertes vaikui vystytis sąlygas.
Pagal teisės aktų nuostatas nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kai vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, nustatoma su vienu iš tėvų. Nors iš pateiktos taikos sutarties turinio matyti, jog mažamečio vaiko D. M. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo tėvu, tačiau pareiškėjų pateiktos taikos sutarties 1.1. p. nurodyta, jog šalių sūnaus D. M. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo tėvo A. M. nuolatine gyvenamąja vieta.
Taip pat atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad taikos sutarties 1.2.19 punktas yra išdėstytas nekonkrečiai, nevisiškai aiškiai ir suprantamai.
Pagal vaiko teises ir pareigas, jo gyvenimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas kiekvienam nepilnamečiam vaikui turi būti užtikrintos tokios gyvenimo sąlygos, kurios yra būtinos jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi užtikrinti. Todėl kyla abejonės dėl pateiktos taikos sutarties 1.2.20. punkto pagrįstumo, kadangi tam, kad teismas galėtų patvirtinti tokią taikos sutarties sąlygą dėl vaiko auklėjimo pagal susiklosčiusias taisykles ir kita, reikalinga nustatyti, ar tos buvusios taisyklės bei vertybės buvo tinkamos, o tai galėtų būti nustatyta ir įvertinta tik ginčo teisenos byloje.
Taip pat pažymėtina, jog prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo teismui per EPP sistemą pateikė advokatas Domas Pakėnas, kuris, kaip matyti iš pateikto išrašo iš sutarties dėl teisinių paslaugų, atstovauja pareiškėją A. M..
CPK 175¹ straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jog elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Per EPP sistemą dokumentus teikiant ir pasirašant adoc. formatu pripažįstama, kad tokį dokumentą teikiantis asmuo jį ir pasirašo. Kad dokumentą teismui teikiantis asmuo atlieka tik jų perdavimą teismui būtų pripažįstama tokiu atveju, jei įgaliotas asmuo dokumentus būtų pasirašęs kvalifikuotu parašu.
Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas. Taikos sutartis (PDF formatu) ir prašymas teismui pateikti per EPP, duomenų, kad prieš šiuos dokumentus perduodant teismui per EPP, jie būtų pasirašyti kvalifikuotais abiejų pareiškėjai parašais, nėra. Pažymėtina, kad taikos sutarties 1.6 punkte nurodyta, kad taikos sutartis sudaryta trimis vienodos teisinės galios egzemplioriais, po vieną - sutarties šalims ir vienas – teismui, tačiau teismui taikos sutarties egzempliorius pasirašytas originaliais abiejų pareiškėjų parašais, nepateiktas.
Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad sprendžiant klausimą, susijusį su vaikų teisėmis, teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, todėl byloje turi būti pateikta pažyma iš Valstybinės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas laikyti, kad taikos sutarties sąlygos nevisiškai atitinka CK 3.196 str. nuostatas, tuo pačiu ir vaiko interesus, todėl atsisakytina tenkinti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 42 str. 2 d., 579-582 str.).
Pareiškėjams išaiškintina, kad pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 str. 10 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292 str., 579 - 582 str.,
nutaria:
atsisakyti tenkinti pareiškėjų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl 2019-07-22 taikos sutarties patvirtinimo.
Pareiškėjams išaiškinti, kad pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo
Nutartis neskundžiama.