Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-942-519-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-28
Bylos Nr.
1A-942-519-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
V. Š.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-942-519/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01181-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1.; (S) 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Vaclovo Iždono, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nuteistajam V. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 24 d., apie 15:30 val., (duomenys neskelbtini), buvusiai sugyventinei D. G. sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius ranka į veido sritį bei ją pargriovė, tuo padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimą kairiame skruoste, kairiame antakyje, kaklo priekiniame paviršiuje, dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo pakeisti jam skirtą bausmę ir paskirti viešuosius darbus. Skunde nurodo, kad jis dirba ir moka išlaikymą savo vaikams.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad V. Š. nusikalto būdamas praeityje teistas tris kartus, vieną kartą iš jų – už analogišką nusikaltimą, nusikalto teistumui neišnykus, charakterizuojamas neigiamai, nedirbantis. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, paskyrė V. Š. arešto bausmę, jos dydį nustatydamas artimą, tačiau mažesnį nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirta bausmė nėra per griežta ir atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis dirba ir moka išlaikymą savo vaikams, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad šios apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos tam, kad remiantis jomis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ar skirti apelianto prašomą bausmės rūšį. Pirma, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Antra, tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Drauge pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Tuo labiau, kad byloje esantys duomenys tvirtina, jog apeliantui ankstesniais nuosprendžiais jau buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu, tačiau po šių sprendimų priėmimo jis vis tiek nusikalto, už tai skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas arešto bausme, todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Be to, pastebėtina tai, kad už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš to, kas paminėta, matyti, kad areštas nėra pati griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių. O kaip matyti iš nuteistajam paskirto arešto bausmės dydžio – už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – 50 parų areštas, jo dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis mažesnis nei arešto bausmės už nusikaltimo padarymą vidurkis (arešto bausmės vidurkis už nusikaltimo padarymą 52,5 paros arešto), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtas arešto bausmės dydis taip pat nelaikytinas per griežtu.

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei areštas, paskyrimas nepakeis V. Š. teisei priešingo elgesio. Kartu pastebėtina, kad vien tik simbolinės, nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios, bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nėra būtinųjų sąlygų taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą ir skirti apeliantui jo prašomą bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Vaclovas IždonasBronius Zalaga