Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-831-917/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-01
Bylos Nr.
e1-831-917/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-37246-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-831-917/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-37246-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro M. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., teistas:

1. 2010 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi skirtas bausmes subendrinus paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2010 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinus su 2010 m. balandžio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

3. 2011 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, bausmę subendrinus su 2010 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4. 2012 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (aštuonios veikos), 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 181 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtas bausmes subendrinus paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo;

5. 2013 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. 2013 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2012 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo;

6. 2014 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012 m. lapkričio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, subendrintomis 2013 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo; 2014 m. lapkričio 14 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2014 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, nustatant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtoji 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta tik su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta (su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d.) 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrintina bausmė paskirta 4 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

7. 2017 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmė atlikęs. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 04:41 val. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai - alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas mažiausias 1,65 promilių neblaivumas.

Tokiais veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Kaltinamasis E. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasaros metu, tikslaus mėnesio ir dienos neprisimena, vėlai vakare būdamas blaivus kartu su draugu A. A., jam pačiam priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Bare išgėrė bokalą alaus. Kiek laiko užtruko bare, negali pasakyti. Nežino kelinta valanda tai buvo, tačiau buvo dar tamsus paros metas, abu su draugu išėjo iš baro, ketino važiuoti namo. Prie įėjimo į barą susitiko su dar dviem pažįstamais. Jų vardų neprisimena. Vienas buvo vaikinas, o kita mergina. Jis jautėsi blaivus, įsėdo į automobilio vairuotojo vietą, ketino parvežti keleivius namo į Vilijampolę. Ant priekinės keleivio sėdynės atsisėdo A.. Kiti atsisėdo ant galinės sėdynės, kur tiksliai, neprisimena. Išvažiavus iš baro aikštelės važiavo per (duomenys neskelbtini) gatvės žiedinę sankryžą. Išvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kur ties „Circle K“ degaline pastebėjo iš galo atvažiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Suprato, kad yra stabdomas, tačiau nestojo, kadangi neturi įgijęs teisės vairuoti. Padidino greitį ir važiavo toliau (duomenys neskelbtini) g., kur įsuko į dešinę, kilo į kalną. Neprisimena kuriomis gatvėmis važiavo. Policijos pareigūnai įjungė garsinį signalą ir vijosi. Toliau atsimena, kad užvažiavo ant šlapios žolės, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Jį policijos pareigūnai ištraukė iš automobilio ir paguldė ant žolės. Iš jų kišenės pareigūnai ištraukė asmens tapatybės kortelę, priklausančią jo broliui E. Ž.. Kortelę buvo pasiėmęs tik tam vakarui, kad būtų įleidžiamas į barą. Savo dokumento neturėjo, nes buvo paimtas teisme. Pareigūnai jo duomenų neklausė. Vėliau pareigūnai grąžino brolio dokumentą. Jis pūtė į alkotesterį. Po to buvo pristatytas į Kauno klinikas kraujo paėmimui. Neatsimena, kodėl atsisakė duoti kraują. Su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, gailisi (b. l. 168–169, 181).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Ž. parodė, kad nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje. Per visą laiką nebuvo nė karto išėjęs laikinai į laisvę, todėl 2018 m. rugpjūčio 4 d. negalėjo vairuoti automobilio. 2014 m. pradžioje yra pametęs savo asmens tapatybės kortelę. Policijai apie tai nėra pranešęs, nes nespėjo, vyko atlikti bausmę. Kas gali naudotis jo duomenimis nežino. Su nei vienu iš savo brolių nebendrauja (b. l. 111).

Ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prokuroro 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu nutrauktas nustačius, jog nuteistasis E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje atliko bausmę nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 2018 m. rugpjūčio 3 ir 4 dienomis nebuvo laikinai išleistas į laisvę, todėl nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas, padaryti negalėjo (b. l. 113, 114, 121).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 05:00 val. dirbant kartu su vyriausiąja patrule I. K. ir tuo metu būnant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje per raciją išgirdo pranešimą, apie galimai neblaivų vairuotoją. Kiek pamena per raciją buvo pranešta, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas. Neblaivus vairuotojas buvo pastebėtas per vaizdo stebėjimo kameras. Kam priklauso kameros, nežino. Kuomet buvo gautas pranešimas, per raciją atsiliepė šaukinys 1904, kuris pasakė, esantis arčiausiai įvykio vietos. Per raciją buvo pranešta, kad pareigūnai radijo šaukiniu „1904“ jau stabdo automobilį „Peugeot“, tačiau automobilis nestoja ir važiuoja toliau (duomenys neskelbtini)s g., toliau kyla (duomenys neskelbtini) gatve, kerta (duomenys neskelbtini). Su I. K. stovint (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pro juos pravažiavo automobilis „Peugeot“, kuris važiavo toliau (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Paskui „Peugeot“ automobilį nusivijo pareigūnai ryšio šaukiniu „1904“ su įjungtais raudonos mėlynos spalvos švyturėliais ir įjungtu garsiniu signalu. Jis, vairuodamas tarnybinį automobilį, nusivijo paskui automobilį „Peugeot“. Važiavo iš paskos V. K. gatve ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini)gatve pamatė tą patį „Peugeot“ automobilį atsitrenkusį į medį. Tuo metu iš po variklio dangčio dar rūko dūmai. Kai privažiavo prie įvykio vietos, pareigūnai iš tarnybinio automobilio jau buvo išlipę, automobilio „Peugeot“ vairuotojas ir trys keleiviai - du vyrai ir viena moteris, buvo suguldyti ant žemės. Pareigūnai ryšio šaukiniu „1904“ pasakė, kad visus, tiek vairuotoją, tiek keleivius tik įvykus eismo įvykiui nedelsiant ištraukė iš automobilio, todėl nebuvo kilęs klausimas kuris iš jų vairavo automobilį. Pats automobilio „Peugeot“ vairuotojas, kurį iš vairuotojo vietos ištraukė pareigūnai, neneigė vairavęs automobilį. Automobilio „Peugeot“ keleivė vairuotojui dar sakė: „aš tau sakiau nevairuoti“. Visų keleivių tapatybės buvo nustatytos duomenų bazėje, visi nurodyti rašytame tarnybiniame pranešime. Pareigūnai ryšio šaukiniu „1904“ automobilio „Peugeot“ vairuotojui alkotesteriu patikrino girtumą, po to išvežė į Kauno klinikas kraujo paėmimui. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas neminėjo, prieš kiek laiko vartojo alkoholį. Kai jis atvažiavo į eismo įvykio vietą, tai automobilio „Peugeot“ vairuotojo blaivumas alkotesteriu buvo patikrintas po maždaug 15–20 minučių. Įvykio vieta buvo išmatuota. Nuvykęs į Kelių policiją nubraižė eismo įvykio vietos schemą (b. l. 55–56).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vakare kartu su drauge A. V. ir jos pusbroliu T. nuėjo į klubą, esantį (duomenys neskelbtini), pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Klube vartojo alkoholį, susipažino su dviem vaikinais, tačiau apie juos nieko nežino, net vardų neprisimena. Kontaktais nesusikeitė. Su vaikinais kontaktais nesusikeitė nei A., nei jos pusbrolis T.. Prisimena, kad paryčiais, laiko neprisimena, dar buvo tamsu, išėjo į lauką. Kas vyko toliau, neprisimena. Neprisimena kokiu būdu atsidūrė automobilyje ir kokiame. Tik prisimena, kad sėdėjo važiuojančiame automobilyje ant galinės keleivio sėdynės per vidurį. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A.. Neprisimena ar T. sėdėjo jam iš dešinės ar iš kairės. Prisimena, kad automobiliu važiavo minėti du vaikinai, su kuriais susipažino, tačiau kuris iš jų vairavo, neprisimena. Nė vieno iš vaikinų atpažinti negalėtų, nes jų neįsidėmėjo. Kas vyko toliau neprisimena. Pamena, kaip automobilis, kuriuo važiavo, priekine dalimi atsitrenkė į medį. Neprisimena ar segėjo saugos diržą. A. sakė, kad ji segėjo saugos diržą. Nežino, ar kiti važiavę asmenys automobilyje segėjo saugos diržus. Neprisimena, kas po ko išlipo iš automobilio ir ar patys išlipo, ar buvo ištraukti policijos pareigūnų. Prisimena, kad kai liko paskutinis automobilyje, nes dėl skaudančių kojų negalėjo išlipti, prie jo priėjo policijos pareigūnas ir pradėjo smurtauti. Jis po įvykio greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Kauno klinikas. Nežino, kas vyko toliau įvykio vietoje. Automobilio vairuotojo po įvykusio eismo įvykio nebematė (b. l. 47–48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2018 m. spalio 15 d. išvada Nr. G2579/2018(02), atlikus tyrimą S. V. diagnozuota dešinės šlaunies sumušimas su odos nubrozdinimu šlaunies išoriniame paviršiuje. S. V. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 44–45).

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. vakare kartu su draugu S. V. ir pusbroliu T. R. nuėjo į klubą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Klubo pavadinimo neprisimena. Klube vartojo alkoholį, susipažino su dviem vaikinais, tačiau apie juos nieko nežino. Vardų neprisimena. Kontaktais nesusikeitė, telefono į klubą nebuvo pasiėmusi. 2018 m. rugpjūčio 4 d. anksti ryte, dar buvo tamsu, laiko pasakyti negali, išėjo iš klubo. Kas vyko toliau nieko neprisimena, nes buvo neblaivi. Neprisimena kur ėjo išėjusi iš klubo, kurioje vietoje įsėdo į automobilį ir į kokį automobilį, tik atsimena, kad važiavo automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės. Apskritai kaip atsidūrė automobilyje neprisimena. Ant automobilio galinės keleivio sėdynės sėdėjo S., T. ir nepažįstamas vaikinas. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo dar kitas vaikinas, su kuriuo naujai susipažino klube. Neprisimena nei kuria gatve važiavo, nei kuriame rajone. Prisimena, kad išgirdo policijos automobilio garsinį signalą ir per mikrofoną sakomą paliepimą sustoti. Visi automobilio keleiviai ir ji pati vairuotojui sakė, kad sustotų, tačiau vairuotojas nekalbėjo, nestojo ir važiavo toliau. Ar vairuotojas didino greitį, pasakyti negali, nes buvo stipriai neblaivi. Taip pat dėl patirtos įtampos negali pasakyti ar ilgai policija vijosi automobilį. Kažkuriuo metu automobilio, kuriuo pati važiavo, vairuotojas posūkyje jo nesuvaldė ir atsitrenkė į pakelės medį priekine dalimi. Nežino kiek oro pagalvių suveikė automobilyje, tačiau priešais ją suveikė oro pagalvė. Pati segėjo saugos diržą. Nežino, ar saugos diržus segėjo kiti automobilyje sėdėję asmenys. Automobilyje ant galinės sėdynės per vidurį sėdėjo S.. Nežino, kurioje vietoje ant galinės sėdynės sėdėjo T.. Po smūgio pati išlipo iš automobilio. Tuo metu prie jos jau buvo pareigūnai ir liepė gultis. Ji atsigulė, o kas vyko toliau prie automobilio, kas po ko išlipo ir ar patys išlipo, ar pareigūnai ištraukė keleivius ir vairuotoją, nežino, nes nematė. Tuo metu dar buvo prietema. Kai atsikėlė nuo žemės, vairuotojo įvykio vietoje nebematė. Vairuotojo atpažinti negalėtų, nes neįsiminė. Keleivio, kurio nepažinojo taip pat negalėtų atpažinti. S. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Ji su T. taksi automobiliu išvyko namo. Kitas keleivis, kurio nepažįsta, pareigūnų buvo įsodintas į tarnybinį policijos automobilį (b. l. 50–51).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. M. parodė, kad E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) m. pažįsta kažkur nuo 12 metų, nes susirinkdavo žaisti futbolą. Artimi draugai nebuvo, buvo tik pažįstami, gyveno tame pačiame rajone. Žino, kad E. turi vieną iš brolių E. Ž., tačiau su broliu nebendraudavo ir dabar nebendrauja. Kur jis randasi ir kuo užsiima nežino, jo kontaktų neturi, ryšių nepalaiko. 2018 m. liepos 30 d. su E. susitarė parduoti jam dar tuo metu priklausiusį automobilį „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną dar nepasirašė pirkimo - pardavimo sutarties, tik perdavė automobilį, kad jį suremontuotų. 2018 m. rugpjūčio 7 d. susitiko su E.. Pasirašydamas su E. pirkimo - pardavimo sutartį pardavė automobilį E.. Apie įvykusį eismo įvykį su automobiliu „Peugeot“ E. nieko nepasakojo. Tą pačią dieną VĮ „Regitra“ internetiniame tinklalapyje automobilį nuo savęs nusiregistravo, nurodydamas naują savininką E.. Apie eismo įvykio aplinkybes su automobiliu „Peugeot“ nieko pasakyti negali, nes nežino. Daugiau po 2018 m. rugpjūčio 7 d. su E. nebendravo (b. l. 53).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu su kolega S. R.. Paryčiais, dar nebuvo pilnai prašvitę, iš patrulių rinktinės gavo pranešimą, kad per vaizdo kameras matoma, jog prie baro „(duomenys neskelbtini)“ galimai neblaivus asmuo sėda prie automobilio vairo ir išvažiuoja. Tuo metu buvo prie degalinės, esančios prie (duomenys neskelbtini) g. žiedinės sankryžos. Gavę pranešimą pastebėjo nurodytą „Peugeot“ markės automobilį ir pradėjo jį vytis įjungę tarnybinio automobilio garsinį signalą ir mėlynos - raudonos spalvos švyturėlius. Automobilį vairavo S.. Automobilis „Peugeot“ nestojo, didindamas greitį važiavo toliau (duomenys neskelbtini) gatve, kilo (duomenys neskelbtini) g., kirto (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) g., po to (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., po to (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje sukdamas į kairę nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Iš karto sustojo prie automobilio, išlipo, pribėgo prie automobilio dešinės pusės, ištraukė keleivius. S. pribėgo prie automobilio kairės pusės ir ištraukė vaikiną iš vairuotojo vietos. Nedelsiant privažiavo dar du ekipažai. Kadangi jau buvo jo tarnybos pabaiga, tai asmenis, tuo pačiu ir automobilio „Peugeot“ vairuotoją perėmė kiti ekipažai. Neprisimena, kuriam ekipažui buvo perduoti vairuotojas ir keleiviai - mergina ir dar du vaikinai. Su S. R. baigė tarnybos pamainą, todėl nežino kas vyko toliau. Nė vieno, nei vairuotojo, nei keleivių duomenų netikrino. Jis „Peugeot“ vairuotojo neįsiminė, nes su vairuotoju nebendravo, vyriškio iš automobilio netraukė (b. l. 64–65).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. R. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos ir laiko neprisimena, dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės antrosios kuopos mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu su kolega A. M.. Paryčiais, pilnai dar nebuvo prašvitę, iš patrulių rinktinės buvo gautas pranešimas, kad per vaizdo kameras yra pastebėta, jog prie baro „(duomenys neskelbtini)“ galimai neblaivus asmuo su kompanija sėda į automobilį ir išvažiuoja. Tuo metu su kolega buvo prie degalinės „Statoil“, esančios (duomenys neskelbtini) g. prie žiedinės sankryžos. Gavę pranešimą pastebėjo nurodytą „Peugeot“ markės automobilį ir pradėjo jį vytis įjungę tarnybinio automobilio garsinį signalą ir mėlynos - raudonos spalvos švyturėlius. Automobilį vairavo pats. „Peugeot“ automobilis nestojo, didindamas greitį važiavo toliau (duomenys neskelbtini) gatve, kilo į (duomenys neskelbtini) g., kirto (duomenys neskelbtini)., važiavo (duomenys neskelbtini) g., po to (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g., po to (duomenys neskelbtini) g., kur sankryžoje su (duomenys neskelbtini)g. sukdamas į kairę atsitrenkė į pakelės medį. Su A. iš karto sustojo prie automobilio, pribėgo prie automobilio kairės pusės, ištraukė vairuotoją. Vairuotojas buvo stambesnio sudėjimo, apie 180 cm ūgio, be barzdos, trumpai kirptų plaukų, apvalesnio veido, dėvėjo šviesius džinsus, šviesų bliuzoną. Išskirtinių bruožų neturėjo. A. pribėgo prie automobilio dešinės pusės ir ištraukė keleivius - merginą ir dar du vaikinus. Nedelsiant privažiavo dar du ekipažai. Kadangi jau buvo tarnybos pabaiga, asmenis, tuo pačiu ir automobilio Peugeot vairuotoją perėmė kiti ekipažai. Kuriam ekipažui buvo perduoti vairuotojas ir keleiviai, neprisimena. Su A. M. baigė tarnybos pamainą, todėl nežino kas vyko toliau. Nė vieno, nei vairuotojo, nei keleivių duomenų netikrino nei jis pats, nei kolega A.. Vairuotojo duomenų neklausė. Prie pareigūnės I. K. priėjęs nebuvo, su ja išvis nebendravo. Nei jis pats, nei A. I. K. duomenų apie automobilio vairuotoją ir keleivius nesakė, nes duomenų net netikrino. Įdėmiai vairuotojo veido bruožų nespėjo įsidėmėti, nes ištraukus vairuotoją iš automobilio laikė pasodintą priešais save, pats stovėdamas už vairuotojo nugaros, todėl atpažinti vairuotoją būtų sudėtinga (b. l. 61–62).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B. parodė, kad 2018 m. liepos pabaigoje, arba rugpjūčio pradžioje, tikslios datos neprisimena, dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu kartu su kolega D. B.. Buvo savo maršrute Žemuosiuose Šančiuose kai išgirdo pranešimą, kad nestoja automobilis, kokia markė automobilio, neprisimena. Išgirdę pranešimą važiavo į įvykio vietą. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis, kurį vijosi pareigūnai jau buvo atsitrenkęs į medį. Įvykio vietoje buvo mobilaus būrio pareigūnai, dar vienas ekipažas. Vienas iš pareigūnų S. K. perdavė iš automobilio ištrauktą vairuotoją, kurį įsodinę į tarnybinį automobilį nuvežė į Kauno klinikas kraujo paėmimui. Neprisimena, kad įvykio vietoje mobilaus būrio pareigūnai ar kažkas kitas būtų sakęs vairuotojo asmens duomenis. Kas vairuotojui alkotesteriu tikrino blaivumą, nežino. Bevežant vairuotoją į klinikas, per raciją mobilaus būrio pareigūnai arba R. G. su I. K. ekipažas pasakė vairuotojo duomenis, kuriuos užsirašė. Papildomai duomenų bazėje vairuotojo duomenų netikrino. Buvo tikri, kad vairuotojo tapatybė yra patvirtinta, nes kažkuris pareigūnas įvykio vietoje jau buvo alkoholio matuokliu nustatęs vairuotojo girtumą, tai reiškia, kad buvo tikrinta asmens tapatybė. „Peugeot“ vairuotojas su juo ir kolega D. B. visiškai nebendravo, visą laiką tylėjo. Atvežus į Kauno klinikas vairuotojas vis tiek tylėjo, duoti kraują atsisakė. Vairuotoją nuvežė į Operatyvaus valdymo skyrių, ten jį paliko ir išvyko. Nežino, kokie toliau buvo atliekami veiksmai su vairuotoju. Jis įsiminė vairuotojo veido bruožus, asmuo buvo stambesnio sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apvalesnio veido. Gali asmenį atpažinti (b. l. 67–68).

Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. B. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje, arba rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pirmosios kuopos antrojo būrio vyriausiuoju patruliu kartu su kolega V. B.. Kai išgirdo pranešimą, jog nestoja automobilis, buvo priskirtame maršrute Žemuosiuose Šančiuose. Neprisimena, koks tai buvo automobilis. Išgirdę pranešimą važiavo į įvykio vietą. Kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilis, kurį vijosi pareigūnai, jau buvo atsitrenkęs į medį. Įvykio vietoje buvo mobilaus būrio pareigūnai S. R. ir A. M. bei dar vienas ekipažas, kuriame dirbo I. K. ir R. G.. Taip pat buvo atvykęs atsakingas pamainos vadas S. K.. Mobilaus būrio pareigūnas S. perdavė iš automobilio ištrauktą vairuotoją. Vairuotoją, įsodinę į D. B. ir jo kolegai priskirtą tarnybinį automobilį, nuvežė į Kauno klinikas kraujo paėmimui. Įvykio vietoje nei mobilaus būrio pareigūnai, nei kažkas kitas nesakė vairuotojo asmens duomenų. Nežino, kas alkotesteriu tikrino vairuotojo girtumą. Bevežant vairuotoją į klinikas, per raciją arba mobilaus būrio pareigūnai, arba R. G. su I. K. ekipažas pasakė vairuotojo duomenis, kuriuos užsirašė. Papildomai duomenų bazėje vairuotojo duomenų netikrino. Buvo tikri, kad asmens tapatybė yra nustatyta ir patvirtinta, nes kažkuris pareigūnas įvykio vietoje jau buvo alkoholio matuokliu nustatęs vairuotojo girtumą. Tai reiškia, kad buvo tikrinta vairuotojo asmens tapatybė. Vairuotojas su juo ir kolega V. B. visiškai nebendravo, visą laiką tylėjo. Atvežus į Kauno klinikas vairuotojas vis tiek tylėjo, duoti kraują atsisakė. Vairuotoją nuvežė į Operatyvaus valdymo skyrių, ten paliko ir išvyko. Nežino, kas vyko toliau ir kokie veiksmai buvo atliekami su vairuotoju. Jis vairuotoją įsiminė, įsiminė veido bruožus, vyras buvo stambesnio sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apvalesnio veido, todėl gali atpažinti (b. l. 70–71).

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. K. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 05:00 val. tarnybos metu dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. G. ir tuo metu būnant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., prie ledo arenos, per raciją išgirdo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. Kiek pamena, per raciją buvo pranešta, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas. Neblaivus vairuotojas buvo pastebėtas per vaizdo stebėjimo kameras. Kai buvo gautas pranešimas, per raciją atsiliepė šaukinys „1904“, kuris pasakė esantis arčiausiai įvykio vietos. Per raciją buvo pranešta, kad pareigūnai radijo šaukiniu „1904“ jau stabdo automobilį „Peugeot“, tačiau jis nestoja ir važiuoja toliau (duomenys neskelbtini) g., po to (duomenys neskelbtini). Jai su R. G. stovint (duomenys neskelbtini) g., pro juos pravažiavo automobilis „Peugeot“, kuris važiavo toliau (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Paskui „Peugeot“ automobilį nusivijo pareigūnai radijo ryšio šaukiniu „1904“ su įjungtais raudonos mėlynos spalvos švyturėliais ir įjungtu garsiniu signalu. R. G., vairuodamas tarnybinį automobilį, apsisuko ir nusivijo paskui automobilį „Peugeot“. Važiavo paskui, kai (duomenys neskelbtini)gatvės ir kitos gatvės sankryžoje, kurios pavadinimo nepamena, pamatė tą patį „Peugeot“ automobilį atsitrenkusį į medį. Tuo metu iš po automobilio variklio dangčio dar rūko dūmai. Kai privažiavo prie įvykio vietos, pareigūnai ryšio šaukinio „1904“ iš tarnybinio automobilio jau buvo išlipę. Tiksliai nepamena, ar automobilio „Peugeot“ vairuotojas ir keleiviai jau buvo išlaipinti ar dar laipinami iš automobilio. Kiek pamena, tai viena iš keleivių buvo moteris. Tiksliai nepamena, ar automobilio keleiviai buvo du vaikinai, ar vienas vaikinas. Iš automobilio buvo trumpam išlipusi ir įvertino, kad pareigūnai patys susitvarkys, jos pagalbos nereikės, todėl įsėdo atgal į tarnybinį automobilį. Pareigūnams iš ryšio šaukinio „1904“ nekilo klausimas, kuris asmuo vairavo automobilį, nes, kai jie privažiavo prie automobilio „Peugeot“, visi asmenys buvo automobilyje, vairuotojas taip pat. Kadangi pareigūnai ryšio šaukiniu „1904“ vijosi paskui automobilį „Peugeot“, jo vairuotojas po eismo įvykio nebūtų spėjęs pasitraukti nuo savo vietos ar apsikeisti vietomis. Ji kolegų pareigūnų darbą stebėjo iš toliau, iš tarnybinio automobilio. Pati nei su automobilio „Peugeot“ vairuotoju, nei su keleiviais nebendravo. Prie įvykio vietos buvo privažiavęs dar vienas ekipažas. Kuris ekipažas, ar ryšio šaukinio „1904“ ar kitas vairuotoją nuvežė į gydymo įstaigą kraujo paėmimui, neprisimena. Ji su R. G. liko saugoti automobilį kol atvyks pareigūnai iš Kelių policijos įvykiui įforminti. Rašant tarnybinį pranešimą, vienas iš ryšio šaukinio „1904“ pareigūnų, neprisimena kuris, buvo prie jos priėjęs ir pasakė asmens vairavusio automobilį „Peugeot“ duomenis, kuriuos ji įrašė tarnybiniame pranešime. Neprisimena, ar pati tikrino duomenų bazėje jai nurodytą asmenį. Neklausė kokiu būdu buvo nustatyta vairuotojo tapatybė, o pareigūnas pats neminėjo kaip nustatė tapatybę. Manė, kad pareigūnas buvo patikrinęs ir įsitikinęs dėl jai sakomos vairuotojo tapatybės. Pareigūnas nepateikė jokio vairuotojo asmens dokumento ar spausdintų asmens duomenų iš duomenų bazės. Pareigūnai iš ryšio šaukinio „1904“ neliko laukti iki kol atvyko pareigūnai iš Kelių policijos, nes baigė tarnybos pamainą. Vairuotojo atpažinti negalėtų, nes prie vairuotojo nebuvo arti priėjusi, su vairuotoju nebendravo, todėl neįsidėmėjo (b. l. 58–59).

2018 m. rugpjūčio 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūra atlikta eismo įvykio vietoje. Apžiūros objektas – į medį atsitrenkęs automobilis. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta įvykio schema (b. l. 10–13).

2018 m. rugpjūčio 4 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad užfiksuota, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. sulaikyta transporto priemonė – automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyta transporto priemonės techninė būklė po kelių eismo įvykio. Detaliai aprašyti ir nurodyti automobilio apgadinimai (b. l. 14–18, 19–20).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis patikslinta ir nurodyta, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 23).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, iš kurios matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešta apie transporto priemonės „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą ir naujasis transporto priemonės valdytojas – savininkas E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 24).

Iš Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. įformintas transporto priemonės - automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas, kuria L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. parduoda, o E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. perka nurodytą automobilį (b. l. 26, ).

Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo bei transporto priemonės pridavimo - priėmimo aktai, iš kurio matyti, kad sulaikius automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po kelių eismo įvykio 2018 m. rugpjūčio 4 d. jis perduotas ir priimtas saugojimui Kauno apskrities VPK aikštelę (b. l. 29, 30).

Iš 2019 m. kovo 29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. B. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį (E. Ž.), kurį atpažino kaip asmenį, kurį 2018 m. rugpjūčio 4 d. mobilaus būrio pareigūnai ištraukė iš automobilio vairuotojo vietos ir perdavė nuvežti į Kauno klinikas kraujo paėmimui. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų (b. l. 115–117).

Iš 2019 m. kovo 29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. B. iš jam atpažinimui pateiktų šešių asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 4 esantį asmenį (E. Ž.), kurį atpažino kaip asmenį, kurį 2018 m. rugpjūčio 4 d. mobilaus būrio pareigūnai ištraukė iš automobilio vairuotojo vietos ir perdavė nuvežti į Kauno klinikas kraujo paėmimui. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų (b. l. 118–120).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis E. Ž. padarė minėtą nusikaltimą. Išanalizavus įrodymų visumą nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamasis suvokė, kad sėda už vairo būdamas neblaivus, kadangi išėjęs iš klubo, kuriame vartojo alkoholį, sėdo į automobilį, žinodamas, kad yra neblaivus bei paėmė juo vežti kitus asmenis. Akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.). Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, nustačius, kad E. Ž. 2018 m. rugpjūčio 4 d. vairavo transporto priemonę, o ne E. Ž., todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagal galiojusią veikos padarymo metu ir paskirti jam bausmę.

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs (b. l 142–151), baustas administracine tvarka (b. l. 152–158), Viešosios įstaigos LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare dėl psichikos ligų gydymosi nuo 2005 m. sausio 1 d. nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 160), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl priklausomybės ligų gydymo neužregistruotas (b. l. 159), nedirbantis, SODROS duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 162).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. Ž. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jos dydžiu sutinka (b. l. 182–184).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos arešto bausmės trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis E. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž., naudodamasis šia specialiąja teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Nustatyta, jog E. Ž. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,65 ‰ promilės), vairavo transporto priemonę. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, netgi neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

BK 72 straipsnyje numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. Ž. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. yra minėtos transporto priemonės savininkas, nors transporto priemonė nebuvo įregistruota jo vardu VĮ „Regitra“. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra minėtos transporto priemonės savininkas, todėl minėta transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina. Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

Automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E. Ž., po eismo įvykio saugojimui nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 28, 29, 30), konfiskuotinas.

Kiti klausimai.

Proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamasis E. Ž. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, todėl priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonės neskirtina.

Kaltinamasis E. Ž. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (BK redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. Ž. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai E. Ž. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. Ž. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti E. Ž., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti.

Informuoti Valstybės įmonę „Regitra“ apie specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones E. Ž. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi E. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - konfiskuoti nusikaltimo įrankį – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

E. Ž. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d.).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė