Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-09-27 · Civilinė byla Nr. 2-13167-886/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-27
Bylos Nr.
2-13167-886/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08897-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
O. I.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Civilinė byla Nr. 2-13167-886/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08897-2011-6)
Procesinių sprendimų kategorijos: 34.3; 128.2(S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos O. I. atstovams V. I. ir advokatei Z. R., nedalyvaujant pareiškėjai O. I. ir suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. I. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. I. kreipėsi pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjos brolio D. Č. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu prašė pareiškimą patenkinti ir paaiškino, kad 1997 m. spalio 7 d. Maskvos srityje, Rusijos Federacijoje, mirė pareiškėjos brolis D. Č., po kurio mirties atsirado palikimas. D. Č. nuo 1979 metų nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato - gyvenamojo namo ir 1/3 dalis ūkinio pastato, esančių Vokiečių g. 115, Kaune. Šį turtą jam jo tėvas. D. Č. nuo 1959 m. gyveno Rusijoje. Minėtu turtu nesinaudojo, jo valdymą ir naudojimąsi perleido savo seseriai pareiškėjai O. I.. Nuo 1979 m. pareiškėja šiuo turtu faktiškai naudojasi. Pareiškėja dalį gyvenamojo namo ir dalį ūkinio pastato tvarkė, rūpinosi ir juos prižiūrėjo. Pareiškėja po savo D. Č. mirties (1997 m. spalio 7 d.) ir toliau naudojosi šiuo turtu, į notarą nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad ji yra vienintelė paveldėtoja, faktiškai valdanti po brolio mirties likusį turtą. Pareiškėja negali šio turto įregistruoti savo vardu, todėl palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja O. I. yra palikėjo D. Č., mirusio 1997 m. spalio 7 d. Voskresensko rajone, Maskvos srityje, Rusijos federacijoje, sesuo (b.l. 6, 11, 12). D. Č. vardu įregistruota nuosavybė teisė į 1/3 dalį pastato -gyvenamojo namo ir 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių Vokiečių g. 115, Kaune (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Iš pareiškėjos atstovų paaiškinimais ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. I. parodymais (b.l. 29-30) nustatyta, kad palikėjui D. Č. išvykus nuolatos gyventi į Rusiją, pareiškėja jo nurodymu šiuo turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Pareiškėja dalyje namo ar ūkinio pastato, esančių Vokiečių g. 115, Kaune, nuolatos negyvena, tačiau periodiškai atvyksta ir juose apsistoja, juos tvarko, juose praleidžia vasaras.

Pareiškėja yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aukštesnių eilių įpėdinių nėra ( b.l. 13,14). Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2011 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 15/2011 patvirtina, kad po D. Č., mirusio 1997 m. spalio 4 d., mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b.l. 18).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po savo brolio mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio D. Č. (gimusio 1935 m. spalio 15 d.), mirusio 1997 m. spalio 4 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė