Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje:

T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą privalo V. B. naudai mokėti lėšas sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus E. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2013-12-01 iki sūnūs sulauks pilnametystės po 86,89 Eur (3000 Lt) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui, ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui nuo 2013-12-30 iki 2014-01-22, nuo 2014-06-09 iki 2016-02-26, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, paaiškino, kad su V. B. buvo susituokęs nuo 2009 m., su ja gyveno iki 2013 m., vedė bendrą ūkį, iki santuokos 2007 m. gimė bendras vaikas A. B., santuokoje 2009 m. gimė antras sūnus E. B.. Santuokoje jis dirbo, rūpinosi vaikais, išlaikė šeimą. 2013 m. su V. B. išsiskyrė abipusiu sutarimu, teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, jis dėl to neprieštaravo. Santuokoje nebuvo įgyta jokio nekilnojamojo turo. Jis dalyvavo teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo ir žino, kad 2013-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu privalo mokėti V. B. sūnų išlaikymui kas mėnesį po 86,89 Eur (300 Lt) kiekvienam vaikui. Jis neatsimena, ar buvo nurodyta ar susitarta su V. B., kokiu būdu turės jai mokėti pinigus. t. y. grynais ar banko pavedimais. Pradžioje po skyrybų jis duodavo V. B. pinigus vaikų išlaikymui, tačiau duodavo grynaisiais, tikslių sumų – kiek duodavo pinigų, nepamena, taip pat nepamena, kiek kartų jis buvusiai sutuoktinei davė pinigus vaikų išlaikymui. Nurodė, kad porą kartų yra daręs pavedimus į buvusios sutuoktinės banko sąskaitą, tačiau pavedimai buvo daromi ne iš jo banko sąskaitos, kadangi tuo metu jo asmeninė banko sąskaita buvo užblokuota, dėl ko pavedimus darė iš draugo Sergejaus (pavardės nepamena) banko sąskaitos. Tuo kartu jis buvusiai sutuoktinei pervedė ne visą alimentų sumą, o tik apie 100 Lt, kadangi tuo metu daugiau pinigų neturėjo. Tiksliai nepamena kada jis visiškai nustojo pervedinėti pinigus vaikų išlaikymui, kadangi niekur nedirbo, ir neturėjo lėšų mokėti alimentams. Jis darbo biržoje buvo užsiregistravęs apie pusę metų, tačiau darbo rasti nepavyko, bedarbio pašalpos negaudavo. 2014-02-25 mirė jo mama, jis gavo palikimą, apie 5 000 Litų, gyveno už po mamos mirties gautus pinigus. Kadangi gyvena vienas, draugės, sugyventinės neturi, tėvas gyvena atskirai nuo jo su jo močiute Ukmergės gatvėje, Vilniuje (tikslaus adreso nepamena), tėvo išlaikyti jam nereikia, tai už 5000 Lt jis gyveno gan ilgą laiką, tiksliai kiek- nepamena. Kadangi gyveno kukliai, nieko brangaus sau nepirko, tai tų pinigų jam užtekdavo maistui, už butą (duomenys neskelbtini), jis mokėjo už jam priklausančią 1/3 dalį, už 2/3 dalis mokėjo ir moka jo tėvas Č. B. pats. Kartais verčiasi atsitiktiniais darbais statybose. Tų pinigų jam užtekdavo tik maistui. Kadangi jis baigęs 9 klases, jokios specialybės neturi, tai surasti darbo nepavykdavo ilgą laiką, šiuo metu taip pat nedirba. Kadangi kartais dirbo atsitiktinius darbus statybose, darbą turėjo vidutiniškai apie 2 savaites per mėnesį, ir tai ne kiekvieną mėnesį, uždirbdavo apie 200 eurų, tai neturėjo iš ko mokėti alimentų. Kai visai neturėjo pinigų, visada galėjo nueiti pavalgyti pas močiutę J. B., gyv. Ukmergės g., Vilniuje. Tėvas jam materialines pagalbos neteikia ir neteikdavo. Iš nekilnojamojo turto jis turi 1/3 (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, ir garažą prie namų. Kiek jam yra žinoma, šis turtas yra areštuotas. Prieš kurį laiką, tiksliai nepamena kada, su tėvu kalbėjo apie buto pardavimą, norėjo parduoti butą ir padengti įsiskolinimą, tačiau butas yra areštuotas, tai artimiausiu metu kreipsis į antstolį, kad suderintų su jais buto pardavimo klausimą. Jei pavyks parduoti butą, tai padengs įsiskolinimą (b.l. 160-162). Papildomos apklausos metu kaltinamasis T. B. papildomai parodė, kad pirminės apklausos metu pasakė, kad buvo pervedęs savo buvusiai žmonai V. B. pinigus iš draugo sąskaitos, tačiau tiksliai, kada tai buvo, jis nepamena, tai tikriausiai buvo iki skyrybų, todėl jis prisipažįsta, kad nemokėjo alimentų, tačiau to nedarė, nes neturėjo galimybės (b.l. 169-170).

Motyvuojamoji dalis

Be T. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: V. B. 2015-08-11 protokolu-pareiškimu (b. l. 5), nukentėjusiosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 8, 22-23), 2015-08-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir jo priedais (b. l. 10, 11-21), Verslo liudijimų kopijomis (b. l. 32-32), Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (b. l. 35, 39), pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 37-38), pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo (b. l. 42), Vykdomosios bylos Nr. 0174/14/21652 kopija (b. l. 45-145), Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (b. l. 146-149), kita bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad T. B. vengė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kai tokia pareiga jam kilo pagal 2013-12-30 teismo sprendimą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Paskelbus T. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 192-193).

Skiriant bausmę T. B., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. T. B. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. B. administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, teistumas išnykęs, jis yra nedirbantis. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta T. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne prokurorės prašomą skirti arešto bausmę, o BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 420-421 str., teisėjas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 164 straipsnį, ir nubausti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydimusi gydymo įstaigose, bei per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, T. B. paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydimusi gydymo įstaigose per bei 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

T. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti T. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.